- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-12
- Bylos Nr.
- A-415-1698-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Neringos miesto savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sabonis ir partneriai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sabonis ir partneriai“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, UAB „Klaipėdos projektas“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Kazimieras Motieka
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. K. ,
atsakovo Neringos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Kazimierui Motiekai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sabonis ir partneriai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Neringos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Sabonis ir partneriai“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, UAB „Klaipėdos projektas“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58. Prašymą grindė tuo, jog: 1) leistinas administracinio pastato aukštis 136 centimetrais viršija detaliuoju planu nustatytą pastato aukštį ir šio pastato vieta dalinai neatitinka detaliojo plano sprendiniais nustatytos užstatyti leidžiamos teritorijos; 2) Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 protokole Nr. 26 komisijos nariu neįrašytas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau - KNNPD) atstovas, kuris šio protokolo nepasirašė. Pareiškėja nurodė, jog 2005 m. spalio 24 d. gavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2005 m. spalio 21 d. raštą Nr. S1-504 „Dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje“ ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 4 dalimi, 2005 m. lapkričio 4 d. patikrino Preilos botelio administracinio pastato su pirsu (pontoninis) adresu, Preilos g. 103, Preilos gyvenvietė, Neringa, statybą ir surašė Statybos patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Preilos botelio administracinio pastato statyba vykdoma iš esmės nenukrypstant nuo statinio projekto, kuris buvo patikrintas Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (2004 m. spalio 28 d. protokolas Nr. 26). Neringos savivaldybės administracija, vadovaudamasi Nuolatinės statybos komisijos išvada, rekomenduojančia išduoti statybos leidimą, 2004 m. lapkričio 2 d. išdavė statybos leidimą Nr. 58, neatsižvelgdama, kad statinio „Preilos botelio administracinio pastato ir pontoninio pirso statyba, adresu Preilos g. 103, Preilos gyvenvietė, Neringa“ techninis projektas parengtas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų ir statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus.
Statinio techninis projektas, parengtas UAB „Klaipėdos projektas“ (projekto vadovas R. R. , projekto Nr. P-103-01-TP), neatitinka Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 20 patvirtinto „Preilos uosto sklypo Preilos gyv., Neringa“ detaliojo plano sprendinių: leistinas detaliuoju planu botelio administracinio pastato aukštis - 7 metrai nuo žemės paviršiaus iki kraigo, o suprojektuoto pastato aukštis - 8,36 metrai nuo žemės paviršiaus iki kraigo - 1,36 metrais viršija detaliuoju planu nustatytą pastato aukštį; suprojektuoto botelio administracinio pastato vieta dalinai neatitinka detaliojo plano sprendiniais nustatytos užstatyti leidžiamos teritorijos. Dėl nurodytų statybos vietos ir pastato aukščio neatitikimo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų statybos sklypo tvarkymo reikalavimų, statinio techninis projektas neatitinka Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 31 d. patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 18 reikalavimų (4 punkto). Esant nurodytiems pažeidimams, Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi statinio techninį projektą, 2004 m. spalio 28 d. protokolu Nr. 26 neteisėtai rekomendavo išduoti statybos leidimą Preilos botelio administracinio pastato statybai, tuo pažeisdama Statybos įstatymo 23 str. 9 d.
Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 d. protokole Nr. 26 komisijos nariu neįrašytas Saugomos teritorijos administracijos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas. Tuo pažeistas (tuo metu galiojęs) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.05.2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2147) privalomo priedo Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3.5 punktas.
Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 d. protokolas Nr. 26 nepasirašytas Saugomos teritorijos administracijos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo. Tuo pažeistas privalomo priedo Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 15 punktas (b. l. 6-8).
Atsiliepimas
Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog jį laiko nepagrįstu ir netenkintinu. Preilos „Botelio“ administracinio pastato aukščio, vietos ir pamatų konstrukcijos korektūra buvo svarstoma Nuolatinės statybos komisijos (toliau - NSK) posėdyje 2005 m. gruodžio 15 d., kuriame nutarta pritarti techninio projekto korektūrai (Laida A) ir rekomenduota padaryti įrašą statybos leidime apie dalinį projekto pakeitimą.
Šios korektūros pagrįstumą patvirtina pareiškime cituojamas VTPSI 2005 m. lapkričio 4 d. Preilos botelio administracinio pastato su pirsu (pontoninis), adresu Preilos g. 103, Preilos gyvenvietė, Neringa, statybos patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Preilos botelio administracinio pastato statyba vykdoma iš esmės nenukrypstant nuo statinio projekto. Tai, kad administracinio pastato aukštis 136 centimetrais viršija detaliajame plane nustatytą pastato aukštį, negali būti pagrindu prašyti panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58. Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto „Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento“ 30.3 punktas nustato, jog Kuršių nerijos nacionaliniame parke nauji gyvenamieji namai (vieno aukšto su mansarda) statomi ne aukštesni kaip 10 m. nuo žemės paviršiaus iki kraigo. Suprojektuoto administracinio pastato aukštis - 8,36 metrai nuo žemės paviršiaus nepažeidžia net reglamente gyvenamiems namams leidžiamo 10 metrų aukščio. Pakoreguoti detaliajame plane administracinio pastato aukštį ir jo vietą jokių norminiais aktais nustatytų kliūčių nebuvo ir nėra.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) direkcijos atstovas apskritai nebuvo įtrauktas į Neringos savivaldybės mero 2002 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 98 patvirtintą Nuolatinės statybos komisijos sudėtį. Todėl, vietoje šios institucijos atstovo, komisijos sudėtyje iki 2005 m. kovo 17 d. dalyvavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas. Į Neringos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudėtį KNNP atstovas buvo įtrauktas tiktai po to, kaip Neringos savivaldybės taryba, vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-696, savo 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-43 patvirtino naują šios komisijos sudėtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas panaikinti statybos leidimą Nr. 58 tuo pagrindu, jog į Nuolatinę statybos komisiją nariu nebuvo įrašytas KNNP atstovas, ir kad jis nepasirašė Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 d. protokolo Nr. 26, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas pagrįstu. Sutinkamai su statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 punktu, Saugomos teritorijos administracijos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos interesams komisijos posėdyje galėjo atstovauti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas.
Statybos leidimo neteisėtas išdavimas pareiškime niekuo nemotyvuotas. Nenurodytas nei vienas teisės aktas, kuris pareiškėjai jos nurodytų aplinkybių pagrindu suteiktų teisę teigti, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Jį išdavė įstatymo įgaliota institucija - Neringos savivaldybės administracijos direktorius. Kad išduoti statybos leidimą buvo atliktos visos tam tikslui numatytos procedūros. Kaip matyti iš pateikto teismui pareiškimo turinio, pareiškėja ginčija ne statybos leidimo išdavimo teisėtumą, bet tiktai du neesminius statybos projekto neatitikimo detaliajam planui faktus, kurie pagal vėliau teisėtai atliktą administracinio pastato techninio projekto korektūrą (Laida A), šiuo metu jau yra netekę jokios prasmės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas pagrįstas ir prašė jį tenkinti. Iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėja pareiškime teismui. Mano, jog Neringos savivaldybė tyčia ignoravo ir pažeidė galiojusius teisės aktus (b.l. 133, 134).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos reikalavimais nesutinka. 2005 m. gruodžio 15 d. įvyko Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje svarstyta Preilos „Botelio“ administracinio pastato ir pontoninio piršo statyba, adresu Preilos g. 103, Techninio projekto korektūra, Laida „A" bei nutarta pritarti techninio projekto korektūrai (Laida „A"). 2005 m. gruodžio mėn. 15 d. Nuolatinės statybos komisijos Protokolo Nr. 29 išvadoje rekomenduojama „padaryti įrašą statybos leidime apie dalinį projekto pakeitimą (Laida „A")". Tokiu būdu, 2005 m. gruodžio mėn. 15 d. Statybos leidime Nr. 58 buvo padaryti atitinkami įrašai.
Suprojektuoto botelio administracinio pastato aukštis - 6,90 metrai (žr. Techninio projekto korektūros Laida „A" 66-69 psl), o pastato vieta atitinka detaliojo plano sprendiniais nustatytos užstatyti leidžiamos teritorijos (žr. Techninio projekto korektūros Laida „A" 51 ir 65 psl.). Tokiu būdu, Preilos „Botelio“ administracinio pastato ir pontoninio pirso statyba, adresu Preilos g. 103, Techninio projekto korektūra, Laida „A", atitinka Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio mėn. 23 d. sprendimu Nr. 20 patvirtinto „Preilos uosto sklypo Preilos gyv., Neringa“ detaliojo plano sprendinius. Ištaisius minėtus pažeidimus, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus (b. l. 155, 156).
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovas nurodė, jog techniškai nebuvo galima visą pastatą patraukti, todėl buvo sumažintas pastatas vienu metru. Šiuo atveju yra pastatyta daugiau kaip pirmasis pastato aukštas, yra kreiptasi dėl statinio inventorizacijos.
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė pareiškėjos pareiškimą prašė tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos projektas“ atstovas nurodė, jog statybos leidime yra padaryti daliniai projekto pakeitimai ir dabar Preilos botelio administracinio pastato statyba vykdoma iš esmės nenukrypstant nuo statinio projekto. Šis pastatas turi dominuoti namelių komplekse, o jų aukštis detaliajame plane nebuvo numatytas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 24 d. pareiškėjo prašymą patenkino - panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58.
Teismas nurodė, jog Statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus (Statybos techninio reglamento STR.07.01:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 13 p.; toliau sutrumpintai - Reglamentas). Savivaldybės administracijos subjektas, gavęs Reglamento 15 punkte išvardytus dokumentus, juos perduoda Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos subjektui išduoti arba neišduoti statybos leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog savivaldybės mero sudaryta komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) išduoti statybos leidimą. Jei rekomenduojama neišduoti statybos leidimo, pateikiamos konkrečios jo neišdavimo priežastys (priežastys pagrindžiamos nuorodomis į konkrečius teisės aktų punktus). Komisijos protokolas perduodamas merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui). Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja Komisijos nariai, kurių atstovaujamos institucijos ar subjektai nustatė konkretaus statinio projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo atstovai. Neatvykus į posėdį statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo atstovams, statybos leidimo ar leidimo statinį nugriauti neišdavimas nukeliamas, apie tai pranešus raštu statytojui (užsakovui). Leidimo neišdavimas nukeliamas ne daugiau nei vieną kartą dėl statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo atstovų nedalyvavimo posėdyje. Institucija ar subjektas, įgaliojęs dalyvauti Komisijoje atstovą, jam negalint dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose, privalo suteikti įgaliojimus kitam atstovui. Komisija rekomendaciją dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo priima visų išdavusių statinio projektavimo sąlygas narių pritarimu. Komisijos protokolą pasirašo Komisijos nariai darbo reglamente nustatyta tvarka. Tai numatyta Pavyzdinių nuostatų 8-12 punktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad statybos leidimas Nr. 58 naujajam administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statytojui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ išduotas pažeidžiant įstatymu reglamentuotą statybos leidimo perregistravimo tvarką. Statinio techninis projektas, parengtas UAB „Klaipėdos projektas“ (projekto vadovas R. R. ), projekto Nr. P-103-01-TP, neatitinka Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 20 patvirtinto „Preilos uosto sklypo Preilos gyv, Neringa“ detaliojo plano sprendinių:
leistinas detaliuoju planu botelio administracinio pastato aukštis - 7 metrai nuo žemės paviršiaus iki kraigo, o suprojektuoto pastato aukštis - 8,36 metrai nuo žemės paviršiaus iki kraigo. Tokiu būdu 1,36 metrais viršija detaliuoju planu nustatytą pastato aukštį;
suprojektuoto botelio administracinio pastato vieta dalinai neatitinka detaliojo plano sprendiniais nustatytos užstatyti leidžiamos teritorijos.
Tokius pažeidimus nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi minėto statinio patikrinimą, t. y. nurodyta 2005 m. lapkričio 4 d. Statybos patikrinimo akte (b. l. 11, 12). Iš 2005 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Projektavimo ir statybos leidimo į išdavimo patikrinimo akto matyti, jog nustatyta, kad minėto statinio aukštis projekte neatitinka detaliajame plane numatyto statinio aukščio, statybos leidimas išduotas nesilaikant STR 1.07.01:2002 reikalavimų (b. l. 166). Dėl nurodytų statybos vietos ir pastato aukščio neatitikimo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų statybos sklypo tvarkymo reikalavimų, statinio techninis projektas neatitinka Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 31 d. patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 18 reikalavimų (4 punkto).
Esant nurodytiems pažeidimams, Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi statinio techninį projektą, 2004 m. spalio 28 d. protokolu Nr. 26 neteisėtai rekomendavo išduoti statybos leidimą Preilos botelio administracinio pastato statybai, tuo pažeisdama Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. blandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 29 punktą, jei statybos metu arba iki statybos pradžios keičiami statinio esminiai projektiniai sprendiniai (statinio paskirtis, vieta, gabaritai, pagrindinės konstrukcijos, fasadų išvaizda, technologija), kuriems pritarė Nuolatinė statybos komisija, statybos leidime ir leidimų registracijos žurnaluose (laikmenose) padaromos žymos apie dalinį projekto pakeitimą. Savivaldybės administracijos subjektas arba viešojo administravimo subjektas apie šiuos pakeitimus per 3 dienas praneša apskrities viršininko administracijai (Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 639 redakcija, Žin., 2003, Nr. 122-5547).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai Komisija dėl patikrinto statinio projekto turi pastabų jos įrašomos į protokolą ir rekomendacija išduoti statybos leidimą išduodama tik pataisius projektą pagal šias pastabas. (Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696, 23 punktas).
Teismas nusprendė, jog Preilos „Botelio“ administracinio pastato ir pontoninio pirso statyba, adresu Preilos g. 103, Techninio projekto korektūra, Laida „A“ neatitinka įstatymu nustatytos tvarkos, Statybos leidimas Nr. 58 (b. l. 161) negali būti laikomas teisėtu. Nurodė, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III.
Atsakovas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl administracinio pastato aukščio ir vietos atsakovas nurodo, jog šis suprojektuoto pastato aukščio neatitikimas detaliojo plano sprendiniams buvo ištaisytas atlikus teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka projekto korektūrą. Po projekto korektūros, administracinio pastato aukštis yra nustatytas 6,90 m (techninio projekto korektūra Laida „A“). Korektūra buvo atlikta vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.07.01:2002 29 punkto pagrindu ir jame nustatyta tvarka. Šiame punkte pasakyta, jog jei statybos metu arba iki statybos pradžios yra keičiami statinio esminiai sprendiniai (statinio paskirtis, vieta, gabaritai, pagrindinės konstrukcijos, fasadų išvaizda, technologija), kuriems pritarė Nuolatinė statybos komisija, statybos leidime ir leidimų registracijos žurnaluose (laikmenose) padaromos žymos apie dalinį projekto pakeitimą. Pareiškėja šios korektūros neginčijo, jos panaikinti ar pripažinti negaliojančia neprašė. Todėl nei pareiškėja, nei teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti atlikta šio administracinio pastato aukščio korektūra, kuria pastato aukštis yra nustatytas 6,90 m.
Šalies argumentai
Pareiškėja teisme paaiškino, kad administracinio pastato vietos neatitikimo detaliajam planui esmė yra ta, kad vienas pastato pamato kampas 1 metro atstumu išsikišęs už galimos užstatymo ribos. Tuo pagrindu pareiškėja reikalauja, kad statybos leidimas būtų panaikintas, nes administracinio pastato vieta dalinai neatitinka detaliojo plano sprendiniais leidžiamos užstatyti teritorijos. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodytas STR 1.07.01:2002 29 punktas leidžia daryti projektinių sprendimų korekciją ne tiktai iki statybos pradžios, bet ir statybos metu, ir ne tiktai dėl dalinių, bet ir dėl esminių projektinių sprendinių pakeitimo. Atliekant projektinių sprendinių korekciją šiems reikalavimams nebuvo nusižengta. Todėl nesiskaityti su teisėtai pakoreguotais administracinio pastato projektiniais sprendiniais ir jais nesivadovauti, nei pareiškėja, nei teismas, jokio įstatyminio pagrindo neturėjo. Tuo labiau, kad pastato vieta pakoreguota taip, jog 1 metro išsikišimas už galimos užstatymo ribos buvo panaikintas nežymiai sumažinant pastato gabaritus. Sutikdamas su pareiškėja, jog statinio techninis projektas neatitinka Projektavimo sąlygų sąvado Nr.18 reikalavimų, teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos nurodyti statinio projektinių sprendinių neatitikimai detaliojo plano sprendiniams teisės aktų nustatyta tvarka jau buvo pašalinti.
Dėl Projektavimo sąlygų sąvado Nr.18 teismas neįvertino aplinkybės, kad jis reikalauja vadovautis ir KNNP apsaugos reglamentu, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 (toliau - Reglamentas). Reglamento 48.1 punktas nustato, kad kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėse zonose gali būti statomi ne aukštesni kaip dviejų aukštų pastatai. Nors dviejų aukštų pastatų aukštis Reglamente nenustatytas, bet jis, neabejotinai, yra didesnis negu nustatytas 10 metrų aukštis vieno aukšto gyvenamajam namui. Kaip žinia, Reglamentas priimtas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis. Todėl techniniame projekte nurodytas administracinio pastato aukštis, nors jis 136 cm ir viršijo detaliajame plane nustatytą 7 metrų aukštį, neprieštaravo nei Reglamente pastatams nustatytų aukščio ribų, nei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Priimdamas sprendimą minėtų aplinkybių teismas neįvertino ir nepagrįstai jų vertinimo nesiejo su pareikšto prašymo reikalavimais.
Dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolų teisėtumo atsakovas nurodo, jog į Neringos savivaldybės mero 2002 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 98 sudarytą Nuolatinės statybos komisijos sudėtį KNNP atstovas apskritai nebuvo įtrauktas. Todėl jis komisijos posėdžiuose nedalyvaudavo ir dėl tos priežasties posėdžių protokolus nepasirašydavo. Tokia padėtis tęsėsi nuo 2002 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. kovo 17 d., kuomet Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-42 buvo patvirtinti Neringos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatai ir nauja komisijos sudėtis. Tą laikotarpį komisijos posėdžiuose dalyvaudavo ir jos nariu buvo aukštesnės instancijos - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau KRAAD) įgaliotas atstovas. Jo pritarimu, 2004 m. spalio 28 d. posėdžio protokolu Nr. 26 buvo rekomenduota išduoti ir buvo išduotas statybos leidimas Nr. 58.
Nuo 2005 m. kovo 17 d. buvo sudaryta nauja komisija, į kurios sudėtį kartu su KRAAD atstovu, buvo įtrauktas ir KNNP atstovas. Jis dalyvavo 2005 m. gruodžio 15 d. komisijos posėdyje, kuriame buvo apsvarstyta administracinio pastato techninio projekto korektūra ir to posėdžio protokolu Nr. 29 rekomenduota padaryti statybos leidime įrašą apie dalinį projekto pakeitimą (Laida „A“). Taigi šiame posėdyje buvo svarstomas tiktai administracinio pastato aukščio ir jo vietos korektūros klausimas, dėl kurio komisijos nariai galėjo išreikšti savo pritarimą arba nepritarimą. Posėdyje KNNP atstovas išreiškė nuomonę „nepritarti“ korekcijai, esą ji prieštarauja generaliniam planui ir programai. Tačiau toks nepritarimas išeina už posėdyje svarstyto klausimo ribų, nes generaliniame plane ar programoje jokie pagrindai, kuriais remiantis būtų galima pritarti techninio projekto korektūrai ar jai nepritarti, nereglamentuoti. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Beje, aukštesnės instancijos KRAAD įgaliotas atstovas su korektūra sutiko ir jokio teisės pažeidimo dėl jos atlikimo nenustatė. Todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju KNNP atstovo nepritarimas administracinio pastato techninio projekto korektūrai negali turėti jokios teisinės reikšmės.
