Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-108-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
AN2-108-317/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02295-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-108-317/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02295-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarties A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 29 d. nutarimu A. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 29 d. 01.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilių (lengvas) girtumo laipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 26 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir A. J. skundo netenkino.

3. A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti jam trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

3.1. Anot apelianto, apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo, jo asmenybės bei neproporcingai didelės neigiamos paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos jo bei visos šeimos interesams, dėl to pažeidė ANK 563 straipsnį, 567 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netenkino jo skundo ir net nesvarstė galimybės nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Šalies argumentai

3.2. Apelianto teigimu, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas priėmė formalų ir nevisiškai teisingą sprendimą. Grįsdamas šį skundo argumentą, A. J. nurodo, jog jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir dėl jo gailėjosi jau nuo pat jo nustatymo momento, geranoriškai pateikė paaiškinimus, sumokėjo jam nutarimu paskirtą baudą. Jo atsakomybę lengvina ir tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, būdamas nebaustas administracine tvarka, duomenų apie jo teistumą byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo jis būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar praeityje būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, kas taip pat pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jis nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Priešingai, iš pateiktos charakteristikos matyti, kad darbovietėje jis vertinamas tik pozityviai. Svarbu ir tai, kad kiekvieną rytą jis turi atlikti blaivumo patikrą darbovietėje ir per visus darbo metus pažeidimų užfiksuota nebuvo. Taigi, analizuojant jo asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Juolab įvertinus tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra (ANK 36 straipsnis), savo veiksmais žalos jis niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Šiame kontekste apeliantas pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu savo poelgį dėl padaryto nusižengimo jis vertino itin kritiškai, smerkė save, pripažino, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kas leidžia manyti, kad jis padarė atitinkamas išvadas. A. J. teigimu, jis yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, dirbantis, sportuojantis, kas nėra suderinama su alkoholio vartojimu.

3.3. Motyvuodamas skundo argumentą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog jis buvo padarytas daugiau dėl neatsargumo. Apklausiamas teismo posėdyje jis paaiškino, kad tą vakarą, kuomet vairavo automobilį neblaivus, su kolega sutarė, kad pastarasis jį parveš namo, todėl būdamas vestuvėse išgėrė, tačiau kol susidėjo aparatūrą, pamatė, kad kolega jau neblaivus. Dėl tos priežasties, neapgalvojęs rizikos veiksnių, sėdo prie automobilio vairo. Kai buvo sustabdytas, nesijautė neblaivus, net nepagalvojo, kad jam gali būti nustatytas neblaivumas. Taigi, administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (nepagrįsto pasitikėjimo), o ne dėl tyčios. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas vėlai naktį, ne tokioje pavojingoje vietoje kaip didelio intensyvumo gatvė, magistralė ar pan., o vietinės reikšmės kelyje, kuriame eismas nėra intensyvus, transporto priemonių greitis ribotas. Jo vairuotas automobilis nebuvo sustabdytas dėl netinkamų vairavimo veiksmų. Jis neviršijo greičio, buvo įsijungęs šviesas, padangos buvo tinkamos kokybės, t. y. transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Kadangi jis greičio neviršijo, yra pagrindas teigti, kad važiuojant nedideliu greičiu jis turėjo daugiau galimybių įvertinti eismą ir jo sąlygas. Taigi, anot apelianto, padarytas administracinis nusižengimas nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms, todėl nors jo veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau ją jis realizavo gana formaliai.

3.4. Skunde A. J. nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino ypatinga aplinkybe to fakto, jog teisė vairuoti jam ypač reikalinga dėl jo darbinės ir šeiminės padėties. Neturėdamas šios teisės, jis neatitinka netgi jo pareigybei keliamų bendrųjų reikalavimų. Teisė vairuoti jam reikalinga kiekvieną dieną vykdant tiesiogines darbo funkcijas, kadangi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. jis yra perkeltas į kitą padalinį transporto priežiūros grupės mechaniko pareigose. Esant troleibuso gedimui mieste dažnai tenka nuvaryti pakaitinį troleibusą, taip pat su įmonės lengvuoju automobiliu tenka važiuoti į miestą, organizuojant transportą ir šventiniu laikotarpiu ar renginių metu, kad užtikrinti tvarkingą troleibusų išvykimą iš numatytų stotelių. Be teisės vairuoti jis negalės vykdyti užimamų pareigų, taigi, neteks darbo, o naujo darbo susiradimas, neturint teisės vairuoti, yra labai apsunkintas. Juolab, kad jis gyvena kaime, kur darbo pasiūla yra maža, o viešojo transporto eismas yra pakankamai retas. Be to, dukrą reikia vežioti į lopšelio/darželio ikimokyklinio ugdymo grupę (duomenys neskelbtini), o sūnų - į mokyklą ir užsiėmimus. Šiame kontekste apeliantas pažymi ir tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai dėl būsto įsigijimo, dėl ko turi periodiškai mokėti įmokas bankui.

