Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-938-573/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
1-938-573/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-938-573/2015Teisminio proceso Nr. 20-2-00531-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.18.10.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.4.; 2.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.kovo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamoji

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, teista:

1) 2004-07-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. - 2 MGL (250 litų) bauda;

2) 2005-02-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 3 d. - 4 MGL (500 litų) bauda;

3) 2005-06-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 135 str. 1 d., 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p., 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 m.;

4) 2010-06-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 5 MGL (650 litų) bauda, bauda sumokėta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., pardavėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su vykdytoju - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. T., atsakingu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 1999-06-03 LRV nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9 punkto nuorodą „įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“, nesivadovavo 2003-09-18 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ 31.2 punkto reikalavimu, kad „Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato“, nes laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05 A. T. nurodymu kasos aparatu fiksavo ne visas įplaukas, vesdama atskirą sąsiuvinį apie parduotas prekes, o į kasos operacijų žurnalą įrašydama ne visos ūkines operacijas, dėl ko negalima buvo nustatyti, kokią realizuotų prekių sumą neužfiksavo kasos aparatu, todėl iš dalies negalima buvo nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05.

Kaltinamoji E. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena užsienyje. 2008 m., tikslaus laiko neprisimena, ieškojo darbo, pagal darbo skelbimą dėl įsidarbinimo parduotuvėje dalyvavo pokalbyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. T.. Pokalbis dėl darbo vyko PC „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo apie 40 žmonių, A. T. su kiekvienu bendravo atskirai, kiek prisimena, pokalbio metu su A. T. aptarė darbo valandas, direktorius pasakė, kad atlyginimas bus minimalus, darbas bus suvenyrų, bižuterijos ir juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, pareigos – pardavėja - konsultantė, daugiau jokių sąlygų neaptarė, apie darbo organizavimą nekalbėjo. Ji dirbti su kasos aparatu mokėjo, kita, kartu su ja priimta dirbti, V. V. ar galbūt V., neprisimina tiksliai pavardės, kasos aparatu dirbti nemokėjo, bet A. T. sakė pats išmokysiąs. Iš visų dalyvavusių pokalbyje priėmė tik jas dvi. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ buvo Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), PPC „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jai žinoma, prieš jas dirbusios dvi pardavėjos buvo atleistos. Atvykus į darbą, buvo nurodyta atlikti perdavimą, bet su anksčiau dirbusiomis merginomis neleido bendrauti. Vėliau iš aplinkinių sužinojo, kad toms pardavėjoms nebuvo sumokėtas atlyginimas, jos buvo apkaltintos prekių trūkumu. Ar tai tiesa, nežino. Ji su V. dirbo pamainomis - keitė viena kitą. Pradžioje darbas buvo organizuojamas tinkamai: parduodamos prekės būdavo mušamos į kasą, pirkėjams išduodami čekiai. Po savaitės - dviejų parduotuvės direktorius A. T. pasikvietęs ją su V. nurodė, kad jei pirkėjas neprašo čekio, prekes rašyti į sąsiuvinį, nurodant prekės pavadinimą, jei parduotos kelios vienodos prekės, nurodyti spalvą ar kitokį skiriamą ženklą, kiekį bei sumą, į kasą pinigų nemušti, gautus pinigus dėti į krepšelį, esantį parduotuvės seife. Prekes į kasą „įmušdavo“ tik jei pirkėjas reikalaudavo čekio. Ji suprato, kad taip elgtis negalima, kad taip prekės tinkamai neapskaitomos, bet A. T. pasakė, kad jeigu nesutiks, norinčių dirbti labai daug. Jai tuo metu labai reikėjo darbo, nenorėjo jo prarasti, nors dabar supranta, kad elgėsi kvailai, nereikėjo su juo sutikti. Anksčiau yra dirbusi su kasos aparatu, todėl supranta, kad nesilaikė taisyklių, reglamentuojančių darbą su kasos aparatu. Direktoriaus nurodymu, galimai įtarime nurodytu laikotarpiu, kasos aparatu fiksavo ne visas įplaukas, vedė atskirą sąsiuvinį apie parduotas prekes, o į kasos operacijų žurnalą įrašė ne visas ūkines operacijas. Tą sąsiuvinį, kiek matė, pildė ir V.. Sąsiuvinis buvo laikomas prie kasos, arba šalia esančioje komodoje. Jeigu pirkėjas nereikalaudavo čekio, bet duodavo didesnę sumą negu prekė verta, grąžą atiduodavo iš kasos, čekio neduodavo. Matant pirkėjams ir pinigus įdėdavo į kasą, vėliau juos išimdavo, įdėdavo į krepšelį, o parduotą prekę įrašydavo į sąsiuvinį. Baigiantis darbo dienai reikėdavo nurodyti už kokią sumą parduota prekių, šiuos duomenis nurodydavo ir sąsiuvinyje, į krepšelį, kuriame laikydavo į kasą neįneštus pinigus, įdėdavo popieriaus lapelį su užrašyta pinigų suma. Kiek prisimena, į atskirus krepšelius dėdavo pinigus, kurie į kasą buvo įnešti ir kurie neįnešti, krepšelius su pinigais ir atitinkamais užrašais dėdavo į vieną krepšelį ir laikydavo seife. A. T. pinigų paimti į parduotuvę atvykdavo maždaug kartą į savaitę, žadėjo, esant gerai prekybai, mokėti atitinkamą procentą prie atlyginimo. Šventiniu laikotarpiu gavo didesnį atlyginimą, bet tik tiek, direktorius savo žodžio nesilaikė, dažnai šaukdavo, kad prasta prekyba, kad „nepadaro juodų pinigų“, kad jam reikia mokėti didelius mokesčius. Sąsiuvinį pildė visą laiką kol dirbo. Galimai 2009 m. lapkritį, direktorius tiek ją, tiek Viktoriją atleido, atleidimo priežasčių direktorius nenurodė, sakė, kad jos pridarė trūkumų, nors tai buvo netiesa. Mano, kad dėl tariamų trūkumų buvo atleistos ir prieš ją dirbusios merginos. Direktorius oficialiai pateikė raštą, kad ji nušalinta nuo pareigų, po atleidimo bandė A. T. klausti atleidimo priežasčių, tačiau jis taip ir nepaaiškino. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie metus. Pripažįsta, jog, būdama kasininke, privalėjo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato, bet to nedarė. Darbo pradžioje tikrai pasirašė dokumentus, kad yra atsakinga už darbą su kasa, kasos operacijų žurnalo pildymą. Ją atleidus, su A. T. bendravimas tuo ir baigėsi. Esant galimybei, pageidauja, jog baudžiamoji byla jos atžvilgiu būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 97 - 98).

Motyvuojamoji dalis

Veiką įrodo ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina:

- įtariamosios V. V. parodymai, iš kurių matyti, kad ji kalta prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, dirbo su E. Š. 2008-10-27 - 2009-11-05, viena kitą keisdamos. Parduotuvės savininko A. T. nurodymu vedė du sąsiuvinius: viename rašė parduotas ir apskaitytas prekes, kitame – parduotas, bet neapskaitytas, į kasą mušdavo ne visus pardavimus, priklausomai nuo to, ar pirkėjas pageidavo čekio. Baigusi darbą pildydavo kasos žurnalą, nurodydama apskaitytų parduotų prekių sumą įklijuodavo ir patį kasos kvitą. Visus pinigus, tiek apskaitytus, tiek „juodus“ dėdavo į maišelį, įdėdavo ir kasos čekį, kurio antroje pusėje parašydavo „juodų“, t. y. neapskaitytų kasoje, sumą, nurodydavo vardą, pavardę ir pasirašydavo. Gautus už prekes pinigus dėjo į specialų prekyvietės seifą ir jokio daugiau kasos akto apie išimtus iš kasos pinigus nerašydavo. Kartą ar du per mėnesį atvykęs A. T. paimdavo pinigus, neperskaičiavęs pasirašydavo kasos knygoje. Pats A. T. nuolat reikšdavo nepasitenkinimą jos darbu - tai prekės netvarkingai sustatytos, tai pinigų per mažai suprekiauta. 2009 m. spalio pabaigoje, atlikus prekių patikrinimą, buvo nustatytas 20000 litų trūkumas, tačiau ant jokio inventorizacijos akto ji nepasirašė. Po savaitės atvykęs A. T. atleido ją iš darbo ir apkaltino vagyste. Paaiškino, kad jos ir E. Š. darbo metu nustatytas 20000 litų trūkumas, pasiūlė geranoriškai, abiems po lygiai, jį padengti, būdama sutrikusi ir išsigandusi, ji pasirašė skolos lapelį 10000 lt sumai. Trūkumas susidarė dėl to, kad A. T. nurodymu ne visos parduotos prekės buvo apskaitomos kasos aparatu. Jai buvo žinoma, kad tokiu pat būdu, A. T. nurodymu, dirbo ir E. Š. (b. l. 73).

- įtariamojo A. T. parodymai, iš kurių matyti, kad jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad pardavėjoms E. Š. ir V. V. jokių nurodymų slėpti pajamas nedavė, jei jos taip darė - tai savo iniciatyva (b. l. 169).

- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2011 m. sausio 17 d. specialisto išvada Nr. 5-2/5 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ nustatyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05 pardavėjoms E. Š. ir V. R. (V.) perduota prekių pardavimo vertė už 395800,00 lt, jų įsigijimo vertė - 131933,33 lt, 2009-11-05 atlikus parduotuvėje prekių inventorizaciją, rasta prekių, kurių įsigijimo vertė yra 59670,83 lt, t. y. nustatytas 36136,49 lt įsigijimo vertės prekių trūkumas. Nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05 pardavėjos E. Š. ir V. R. (V.) pardavusios prekių, kurių įsigijimo vertė 72262,47 lt, turėjo kasos aparate užfiksuoti 216787,50 lt įplaukų. Tuo tarpu kasos operacijų žurnale, pagal kasos čekius, užfiksuotos 108378,03 lt įplaukos (iki 2009-11-04 pabaigos) arba 108409,47 lt mažiau. Pagal pateiktus dokumentus ir bendrovėje vykdomą materialinių vertybių apskaitos ir kontrolės politiką, negalima nustatyti, kuri pardavėja ir kokią realizuotų prekių sumą neužfiksavo kasos aparatu. Kadangi abi pardavėjos, ir E. Š. ir V. R. (V.) buvo materialiai atsakingos, abi yra atsakingos už inventorizacijos metu nustatytą prekių už 36136,49 lt trūkumą (b. l. 35 - 46).

- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės E. V. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad specialistė, tikslindama savo išvadą Nr. 5-2/5 dėl UAB „Skortis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, paaiškino, kad A. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, nesilaikė 2011-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 9 str. 2 d. nuostatų, nes tyrimui nepateikė apskaitos politiką reglamentuojančių dokumentų, nustatančių apskaitos metodus ir taisykles, tvarkant materialinių vertybių apskaitą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“; 1999-06-03 LRV nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių, nes 2009-11-05 inventorizacija parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta pažeidžiant 1999-06-03 LRV nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 10, 28, 30, 37, 38 punkto reikalavimus. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politiką reglamentuojantys dokumentai ir tyrimo metu nenustatyta kokie apskaitos metodai ar taisyklės buvo numatytos tvarkant materialinių vertybių apskaitą bendrovės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, negalima nustatyti, ar pardavėjos buvo įpareigotos keičiantis perskaičiuoti prekių likučius ir juos perduoti viena kitai ir ar turėjo teikti ir už kokį laikotarpį, ataskaitas apie materialinių vertybių judėjimą ir likučius, tyrimui nepateikta nė viena aukščiau nurodyta ataskaita. Dėl šių priežasčių nebuvo galima nustatyti, kuri pardavėja, kokios realizuotų prekių sumos neužfiksavo kasos aparatu ir nustatyti, ar inventorizacijos metu parduotuvėje buvo prekių ar pinigų, gautų už realizuotas prekes trūkumas, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-10-27 iki 2009-11-05. Materialiai atsakingos pardavėjos E. Š. ir V. R. (V.) nesivadovavo 2003-09-18 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ 31.2 punkto reikalavimais, kad „kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato“ ir nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05 kasos aparatu fiksavo ne visas įplaukas, į kasos operacijų žurnalą neįrašė visas ūkines operacijas. 2011-09-19 specialistė dar kartą patikslino savo išvadą Nr. 5-2/5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, nurodydama, kad negalėjo nustatyti, ar inventorizacijos metu parduotuvėje buvo prekių ir pinigų, gautų už realizuotas prekes trūkumas, nes 2009-11-05 inventorizacija parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta pažeidžiant 1999-06-03 LRV nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 38 punkto reikalavimus - aprašuose nurodytas tik prekių likutis ir jų vertė, kiek kasoje tuo metu buvo pinigų, neskaičiuota. Dėl šios priežasties negalima nustatyti, ar trūkstamos prekės ar jų dalis nebuvo jau parduotos (b. 1. 49 - 50, 51).

- 2008-10-27 darbo sutartis Nr. 572, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. T. sudarė darbo sutartį su E. Š. ir šios sutarties pagrindu E. Š. priimta dirbti pardavėja (b. l. 47 - 48).

- 2009-11-16 E. Š. skundas, iš kurio matyti, kad E. Š. kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, pridėdama sąsiuvinio, į kurį įtrauktos parduotos, bet į kasą neįmuštos prekės, kopiją (b. l. 53 - 69).

- 2012-04-24 Palangos m. apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-83/2012, iš kurio matyti, kad A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. l d. ir nuteistas 100 MGL (13000 litų) bauda, V. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d. ir nuteista 10 MGL (1300 litų) bauda (b. l. 137 - 142).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji E. Š., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su vykdytoju - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. T., A. T. nurodymu laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05 kasos aparatu fiksavo ne visas įplaukas, vedė atskirą sąsiuvinį apie parduodamas prekes, į kasos operacijų žurnalą įrašydama ne visas ūkines operacijas, dėl ko buvo negalima nustatyti, kokią realizuotų prekių sumą neužfiksavo kasos aparatu, todėl iš dalies negalima buvo nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-11-05, t. y. E. Š. padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji E. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamosios E. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamoji praeityje teista, teistumas išnykęs, vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, nuo 2001 m. buvo įrašyta į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, nesilanko nuo 2010 metų. (b. l. 99 - 119, 132). E. Š. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutinka, esant galimybei prašo skirti švelnesnę baudą negu siūlo prokuroras (b. l. 143).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamosios asmenybę (teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors nurodyta, kad nedirbanti, tačiau nepateikta duomenų apie turimą turtą, bei priežastys, dėl ko prašoma skirti mažesnę baudą), darytina išvada, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 41 str.), kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis, kadangi ji atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus, mažinti baudos dydį, neturint duomenų apie kaltinamosios gaunamas pajamas ir turimą turtą, pagrindo nėra.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. Š. kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatomis, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. Š. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d. ir paskirti jai 12 (dvylikos) MGL, tai yra 451,92 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 centų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti E. Š. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) MGL, tai yra 301,28 (trijų šimtų vieno euro 28 ct) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti E. Š., kad baudą ji turi sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

E. Š. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Ročys