Dėl teismo sprendimo pagrįstumo pažymi, jog teismas savo iniciatyva išėjo iš ginčo ribų ir nustatė, jog statybos leidimas Nr. 58 naujajam administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statytojui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ buvo išduotas pažeidžiant įstatymu reglamentuotą statybos leidimo perregistravimo tvarką. Tuo tarpu pareiškėja savo prašyme tokio statybos leidimo Nr. 58 panaikinimo pagrindo nenurodė ir šiuo pagrindu jo panaikinti neprašė. Be to, statybos leidimo perregistravimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai apskritai nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria teigiama, jog statybos leidimas Nr. 58 UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ išduotas pažeidžiant įstatymu reglamentuotą statybos leidimo perregistravimo tvarką, neatitinka nustatytoms administracinių bylų nagrinėjimo taisyklėms, nes statybos leidimo Nr. 58 perregistravimo teisėtumo klausimas šioje byloje nėra ginčo dalykas, jis nebuvo tiriamas ir išeina už pareiškėjos reikalavimų ribų. Pastaroji aplinkybė suteikia pagrindą teismo sprendimą vertinti kaip neobjektyvų ir tendencingą. Mano, kad teismas neturėjo patenkinti pareiškėjos prašymo, nes statybos leidimas Nr. 58 išduotas teisėtai ir jo panaikinimui įstatyminio pagrindo nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sabonis ir partneriai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario mėn. 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą atmesti.
Dėl statybos leidimo panaikinimo pagrindų pažymi, jog teismas neatsižvelgė į ABTĮ 13 straipsnio 2 dalį bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus. Nei Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra išvardyti ar kitaip nurodyti atvejai, kai statybos leidimo galiojimas gali būti nutrauktas teismine tvarka. Dėl to spręsdamas statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Atlikdamas tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir iu prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). (LVAT Administracinė byla Nr. A11-807-2004. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 6, p. 212-216.) Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą neteisingai įvertino formalių procedūrinių pažeidimų įtaką individualaus administracinio akto (statybos leidimo) išdavimo pagrįstumui, bei visiškai neatsižvelgė į teismo sprendimo įgyvendinimo pasekmes, bei statytojo veiksmus ir teisėtus jo lūkesčius.
Dėl statybos leidimo perregistravimo nesutinka, kad leidimas buvo išduotas pažeidžiant įstatymų reglamentuotą statybos leidimo perregistravimo tvarką, pažymi, kad tokia teismo išvada prieštarauja bendriesiems teisingumo principams ir yra pagrįsta tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu, o ne logine prasme.
Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas remiantis 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“. Šį teisės aktą 2004 m. gruodžio 17 d. papildė 2004 m. gruodžio 6 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-617, STR „Statybos leidimas“, kuris nurodė, kad perregistruojant statybos leidimą, jis perrašomas naujo statytojo vardu, jame įrašant buvusią statybos leidimo išdavimo datą bei Nr., perregistravimo datą bei Nr. ir techninius rodiklius su pakeitimais (jeigu jų buvo). Atkreipia dėmesį, kad teisės akto pakeitimas įsigaliojo penktadienį, o trečiasis suinteresuotas asmuo dėl statybos leidimo perregistravimo kreipėsi 2004 m. gruodžio 22 d., t. y. kitos savaitės trečiadienį. Akivaizdu, kad teisės aktui, veikiančiam vos 3 dienas, sunku įgyvendinti vienodą visoje Lietuvos Respublikoje statybos leidimų perregistravimo tvarką ypač kai nei minėtame aplinkos ministro įsakyme, nei jo prieduose, nėra konkrečiai nurodyta ar paaiškinta kokiu būtent būdu statybos leidimas turi būti perrašomas. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad turi būti išduodamas naujas statybos leidimas, jeigu pirminę teisės normą keičiančiame akte (2004 m. gruodžio 6 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-617, STR „Statybos leidimas“) nėra įvardintas naujo statybos leidimo išdavimas. Joks teisės aktas nenustatė privalomos naujos statybos leidimo perregistravimo formos, todėl teismo argumentas, kad išbraukiant duomenis, o ne išduodant naują statybos leidimą buvo pažeista statybos leidimo perregistravimo tvarka, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teigia, kad 2004 m. gruodžio 6 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-617 neaiškiai bei dviprasmiškai suformuluotas, jame nėra tiesiogiai nurodyta, kad perregistruojant statinio statytoją turi būti išduodamas naujas statybos leidimas, tačiau teismas patenkindamas pareiškimą privalėjo ne formaliai aiškinti teisės normą, o atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamą praktiką, statytojo veiksmus, jo teisėtus lūkesčius, o be abejonės ir nustatyti patį teisės pažeidimą. Mano, kad teismas, pripažindamas pažeistą statybos leidimo perregistravimo tvarką, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, ar buvo pagrindas perregistruoti statybos leidimą naujo statytojo vardu, t. y. ar įvykdyti 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 218 28 punkto reikalavimai - ar yra pateikti visi dokumentai ir, ar pateikti duomenys yra teisingi, kad statytojas galėtų pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise vykdyti statybos darbus. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ veiksmų, tuo akivaizdžiai ignoruodamas ir pažeisdamas jo, kaip savininko ir statytojo teises.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Sabonis ir partneriai“ manymu, pakeitimai statybos leidime buvo padaryti vadovaujantis nusistovėjusia tvarka ir praktika, protingumo kriterijais, nesant detalaus naujos tvarkos išaiškinimo. Iki 2004 m. gruodžio 6 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-617, įsigaliojimo, pasikeitus statybos statytojui, statybos leidimai buvo perrašomi nubraukiant ankstesnio statytojo duomenis bei įrašant naujojo statytojo duomenis, tai patvirtinant statybos leidimą išdavusios institucijos atstovo parašu bei antspaudu. Mano, kad teismas pasisakydamas šiuo klausimu, privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovo atlikti veiksmai sukelia neigiamas teisines pasekmes ir kaip atsakovo veiksmus galėjo įtakoti ar kitaip kontroliuoti tretysis asmuo, kuriam teismo sprendimas sukelia tiesioginį poveikį, t. y. atima teisę vykdyti statybos darbus ir taip disponuoti savo nuosavybe.
Dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties trečiasis asmuo pažymi, jog Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. blandžio 23 d. įsakymu Nr. 202, 3 punkte numatyta, kad Savivaldybės meras skiria Komisijos pirmininką ir sudaro Komisiją iš 3.1 - 3.9 punktuose numatytų asmenų. Tačiau šių nuostatų 4 punktas numato, kad 3 punkte nurodytų institucijų ir subjektų atstovai (išskyrus 3.1 punkte nurodytų savivaldybės atstovų) dalyvauja Komisijos posėdžiuose tik tuo atveju, kai jie nustatė (dalyvavo nustatant) teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas. Analogiškai, nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 9 punkte numatyta, kad Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja Komisijos nariai, kurių atstovaujamos institucijos ar subjektai nustatė konkretaus statinio projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo atstovai, o 11 punktas numato, kad Komisija rekomendaciją dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo priima visų išdavusių statinio projektavimo sąlygas narių pritarimu.
Iš Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 31 d. patvirtinto Projektavimo sąlygų sąvado Nr. 18 pridedamų dokumentų sąrašo matyti, kad teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas nustatė: Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Neringos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Klaipėdos reg. aplinkos apsaugos departamentas, UAB „Neringos vanduo“, Klaipėdos m. elektros tinklai.
Iš nuolatinės statybos komisijos, nagrinėjusios statybos leidimo klausimą, 2004 m. spalio 28 d. protokolo Nr. 26 matyti, kad, kaip reikalauja Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 4, 9 bei 11 punktai, į komisijos sudėtį buvo įtraukti, komisijos posėdyje dalyvavo bei statybos leidimo išdavimui pritarė visų institucijų bei subjektų, nustačiusių teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas, atstovai. Tokiu būdu, teismo konstatuota aplinkybė, jog Nuolatinės statybos komisijos protokole nėra Neringos savivaldybės butų ūkio direktorės bei UAB „Neringos energija“ direktoriaus pritarimo bei kad jie nedalyvavo posėdyje yra visiškai bereikšmė, kadangi šių institucijų atstovai į komisijos sudėtį apskritai neturėjo būti įtraukti (nes šios institucijos nenustatinėjo jokių statinio projektavimo sąlygų, įrašytų į statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Iš Nuolatinės statybos komisijos, svarsčiusios techninio projekto korektūrą (Laida „A“) 2005 m. gruodžio 15 d. protokolo Nr. 29 matyti, kad jis yra pasirašytas saugomos teritorijos administracijos atstovo, t.y. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo A. K. . Aplinkybė, kad nėra UAB „Neringos komunalininkas“, Architektūros skyriaus vyresn. specialistės žemėtvarkai pritarimų, nėra reikšminga, kadangi šių institucijų atstovai į komisijos sudėtį apskritai neturėjo būti įtraukti (nes šios institucijos nenustatinėjo jokių statinio projektavimo sąlygų, įrašytų į statinio projektavimo sąlygų sąvadą). UAB „Neringos vanduo" atstovas jau buvo išreiškęs savo pritarimą 2004 m. spalio 28 d. vykusio Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu, o 2005 m. gruodžio 15 d. nagrinėtoje techninio projekto korektūroje ši institucija nenustatinėjo jokių naujų statinio projektavimo sąlygų ta apimtimi, kiek tai liečia UAB „Neringos vanduo“ kompetenciją.
UAB „Sabonis ir partneriai“ teigia, kad byloje nėra duomenų kad išduodant statybos leidimą padarytas procedūrinis pažeidimas yra esminis, dėl kurio padarymo galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas ar kurios nors aplinkybės būtų įvertintos neobjektyviai ir dėl to būtų kilusi grėsmė vešiesiems ar trečiųjų asmenų interesams. Šiuo atveju statybos darbai, numatyti ginčijamame statybos leidime, dalimi atlikti, todėl remiantis LVAT Administracine byla Nr. A5-740/2005 darytina išvada, kad statybos leidimo panaikinimas formaliu pagrindu, neįrodžius, jog šis pažeidimas įtakoja leidimo išdavimo pagrįstumą neatitiktų protingumo kriterijų.
Nori atkreipti dėmesį, kad teisė sudaryti Nuolatinę statybos komisiją (2002 m. blandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. 215) tuo metu teko išimtinai savivaldybės merui, o 2002 m. rugpjūčio 20 d. Neringos savivaldybės mero potvarkis Nr. 98 „Dėl statinių projektavimo sąlygų sąvado rengimo ir Nuolatinės statybos komisijos sudarymo“ galiojo iki tol, kol 2005 m. kovo 17 d. buvo priimtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. Tl-43 „Dėl Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sudarymo ir jos pirmininko bei sekretoriaus skyrimo“. Neringos savivaldybės mero 2002 m. rugpjūčio 20 d. potvarkyje Nr. 98 į Nuolatinę statybos komisijos narius nėra įtrauktas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas, o šis potvarkis nebuvo apskųstas ar pripažintas negaliojančiu. Tretysis asmuo negalėjo įtakoti mero potvarkio priėmimo teisėtumo, o priešingai - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija neginčijo mero potvarkio ir pageidavimo būti įtraukta į Nuolatinę statybos komisiją nepareiškė, tokiu būdu neginčydama komisijos sprendimų o konkliudentiniais veiksmais (neveikimu) jiems pritardama.
Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2002m. rugpjūčio 20 d. Neringos savivaldybės mero potvarkiu Nr. 98 sudaryta Nuolatinės statybos komisija veikė, į kurios sudėtį nebuvo įtrauktas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas galiojo iki 2005 m. kovo 17 d., o tai reiškia, kad teismui pasisakius sprendime dėl neteisėtos komisijos sudėties, sukūrė precedentą visiems statybos leidimams išduotiems laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. kovo 17 d..
Teismas privalėjo išanalizuoti ir įvertinti KNNP atstovo poziciją dėl statybos leidimo išdavimo vėlesniame Nuolatinės komisijos posėdyje. Jeigu ir galima nustatyti procedūrinį pažeidimą, tai jis jokiu būdu negali būti laikytinas pagrindiniu, kadangi KNNP atstovas savo nuomone išreiškė 2005 m. gruodžio 15 d. posėdyje. Todėl teismas pirmiausia turėjo įvertinti KNNP atstovo nepritarimo priežastis, statinio poveikį aplinkai bei techninio projekto prieštaravimus KNNP koncepcijai.
Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo A. K. nepritarimo priežasčių tretysis asmuo nurodo, jog Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. 29, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas A. K. yra išreiškęs savo nepritarimą minėto projekto korektūrai. Nepritarimo priežastimis nurodydamas - „prieštarauja Genplano Preilos architektūrinio tvarkymo ir paminklosauginės programos XII sk. 1), 2), 3) p. p.“. Komisijos nario minimo, vadinamojo Genplano XII skyriaus 1, 2 bei 3 punktai numato: 1) pastatai vieno aukšto, artimi savo architektūrine išore ir spalvomis tradiciniams pastatams; 2) jie iš marių pusės turi būti pridengti želdiniais; 3) uosto ir pastatų išvaizda, žiūrint iš krantinės pusės turi būti neutrali, ramių formų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, bendrasis (generalinis) planas - tai dokumentas, kuriame nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Iš esmės, techninio projekto korektūroje (Laida „A“) numatytas statinys nei išvaizda, nei išore neprieštarauja Genplano nustatytai koncepcijai bei principams. Tokiu būdu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo A. K. pastabos yra abstrakčios, kurių neįmanoma ištaisyti ir įgyvendinti. Mano, kad A. K. kaip kompetentingas pareigūnas privalo nurodyti, kokia konkreti techninio projekto dalis, t.y. ar spalva, ar statinio forma, ar išvaizda prieštarauja Preilos architektūrinio tvarkymo ir paminklosauginei programai. Akivaizdu, kad A. K. elgiasi nesąžiningai, savavališkai riboja trečiojo asmens kaip teisėto savininko teises, savo nuomone ir argumentus grindžia ne konkrečiomis pastabomis, o bendra teze, kurios neįmanoma suprasti. Reikėtų pastebėti, kad A. K. nurodytos nepritarimo priežastys neįskaitomos, tačiau teismas jų nesiaiškino, o tik bendrai argumentavo, kad tokios buvo išdėstytos. Mano, kad norint priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, teismas privalėjo nuodugniai ištirti KNNP atstovo nurodytas nepritarimo priežastis, jų pagrįstumą, kadangi neteisėto teismo sprendimo priėmimas, turėtų ypač skaudžias pasekmes trečiajam asmeniui, kuris niekaip negalėjo įtakoti valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų veiksmų ar žinoti jų priėmimo pagrįstumo, atkreipiant dėmesį į tai, kad tretysis asmuo nebuvo nei detalaus plano, nei techninio projekto rengėjas, išduodant ginčijamą statybos leidimą.