3.5. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Apelianto įsitikinimu, jo atžvilgiu administracinių nuobaudų skyrimo tikslai jau yra pasiekti, nes jis suvokė, kaip rizikavo kitų eismo dalyvių saugumu, kaip neatsakingai elgėsi savo šeimos atžvilgiu. Jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Be to, dėl padaryto nusižengimo teko patirti ir gėdos jausmą prieš aplinkinius. Apeliantas taip pat nurodo suprantantis savo poelgio pavojingumą, dėl ko neprašo teismo visiškai panaikinti administracinio poveikio priemonę, o tik ją sušvelninti. Neabejotina, kad net ir atėmus apeliantui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apelianto skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniu skundu A. J. prašo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) nuostatas. To paties apeliantas prašė ir skunde apylinkės teismui, kuris A. J. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog šioje byloje aplinkybės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatytos, jam paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

9. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš A. J. skunde nurodomų motyvų, apelianto manymu, tiek Institucija, tiek žemesnės instancijos teismas turėjo nustatyti ir daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis sumokėjo jam paskirtą baudą, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, po jo padarymo administracine tvarka taip pat nebuvo baustas, be to, yra neteistas. Tokiam skundo argumentui apygardos teismas pritarti negali. Aplinkybių, kurios pripažįstamos lengvinančiomis pažeidėjo atsakomybę, sąrašas yra pateikiamas ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Į šį sąrašą aplinkybės, susijusios su pažeidėjo praeityje ar jau po pažeidimo įvykdymo padarytais administraciniais nusižengimais ar nusikaltimais, administracinių nuobaudų galiojimu ir jų įvykdymu, nepatenka. Nors ANK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos teisė kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau apelianto akcentuojamos aplinkybės turi būti vertinamos tik kaip jį charakterizuojantys duomenys, kurie gali ir turi būti vertinami skiriant jam administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę (ANK 34 straipsnio 1 dalis), tačiau ne kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ANK 35 straipsnio prasme, kadangi asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su pažeidėjui inkriminuojamu nusižengimu, t. y. jos turi parodyti mažesnį nusižengimo ir tuo pačiu kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį, o apelianto skunde nurodomos aplinkybės akivaizdu, jog šioje byloje analizuojamo jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Todėl jos tiek Institucijos nutarimu, tiek skundžiama nutartimi buvo pagrįstai nepripažintos A. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien tai, jog apeliantas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį nakties metu, be to, miestelyje, kuriame eismas nėra intensyvus, bei tai darydamas nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, jog pažeidėjas kelyje pavojingai manevravo ar sukėlė avarinę situaciją, tačiau tai savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais jis nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei, juolab įvertinus tą aplinkybę, kad A. J. nustatytas girtumo laipsnis (1,10 promilių) daugiau nei du kartus viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Skundą nagrinėjantis teismas taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. J. nuoširdžiai suklydo vertindamas savo galėjimą vairuoti transporto priemonę, dėl ko jo padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas daugiau kaip neatsargus, nei tyčinis. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 29 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo, jis nurodė, jog prieš vairuodamas transporto priemonę išgėrė du bokalus alaus bei dar šiek tiek degtinės. Išgertas alkoholio kiekis, jo rūšis bei apeliantui nustatytas girtumo laipsnis akivaizdžiai rodo, kad jis negalėjo nesuprasti, kad vairavimo metu etilo alkoholio koncentracija jo organizme viršys 0,4 promilių ribą, dėl ko vairuoti transporto priemonės, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, jis negali. Ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, be kita ko, parodo, jog A. J. padarytas teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nepaisant to, jog už analogiškus pažeidimus jis praeityje ar po nagrinėjamo atvejo baustas nebuvo.

11. Tai, kad apeliantas bando iš dalies teisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jo veika tik formaliai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi savo veiksmais jis nesukėlė didelio pavojaus kitiems asmenims, taip sumenkindamas jo pavojingumą, iš esmės parodo, kad jis tik deklaratyviai, siekdamas teismo jam palankaus sprendimo, tvirtina vertinantis savo elgesį kritiškai. Jau vien dėl to dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (A. J. nustatytas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

12. Apygardos teismo nuomone, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir A. J. asmenybė. Nors jis dirba, yra vedęs, turi vaikų, kuriais rūpinasi, nėra teistas bei neturi galiojančių nuobaudų, be to, yra palankiai vertinamas darbdavio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. pažeidėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą. Nors prieš tai padarytas teisės pažeidimas savo pavojingumo pobūdžiu neabejotinai skiriasi nuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau apygardos teismo manymu, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu įvertinti tai, kad abiem atvejais apeliantas buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinysis pažeidimas padarytas praėjus vos 1 metams ir 3 mėnesiams nuo ankstesnio nusižengimo padarymo, kas vis tik leidžia spręsti, jog A. J. itin drausmingas vairuotojas nėra.

13. Tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, bei tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, kuriuos reikia nuvežti į ugdymo įstaigas, nutolusias nuo jo šeimos gyvenamosios vietos. Apygardos teismui, įvertinusiam į bylą pateiktus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos“ pažymas bei kitus dokumentus, patvirtinančius, jog A. J. ir jo šeimos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nekyla abejonių, jog, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pažeidėjas nebegalės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priežiūros grupės mechaniko pareigose, kadangi, kaip nurodė darbdavys, vykdyti šias pareigas reikalinga teisė vairuoti kelių transporto priemones, taip pat pats nebegalės asmeniškai nuvežti vaikų į (duomenys neskelbtini) lankomą lopšelį-darželį bei progimnaziją. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad A. J. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant tiek darbines funkcijas, tiek pasirūpinant savo šeimos narių gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai A. J., jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Be to, nenustatyta, jog pasirūpinti vaikų poreikiais, taipogi ir vyro nuvežimu į darbo vietą, esančią ne (duomenys neskelbtini) ribose, negalėtų apelianto sutuoktinė. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje. Įvertinęs tai, kad A. J. buvo nustatytas tik minimalus galimos skirti baudos dydis, apygardos teismas konstatuoja, jog administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs A. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas