Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-531/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
1A-104-531/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25469-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-531/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25469-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,nuteistajam R. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

- pagal BK 284 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams.

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. P. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d.

Be to, R. P. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1818 Eur.

Iš R. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteista 130,19 Eur proceso išlaidų už motorinės transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

Iš R. P. valstybei priteista 20,46 Eur pašto išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad:

1.1. Neturėdamas leidimo, neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės ((duomenys neskelbtini)) gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini)”, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm (duomenys neskelbtini)) dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos dujiniams ginklams ir šaudmenis – penkis vienetus vienos rūšies pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinių šovinių (9 mm (duomenys neskelbtini)), juos neteisėtai laikė ir nešiojo – 2019 birželio 17 d. dienos metu veždamasis automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos į (duomenys neskelbtini) šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini)”, Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta dėtuve ir į dėtuvę sudėtais šoviniais – penkiais vienetais vienos rūšies pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinių šovinių (9 mm (duomenys neskelbtini)) t. y. sąlygomis, kurios suteikia galimybę ginklą panaudoti nedelsiant ir jį panaudodamas – 2019 birželio 17 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dujinio pistoleto „(duomenys neskelbtini)”, Nr. (duomenys neskelbtini) iššaudamas keturis 9 mm kalibro dujinių šovinius (9 mm (duomenys neskelbtini)), iki kol vienas šaudmuo buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų 2019 m. birželio 18 d. apie 00 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) R. P. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki kol šaunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų 2019 birželio 18 d., apie 04 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, lauke, prie ūkinio pastato, ant stalo.

1.2. Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 birželio 17 d. apie 20 val. 30 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, t. y. iš daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą – dujinio pistoleto iššaudamas ne mažiau kaip keturis šūvius nukentėjusiajam E. T. į veidą ir į nugarą, tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą, kadangi dėl šūvių metu išsiskyrusių medžiagų poveikio nukentėjusiajam E. T. stipriai perštėjo ir ašarojo akys, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.3. Taip pat jis, 2019 m. birželio 17 d., apie 22 val. važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. P., būdamas neblaivus, kol jį, vairuojantį (duomenys neskelbtini) sustabdę policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad R. P. iškvėptame ore yra 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendį dalyse dėl jam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, taikymo terminą bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

2.1. Nurodo, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino visas įvykių aplinkybes. Dėl nusikalstamų veikų padarymo gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai. Pripažįsta, jog buvo neblaivus. Sutinka su už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta bausme, tačiau mano, jog už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta bausmė, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias aplinkybes, ir tai, kad jis buvo teisiamas pirmą kartą, galėtų būti švelninama. Taip pat šiuo atveju prašo sutrumpinti ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirto laisvės atėmimo terminą, kadangi jis visiškai pripažino kaltę dėl jos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad galutinė jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 2 mėnesiams, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, galėtų būti dar labiau sutrumpinta, kadangi jis padarė išvadas, nebevartoja alkoholio, savo noru gydėsi nuo priklausomybės, stengsis ateityje nebedaryti pažeidimų ir nenusikalsti. Pažymi, jog dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės išduotoje charakteristikoje yra apibūdinamas kaip pareigingas, darbštus ir stropus darbuotojas, gauna pastovų, kad ir nedidelį atlyginimą. Pabrėžia, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė parodymus nieko neslėpdamas, jų nekeitė, neklaidino tyrimo, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiojo E. T. atsiprašė.

2.2. Skunde cituodamas teismų praktiką, kur už asmenims nustatytą sunkų girtumo laipsnį specialioji teisė buvo atimta 2 metams, atkreipia dėmesį, kad jam nustatytas tik vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai, prašo skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą, t. y. ne daugiau 2 metams. Pažymi, kad teisė vairuoti jam reikalinga tam, jog laiku galėtų nuvykti į darbą bei važinėti pas neįgalią motiną G. P. į kaimą ir jai padėti. Autobusai ta kryptimi važiuoja labai ribotai ir jam dėl darbo pobūdžio yra sudėtinga lankyti ją kaime ir padėti jai ūkyje. Teigia, kad po šio įvykio pas motiną vyksta ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nors seniau vykdavo beveik kiekvieną savaitgalį.

2.3. Mano, kad nustatyta ir nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra nereali. Teigia, kad automobilis buvo pirktas jo motinos G. P. vardu, tačiau jį pirko jis iš savo santaupų – 800 Eur. Automobilis yra nebrangus, paprasto modelio, be privalumų ir jis negali kainuoti tiek, kiek nurodyta (duomenys neskelbtini) bazėje. Nurodo, kad jo motina yra neįgali ir niekada tuo automobiliu nesinaudojo. Be to, automobilis jau kurį laiką buvo naudojamas, todėl jo vertė sumažėjo. Jei automobilis liks jo motinai, jis 3 metus nebus eksploatuojamas ir labai nuvertės, o į jo laikymą ir priežiūrą vis tiek reikės investuoti. Jei sugalvotų automobilį parduoti, 1818 Eur už jį negautų, nes vidutinė rinkos vertė yra perpus mažesnė. Be to, tai būtų dvigubas nuostolis, nes jis negalėtų padengti 1818 Eur sumos, o tuo pačiu nebeturėtų ir automobilio kaip šeimos turto. Pabrėžia, kad iš gaunamo darbo užmokesčio, net per kelis mėnesius neturėtų galimybių padengti įsiskolinimo valstybei. Be kita ko, jis turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, nuomoja butą (duomenys neskelbtini), kad galėtų dirbti ir išlaikyti tiek save, tiek motiną. Jam pačiam lieka tik nedidelė suma pragyvenimui. Mano, jog dėl to, kad automobiliu naudojasi tik jis, jis turėtų būti konfiskuotas.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Apylinkės teismas tinkamai paskyrė bausmes už BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą. Nėra pagrindo švelninti R. P. paskirtos galutinės bausmės, nes prie griežčiausios bausmės buvo pridėtos vos didesnės už laisvės atėmimo bausmės minimalų dydį bausmės dalys. Mano, kad R. P. nustatytas pagrįstas uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Atkreipia dėmesį, kad automobilio vertė buvo nustatyta pagal jo pagaminimo metus, kurą, galingumą. Mano, kad apelianto teiginys, jog automobilis priklauso jam o ne motinai, kelia abejonių, kadangi jis pats teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesakydamas motinai, pasiėmė jai priklausančio automobilio raktelius ir išvažiavo.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas R. P. apeliaciniame skunde nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl R. P. paskirtos bausmės

7. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, o BK 284 straipsnio sankcijoje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas R. P. už BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, o už BK 284 straipsnį –laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už numatytų nusikalstamų veikų padarymą R. P. teisingai paskyrė bausmes, nustatė jų dydį, subendrino jas tarpusavyje, galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi, ir jos vykdymą atidėjo 2 metams. Teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

7.2. Nagrinėjamu atveju R. P. padarė tyčinius du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamose veikose, numatytose BK 253 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje, R. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis šias veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos jų padarymui. R. P. praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Nukentėjusiojo E. T., dėl prieš jį padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, atsiprašė. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus R. P., už jo padarytas nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai mažesni nei sankcijų vidurkiai.

7.3. Pažymėtina, kad pažeidimų bendrinant R. P. paskirtas bausmes nenustatyta. Be to, jos buvo subendrintos jam palankesnio – dalinio sudėjimo būdu, o galutinė bausmė dar sumažinta 1/3. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas R. P. paskirtos bausmės, tiek galutinė jam paskirta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė byloje nėra. Tai, kad apeliantas stengsis ateityje nebedaryti pažeidimų ir nenusikalsti, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė parodymus nieko neslėpdamas, jų nekeitė ir neklaidino tyrimo, minėtos teismo išvados nekeičia ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

7.4. Taip pat, šiuo atveju, įvertinus R. P. padarytas nusikalstamas veikas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas R. P. pagrįstai nustatė 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Jis nėra laikytinas per ilgu ir suvaržančiu apelianto teises labiau, nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti.

Dėl R. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių

8. R. P. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – terminą.

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 3 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.

8.2. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

8.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. P. nusikaltimo pavojingumą ir padarymo aplinkybes – R. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu iš pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija, tokiais savo veiksmais keldamas didelę grėsmę eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei, tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo asmenybę, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai, todėl nėra pagrindo jo švelninti.

8.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad R. P. teisė vairuoti reikalinga laiku nuvykti į darbą bei važinėti pas neįgalią motiną į kaimą ir jai padėti, o autobusai ta kryptimi važiuoja labai ribotai ir jam dėl darbo pobūdžio yra sudėtinga ją lankyti, nėra priežastimi trumpinti nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinimai aukščiau už valstybės ir visuomenės interesus. Pagrindo trumpinti nustatytą terminą nesudaro ir tokie R. P. argumentai, jog remiantis teismų praktika, asmenims už nustatytą sunkų girtumo laipsnį specialioji teisė buvo atimama 2 metams, o jam nustatytas tik vidutinis girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad teismų praktikos nagrinėjamu klausimu visiškai suvienodinti iš esmės neįmanoma, nes kiekvienos bylos aplinkybės yra skirtingos ir tik nuo jų priklauso koks bus nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas. Be to, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Iki šio pakeitimo, minėta baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti skiriama nuo 1 iki 3 metų. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialia teise padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. P. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

9. R. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą ir prašo konfiskuoti automobilį.

9.1. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9.2. Nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad apeliantas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, todėl jis laikytinas šių nusikalstamų veikų padarymo priemone. Pažymėtina, kad minėtas automobilis, priklauso ne R. P., o jo motinai G. P.. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ji, kaip automobilio savininkė, žinojo ar galėjo žinoti apie juo daromus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas automobilio nekonfiskuoti ir iš R. P. valstybės naudai priteisdamas šio automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą, jokio pažeidimo nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu R. P. nurodė, kad nors automobilis buvo pirktas jo motinos G. P. vardu, tačiau jis jį pirko iš savo santaupų ir tik jis juo naudojosi, todėl mano, kad turėjo būti konfiskuojamas pats automobilis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais R. P. teiginiais, kadangi G. P. jokių prieštaravimų dėl to nepateikė. Priešingai, ji pati Panevėžio apygardos teismui pateiktame prašyme prašo konfiskuoti šį automobilį, o ne jo vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis aptariamoje dalyje keistinas, nutariant konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma – 1818 Eur, ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė