Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Dementavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui R. R. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, trečiasis asmuo notarė E. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2018 m. sausio 3 d. per darbovietę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 18–19). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. lapkričio 24 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 9). Trečiasis asmuo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos (šiuo atveju 2018 m. sausio 16 d. įskaitytinai) rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atlieka S. R., mirusios (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja), palikimo perėjimo valstybei procedūras. Nekilnojamojo turto registre palikėjos ir atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą ir 1/73 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas 2007 m. sausio 17 d., t. y. santuokos metu, nes palikėjos ir atsakovo santuoka sudaryta 1991 m. spalio 5 d., todėl šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas po palikėjos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 25-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau po palikėjos mirties nėra išspręstas turto pasidalijimo klausimas. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: 2016 m. birželio 23 d. raštas Nr. SK4-06308 dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, Kauno miesto 25-ojo notarų biuro 2017 m. spalio 19 d. liudijimas, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 1685, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1991 m. spalio 5 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. 3587, Gyventojų registro išrašai, testamento registro išrašas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėjimo teisė į palikėjos nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl palikėjos turto, iki pastarosios mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu atsakovu, dalies nustatymo. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių kad santuokoje įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl pripažįstama, jog palikėja ir atsakovas santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki palikėjos mirties valdė nekilnojamąjį turtą (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, bei 5,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), iš viso 80,68 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad sutuoktiniai S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki S. R. mirties, valdė nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/73 dalį žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,68 Eur (aštuoniasdešimt eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.