Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, teistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-26 pagal LR BK 186 str. 2 d. – 6 MGL bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 18 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, parduotuvėje „I. C.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, stumdė - tampė parduotuvės „I. C.“ UAB „E. b.“ apsaugos darbuotoją K. P. bei pastarajam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų spyrė į koją, ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus sudavė kumščiu į veido – galvos sritis, tuo nukentėjusiajam K. P. padarydamas muštinę žaizdą dešiniame antakyje, dešinės ausies kaušelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atėjo į parduotuvę su draugais. Stovėjo kasoje, kai jam griebė už kapišono. Jis nematė, kad tai apsaugos darbuotojas. Buvo išgėręs. Atsisukęs trenkė. Tiksliai visko neatsimena, sutinka, kad galėjo būti taip, kaip kaltinime nurodytos aplinkybės.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusysis K. P. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB "E. B." apsaugos darbuotoju. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apsaugos darbuotoju dirbo UAB "P." parduotuvėje "I.", (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius. Apie 18 val. į parduotuvės prekybos salę užėjo du vaikinai, kurie nuėjo į alkoholio skyrių. Jis vaikinus stebėjo ir pamatė kaip vienas vaikinas kitam už kelnių užkišo du butelius. Vaikinas dar į rankas paėmė keturis butelius alaus ir pradėjo eiti link kasų. Kitas vaikinas nieko neėmė. Vaikinus perspėjo, kad pastarieji susimokėtų. Vaikinas su buteliais sustojo, o kitas vaikinas stojo į boksininko poziciją ir pradėjo smūgiuoti jam į galvą. Vaikinas jam sudavė keturis-penkis smūgius, prakirto dešinį antakį. Po to, kelis smūgius sudavė į dešinę ausį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Ausis buvo sulaužyta, o vėliau susiūta. Be to, vaikinas jam spyrė du - tris kartus į koją. Bandė sulaikyti besimušantį vaikiną, tačiau pastarasis pabėgo. Kitas vaikinas už alų susimokėjo, o degtinės butelius kažkur numetė (b. l. 12, 20).

Liudytojas Ž. M. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 17 val., nuėjo į parduotuvę "I.", Grigiškėse, nusipirkti alaus. Užėjęs į parduotuvę sutiko pažįstamą S. V.. S. V. jo paprašė pavogti degtinės butelį. Degtinės butelį užsikišo už kelnių po marškinėliais, o rankoje turėjo penkis alaus butelius. Tada nuėjo link kasų susimokėti už alų. Eidamas pamatė, kad apsauginis pastebėjo, kad jis užsikišo degtinės butelį už kelnių, todėl jis degtinės butelį padėjo parduotuvėje ant žemės. Su S. V. nuėjo prie kasos. Prie S. V. priėjo apsaugos darbuotojas, kuris pradėjo su S. V. kalbėtis. Nematė ir nežino ar S. V. buvo kažką įsidėjęs galinėje kelnių kišenėje. Apsaugos darbuotojas S. V. paprašė padėti daiktus. Tada S. V. apsaugos darbuotojui trenkė kelis kartus kumščiu į veidą ir pabėgo iš parduotuvės. Jis susimokėjo už alų, o apsaugos darbuotojas nuvedė jį į apsaugos kambarį. Atvažiavę policijos pareigūnai peržiūrėjo vaizdo įrašą ir jį paleido (b. l. 25).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-08-30 18.55 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Grigiškėse, (duomenys neskelbtini) „I." parduotuvėje sumuštas apsaugos darbuotojas. Atvykus minėtu adresu apsaugos darbuotojas K. P. paaiškino, kad jį sumušė parduotuvės lankytojas, kuris pabėgo, tačiau sulaikė kartu su juo buvusį Ž. M., kuris paaiškino kad apsaugos darbuotoją sumušė S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškėse (b. l. 4).

Iš nukentėjusiojo K. P. pareiškimo matyti kad pastarasis pranešė apie 2015 m. rugpjūčio 30 d., parduotuvėje "I.", esančioje (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, kaltinamojo V. V. įvykdytą nusikalstamą veiką, jis dirbo parduotuvėje apsaugos darbuotoju, kai 2015-08-30 apie 18 val. du jaunuoliai alkoholio skyriuje į kelnes kišosi du butelius, po to paėmė dar keturis butelius alaus ir ėjo prie kasų, tada jis priėjęs paaiškino, kad reikia sumokėti už paimtus gėrimus, tuomet vienas iš vaikinų pradėjo jį mušti, po to pabėgo, sulaikė kitą vaikiną, kuris vogė alkoholį, jį greitoji pagalba išvežė į ligoninę (b. l. 6-7).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad K. P. nustatyta muštinės žaizdos dešiniame antakyje, dešinės ausies kaušelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairės akies katarakta su trauma nesiejama, kadangi degeneraciniai pokyčiai rasti abiejose akyse, taip pat nėra jokių objektyvių klinikinių duomenų apie akių obuolių sužalojimus traumos, įvykusios 2015-08-30 metu (b. l. 32).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas 2015 m. rugpjūčio 30 d. 18 val. 15 min., parduotuvės "I.", (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, 12 (dvyliktos) kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti esminės kaltinamojo V. V. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 42-43).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. V. viešoje vietoje be pagrįstos priežasties vartojo fizinį smurtą K. P. atžvilgiu, tuo padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. V. teisme savo kaltę ir neteisėtus veiksmus pripažino visiškai. Vertindamas ištirtų įrodymų visumą teismas nustatė, kad esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje atitinka nukentėjusiojo K. P. ir liudytojo Ž. M. parodymai apie V. V. smurtą, juos atitinka objektyvūs duomenys, nurodyti medicininių dokumentų apžiūros protokole, kur konstatuotas nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėti duomenys gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama neteisėtai veikai atskleisti ir V. V. kaltei pagrįsti.

V. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir veiksmais, pasireiškusias fizinio smurto naudojimu be pagrindo, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be pagrįstos ar būtinos priežasties nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės. Įvertinus V. V. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

V. V. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 55), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 56), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 57). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad V. V. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką teigė tiek tyrimo metu, tiek teisme, sutiko atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką V. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tiek teismo įsitikinimu, tiek kaltinamojo pripažinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, V. V. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą. V. V. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje kartą teistas už baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko įvykio metu teistumo neturėjo (b. l. 46), baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 47-51), yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį teismas V. V. skiria laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) kaip tinkamai realizuojanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 45,52 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 35-36). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl V. V. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Byloje nukentėjusysis K. P. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 750 EUR turtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis K. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. V. 1105,40 EUR turtinę ir 10 000 EUR neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad nurodytas ieškinyje padarytos turtinės žalos dydis ieškovo buvo tik iš dalies pagrįstas objektyviais įrodymais. Padarytą 25 eurų žalą dėl išlaidų vaistams ir tvarsčiams ieškovas grindė tik savo parodymais, tačiau dokumentų dėl šių išlaidų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas priverstas K. P. reikalavimą dėl šių išlaidų grįsti tik protingumo ir teisėtumo principais, pripažįstant šią turtinę žalą kaip atitinkančią minėtus kriterijus ir priteistiną. Be to, K. P. dėl patirtų kūno sužalojimų ir traumų turėjo kreiptis ir konsultuotis su specialistais gydytojais dėl ko patyrė 23 eurų išlaidas (b. l. 122-123). Nepaisant to, kad ieškovas nepateikė valdomos transporto priemonės nuosavybės įrodymų ir jos charakteristikų, teismas pripažįsta, kad prašomos 44,99 eurų išlaidos kurui kaip proceso išlaidos taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl gali būti išieškomos iš kaltininko V. V.. Remiantis tuo, teismas ieškovo naudai priteisia dalį prašomos ir pagrįstos turtinės žalos – 92,99 EUR (25 + 23 + 44,99).

Civilinis ieškovas kaip turtinę žalą prašė atlyginti 380 eurų (b. l. 96-97) už pakeistą akies lęšiuką ir operaciją. Teismas nustatė, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas dešinysis antakis ir dešinioji ausis, tuo tarpu jokių sužalojimų kairėje akyje specialisto išvadoje nebuvo nustatyta. Be to, teismo medicinos ekspertė išvadoje konstatavo, kad kairės akies katarakta su trauma įvykio metu nesiejama, nes degeneraciniai pokyčiai rasti abiejose akyse, nėra objektyvių klinikinių duomenų, kad 2015-08-30 patirtos traumos metu nukentėjusiajam būtų nustatyti bent kokie akių obuolių sužalojimai. Tokios specialistų išvados neleidžia teismui pripažinti, kad akies lęšiuko keitimas ir operacija nukentėjusiajam yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su V. V. nusikalstamais veiksmais 2015-08-30, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą šioje dalyje.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, susiję su patirtomis išlaidomis ir žala kaip tiesioginiais nuostoliais dėl nusikalstamos veikos. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo spręsti ir priteisti ieškovui jo ateities išlaidas kaip žalą dėl galimos plastikos chirurgų operacijos (procedūros), kurios kaina 602,40 EUR (b. l. 121). Tokiu būdu teismas neturi pagrindo tenkinti ir šio pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo, todėl jį atmeta.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti. Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiojo parodymus, medicinos specialisto išvadas ir padaryto sužalojimo pavojingumą teismas nustatė, kad K. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Diagnozuotas kūno sužalojimas, taikytas gydymas, jo pobūdis ir trukmė, nukentėjusiojo paaiškinimai ir specialistų išvada patvirtina, kad K. P. dėl sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, sužalojimus dešiniame antakyje ir dešinės ausies kaušelyje, dėl ko liko gijimo randai ir deformacija, ieškovui buvo sutrikdytas įprastinio gyvenimo ritmas. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į V. V. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), šalių turtinę padėtį, nukentėjusiojo sveikatos liekamuosius reiškinius, gydymo trukmę, nustatytą turtinės žalos dydį. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos įvertinimas 10 000 Eur suma yra aiškiai per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją kaip atitinkančią 600 eurų sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais – paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. V. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš V. V. priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 45,52 EUR (keturiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt du eurocentus) turtinės žalos atlyginimą, K. P. 92,99 EUR (devyniasdešimt du eururs ir 99 eurocentus) turtinės žalos ir 600 EUR (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.