Atkreipia dėmesys ir į tai, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį Nuolatinės statybos komisijos protokolas yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą. Tokiu būdu, posėdyje dalyvaujantys komisijos nariai nesutikimo su leidimo išdavimu atveju raštu išdėsto nesutikimo priežastis. Tačiau jei ir yra nesutinkančių, bet komisija protokolu nusprendžia rekomenduoti išduoti leidimą, tuomet tik administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas priima galutinį sprendimą įvertinęs visas aplinkybes bei komisijos narių raštu išdėstytus nepritarimo išduoti leidimą motyvus. Tokiu būdu akivaizdu, kad esant individualaus pobūdžio aktui rekomendacinės galios, jis (t. y. nuolatinės statybos komisijos protokolas) niekaip negali būti imperatyvus, t. y. privalomas. Tokiu būdu teismas pasisakydamas, dėl KNNP atstovo neįtraukimo į Nuolatinę statybos komisiją taip pat esant jo išdėstytoms nepritarimo priežastims ar nepasirašius protokolo, negalėjo to įvertinti kaip esminio pagrindinių procedūrų pažeidimo, kadangi ši procedūra sukelia rekomendacinio pobūdžio pasekmes, o galutinį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima ne KNNP atstovas, o savivaldybės administracijos direktorius, ar jo įgaliotas asmuo. Nepaisant to, kad vienas komisijos narys nepritarė projekto korektūrai, komisija, remiantis 2002 m. balandžio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 202 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.05: 2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ patvirtinimo 11 punktu, turi teisę rekomenduoti administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui padaryti įrašą statybos leidime apie dalinį projekto pakeitimą, kadangi KNNP neišdavė statinio projektavimo sąlygų sąvado. Tokiu būdu administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas priėmė galutinį sprendimą - padarė įrašus statybos leidime apie dalinį projekto pakeitimą. Esant tokioms aplinkybėms, jokios procedūros pažeistos nebuvo, o komisijos rekomendacija turi būti laikoma teisėta.
UAB „Sabonis ir partneriai“ manymu, negalima teigti, kad buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas, nes Nuolatinės komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, ką nurodo tiek Statybos įstatymo23 straipsnio 9 dalis, tiek 2002 m. blandžio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 202 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.05: 2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai" patvirtinimo 8, 11 punktai.
Dėl duomenų taisymo Statybos leidime apeliaciniame skunde pažymima, jog STR „Statybos leidimas“ 29 punktas numato, kad jei statybos metu arba iki statybos pradžios yra keičiami statinio esminiai projektiniai sprendiniai (statinio paskirtis, vieta, gabaritai, pagrindinės konstrukcijos, fasadų išvaizda, technologija), kuriems pritarė Nuolatinė statybos komisija, statybos leidime ir leidimų registracijos žurnaluose (laikmenose) padaromos žymos apie dalinį projekto pakeitimą. Tokiu būdu, pakeitus statinio vietą bei aukštį bei Nuolatinės statybos komisijai pritarus techninio projekto korektūrai (Laida „A“), statybos leidime buvo padarytos žymos apie dalinį projekto pakeitimą.
Nors teismas teigia, kad nėra aišku kas darė tuos taisymus, vadinamus „Projekto korektūra“, tačiau akivaizdu, kad teismas šio klausimo nekėlė ir bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino, todėl nesuprantamas šis teismo teiginys. Teismas bylos nagrinėjimo metu privalėjo išsiaiškinti šias aplinkybes, o tik po to dėl jų pasisakyti. Mano, kad nereikia specialios kvalifikacijos nustatant, kad Statybos leidimą išdavusio Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus Vyresniojo specialisto J. M. parašas yra identiškas parašams, tvirtinantiems pataisymų tikru. Protingai vertinant Statybos leidime nurodytų duomenų taisymą jokiu būdu negalima laikyti pagrindiniu procedūros pažeidimu, užtikrinančiu objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei išduoto skundžiamo statybos leidimo pagrįstumą.
Dėl formalių pažeidimų įtakos statybos leidimo panaikinimui atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką atsižvelgiant į UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ interesus. Teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo, dėl to nepasisakė, ko pasėkoje buvo priimtas teismo sprendimas labiausiai pažeidžiantis trečiojo asmens teisėtus lūkesčius. Remiantis LVAT Administracine byla Nr. A15-1797/2005, teismas turėtu spręsti klausimą ar UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ teisėtai atliko visus būtinus statybos leidimui gauti veiksmus, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir: pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo procese pažeis formalias procedūras; nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekiant statybos leidimo išdavimo; viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos šios aplinkybės nėra pakitusios; statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų; remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo padarytos investicijos į administracinio pastato statybą.
Šioje situacijoje UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ leidimo statybai gavimo procese elgėsi sąžiningai ir buvo įgijusi teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai. Vėliau realiai įgijus, t.y. perregistravus leidimą statybai Nr. 58 UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ teisėti lūkesčiai virto teisėtai įgyta teise, kuri taip pat saugoma bendrųjų teisės principų ir tokia suteikta teisė gali būti atimta tik esant teisės turėtojo nesąžiningumui (LVAT Administracinė byla Nr. A15 - 1797/2005).
Byloje nėra nustatytas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nesąžiningumas ar neteisėti veiksmai gaunat leidimą statybai, perregistruojant leidimą statybai, pateikiant techninio projekto korektūrą ir pan. Akivaizdu, kad UAB „Sabonio klubas ir partneriai" yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam nėra žinomos teisės normų priėmimo procedūra, komisijos veiklos nuostatai, projektavimo sąlygos. Vertinant priimtą teismo sprendimais trečiojo asmens pozicijos, jis ne tik pažeidžiantis jo kaip savininko teises, tačiau ir keliantis grėsmę jo turtiniams interesams.
Atsiliepimas
UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su jame išdėstytais argumentais ir reikalavimais ir nurodo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl administracinio pastato aukščio ir vietos pažymi, jog teismas nurodė eilę aplinkybių, įrodančių, kad techninio projekto korektūra neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos tvarkos (korektūrai nepritarė visi Nuolatinės statybos komisijos nariai, neaišku, kas darė taisymus, vadinamus „Projekto korektūra“ ir pan.). Taip pat pabrėžia, kad Neringos savivaldybės administracija 2004 m. lapkričio 2 d. neteisėtai išdavė administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58, o neteisėtai išduotame statybos leidime padarytos žymos apie dalinį projekto pakeitimą negali būti laikoma teisėtomis.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 48.1 punkto ir nepagrįstai jų vertinimo nesiejo su pareikšto prašymo reikalavimais. Šis atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Tačiau aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 48 punktas taikomas statyboms, vykdomoms namų valdose, esančiose Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamosiose zonose. Administracinis pastatas su pirsu (pontoninis) yra statomas ne namų valdoje, esančioje Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje, o ūkio zonoje (pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinį brėžinį).
Taip pat Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje yra reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Teigia, kad dėl šių priežasčių teismas neturėjo vertinti atsakovo minimo Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento punkto.
Atsiliepimas
Dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolų teisėtumo atsiliepime nurodoma, kad aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ privalomo priedo Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3 punkte nurodyta, jog be kitų narių savivaldybės meras skiria Komisijos pirmininką ir sudaro Komisiją iš regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo (3.3 punktas); saugomos teritorijos administracijos atstovo (jei saugomos teritorijos administracijos nėra, regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo) (3.5 punktas). Vadovaujantis aukščiau minėto reglamento nuostatomis į Neringos savivaldybės mero sudarytą Nuolatinės statybos komisijos sudėtį turėjo būti įtrauktas ir saugomos teritorijos administracijos atstovas, ir regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas kaip savarankiški atstovai.
Nuolatinei statybos komisijai 2005 m. gruodžio 15 d. svarstant techninio projekto korektūrą (laida „A“) Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) direkcijos atstovas A. K. šiai korektūrai nepritarė. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatų 24 punkte nurodyta, kad komisijos protokolą pasirašo visi dalyvavusieji posėdyje Komisijos nariai. Komisijos rekomendacija išduoti statybos leidimą priimama visų posėdyje dalyvavusių Komisijos narių pritarimu. Kai visų Komisijos narių pritarimo nėra, nepritarimo motyvai išdėstomi protokole (pateikiamos konkrečios neišdavimo priežastys, pagrindžiamos nuorodomis į konkrečius teisės aktų punktus). KNNP direkcijos atstovas A. K. nepritarė svarstomo techninio projekto korektūrai (laida „A“) ir išdėstė nepritarimo motyvus, nurodydamas konkrečius teisės akto punktus.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde ne kartą įvardina Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą kaip aukštesnę instanciją nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra dvi savarankiškos, viena kitai nepavaldžios institucijos. Mano, kad KNNP atstovo nepritarimas administracinio pastato techninio projekto korektūrai buvo teisiškai reikšmingas.
Dėl teismo sprendimo pagrįstumo nurodo, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 24 d. sprendime nurodydamas, kad statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant reglamentuotą statybos leidimo perregistravimo tvarką konstatavo bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes. Dėl tokių aplinkybių įvardinimo teismo sprendimo negali vadinti neobjektyviu ar tendencingu, o priešingai - teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Sabonis ir partneriai“ apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl statybos leidimo panaikinimo pagrindų nurodo, kad spręsdamas statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Pareiškėjo pareiškime teismui yra nurodyti konkretūs pažeisti Statybos įstatymo bei poįstatyminio teisės akto privalomojo priedo straipsniai ir punktai. Šių norminių aktų pažeidimų negalima vadinti tik formaliais procedūriniais.
Šalies argumentai
Nesutinka teiginiu, kad teismas neatsižvelgė teismo sprendimo įgyvendinimo pasekmes, bei statytojo veiksmus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas savo prašyme prašė panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58, tačiau neprašė statinį nugriauti, neteigia, kad statybos leidimas negali būti išduodamas, neteigia, kad statyba šioje vietoje negalima.
Dėl statybos leidimo perregistravimo pažymi, kad 2004 m. gruodžio 6 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-617, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 punktas buvo pratęstas sakiniu: perregistruojant statybos leidimą, jis perrašomas naujo statytojo vardu, jame įrašant buvusią statybos leidimo išdavimo datą bei Nr., perregistravimo datą bei Nr. ir techninius rodiklius su pakeitimais (jeigu jų buvo). Tik išduodant naują statybos leidimą jame galima įrašyti buvusio statybos leidimo išdavimo datą bei Nr., perregistravimo datą bei Nr. Ginčijame statybos leidime šie duomenys neįrašyti. Teismas konstatuodamas, jog buvo pažeista statybos leidimo perregistravimo tvarka, vadovavosi logine prasme.
Atsiliepimas
Dėl nuolatinės statybos komisijos sudėties atsiliepime pažymima, kad aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 privalomo priedo Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3 punkte yra nurodyta iš kokių narių turi būti sudaryta Nuolatinė statybos komisija. Minėto statybos techninio reglamento 4 punkte yra reglamentuota, kad 3 punkte nurodytų institucijų ir subjektų atstovai (išskyrus 3.1 punkte nurodytų savivaldybės atstovų) dalyvauja Komisijos posėdžiuose tik tuo atveju, kai jie nustatė (dalyvavo nustatant) teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas. Būtina atskirti du visiškai skirtingus dalykus: institucijų atstovus, kurie privalo būti įtraukti į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, ir institucijų atstovus, kurie privalo dalyvauti komisijos posėdžiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaidingas yra trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, jog iš nuolatinės statybos komisijos, 2004 m. spalio 28 d. protokolo Nr. 26 matyti, kad, kaip reikalauja Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 4, 9 bei 11 punktai, į komisijos sudėtį buvo įtraukti, komisijos posėdyje dalyvavo bei statybos leidimo išdavimui pritarė visų institucijų bei subjektų, nustačiusių teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas atstovai. Šiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas.
Netikslus yra trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, kad teisė sudaryti Nuolatinę statybos komisiją (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 215) tuo metu teko išimtinai savivaldybės merui. Tuo metu teisė sudaryti komisiją teko savivaldybės merui, tačiau, kokių institucijų atstovai privalo būti įtraukti į komisijos sudėtį buvo detaliai reglamentuota. Vadovaujantis minėto reglamento nuostatomis į Neringos savivaldybės mero sudarytą Nuolatinės statybos komisijos sudėtį turėjo būti įtrauktas saugomos teritorijos administracijos atstovas.
Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo A. K. nepritarimo priežasčių pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo savo apeliaciniame skunde išdėsto Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo A. K. nepritarimo priežastis, o vėliau, toje pačioje pastraipoje rašo, kad A. K. nurodytos nepritarimo priežastys neįskaitomos, tačiau teismas jų nesiaiškino, o tik bendrai argumentavo, kad tokios buvo išdėstytos". Taigi šis teiginys yra visiškai nepagrįstas.
Kaip jau buvo minėta, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, nebuvo įtrauktas į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį ir dėl šios priežasties neturėjo galimybės išdėstyti savo nepritarimo motyvų ankstesniame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje.
Dėl duomenų taisymo Statybos leidime pažymi, jog darant žymas apie dalinį projekto pakeitimą žymos turi būti aiškios ir suprantamos. Skaitant žymas neturėtų būti analizuojami institucijų pareigūnų parašai, spėliojama ir ieškoma analogijų. Taip pat pabrėžia tai, kad Neringos savivaldybės administracija 2004 m. lapkričio 2 d. neteisėtai išdavė administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58, o neteisėtai išduotame statybos leidime padarytos žymos apie dalinį projekto pakeitimą negali būti laikoma teisėtomis.
Dėl formalių pažeidimų įtakos statybos leidimo panaikinimui nesutinka su teiginiu, kad ginčijamas statybos leidimas nepažeidžia nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, imperatyvių normų, todėl negalėjo būti panaikintas remiantis vien tik formaliais pažeidimais. Klaipėdos apylinkės prokuratūra gindama viešąjį interesą, 2006 m. vasario 6 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su ieškiniu „Dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiai, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei teisinės registracijos panaikinimo“. Vienas iš pareikštų prašymų yra prašymas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. statybos leidimą Nr. 58.
Šalies argumentai
Apeliantų atstovai, palaikydami apeliacinius skundus, prašo juos tenkinti. Jie išdėstė apeliaciniuose skunduose nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo argumentus.
Pareiškėjo atstovė prašo apeliacinius skundus atmesti dėl atsiliepimuose į juos nurodytų motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildoma – Neringos savivaldybės administracijos direktorius įpareigojamas iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras, kurių pagrindu priimami sprendimai dėl Preilos botelio administracinio pastato su pirsu (pontoninis) adresu Preilos g. 103, Preilos gyvenvietė, Neringa statybos leidimo išdavimo (neišdavimo).
Ginčijamo statybos leidimo išdavimo bei administravimo procedūrų, sąlygojančių leidimo išdavimą, atlikimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis (Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924, įsigaliojusio 2003 m. gruodžio 30 d., redakcija) nustatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą.
Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai (toliau - Pavyzdiniai nuostatai) patvirtinti aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202. Pavyzdiniuose nuostatuose numatyta, jog ši Komisija savo veikloje vadovaujasi Statybos įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės mero patvirtintais savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatais bei savivaldybės nuolatinės komisijos darbo reglamentu (Nuostatų 2 punktas). Savivaldybės meras skiria komisijos pirmininką ir sudaro komisiją iš Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3.1 - 3.9 punktuose numatytų asmenų, tarp jų ir saugomos teritorijos administracijos atstovo (jei saugomos teritorijos administracijos nėra, regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo (3.5 punktas). 3 punkte nurodytų institucijų ir subjektų atstovai (išskyrus 3.1 punkte nurodytų savivaldybės atstovų) dalyvauja Komisijos posėdžiuose tik tuo atveju, kai jie nustatė (dalyvavo nustatant) teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas (Nuostatų 4 punktas). Iš Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 d. protokolo Nr. 26 matyti, jog į šią komisiją nebuvo įtrauktas saugomos teritorijos administracijos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas. Nepagrįstas yra Neringos savivaldybės argumentas, jog vietoje šios institucijos atstovo į komisijos narius yra įtrauktas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas, nes pagal minėtų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3.3 punkto regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas turi būti įtrauktas į komisijos sudėtį kaip savarankiškas atstovas, o taip pat pozicija, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas neturėjo būti įtrauktas į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį ir dėl to, jog ši institucija nenustatė statinių projektavimo sąlygų. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, 11 punktą savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), gavęs Reglamento 10 punkte išvardytus dokumentus, per 3 dienas privalo pateikti paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Reglamento VI skyriuje, parengti (pagal kompetenciją): inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams (11.1 p.); regiono aplinkos apsaugos departamentui (11.2 p.); už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti) (11.3 p.); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti) (11.4 p.) ; kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų (žr. Reglamento 37 punktą) (11.5 p.). Byloje nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai paraiška statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Reglamento VI skyriuje, parengti nebuvo pateikta, nors tai turėjo būti daroma pagal paminėtas STR nuostatas. Tačiau toks viešojo administravimo procedūros pažeidimas neatleidžia nuo pareigos įtraukti šios institucijos atstovą į kitą statybos viešojo administravimo procedūrą - Nuolatinės statybos komisijos veiklą. Priešingai vertinant, susidarytų situacija, kai neteisėti veiksmai sukurtų teises, dėl kurių iš esmės kistų saugomos teritorijos apsaugos teisinis režimas ne teisės aktų nustatyta tvarka.
Tai, jog Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 d. posėdyje nedalyvavo ir protokole nepasirašė, taigi ir išvadai rekomenduoti išduoti ginčijamą statybos leidimą nepritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas, yra pagrindas naikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą administracinio pastato su pirsu (pontoninis) statybos leidimą Nr. 58 dėl jo neteisėtumo, nes jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas peržengdamas pareiškimo ribas (pagrindus) ėmėsi vertinti statybos leidimo perregistravimo statinį įsigijusio asmens vardu procedūrinius pažeidimus, šią dalį motyvų iš sprendimo pašalina.
Tas pats pasakytina ir dėl teismo sprendimo argumentų, kuriais konstatuojamas Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. protokolo Nr. 29 išvados rekomenduoti padaryti įrašą statybos leidime apie dalinį projekto pakeitimą neteisėtumas bei nepagrįstumas ir pripažįstama, jog leidimas ir dėl projekto korektūros atlikimo tvarkos pažeidimų yra neteisėtas. Iš pareiškimo teismui matyti, jog paminėtu pagrindu statybos leidimas neginčytas, tačiau tai nereiškia, jog panaikinus statybos leidimą kitais pagrindais (dėl to, kad Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. spalio 28 d. posėdyje nedalyvavo ir protokole nepasirašė, taigi ir išvadai rekomenduoti išduoti ginčijamą statybos leidimą nepritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas), Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 15 d. protokolo Nr. 29 išvados pagrindu padaryti įrašai lieka galioti. Statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo.
Atsižvelgdama į tai, kad statybos leidimo išdavimo procedūras pažeidė viešojo administravimo subjektas, o statytojo piktnaudžiavimo teisėmis faktų ar kitų teisės pažeidimų, dėl kurių negalėtų būti sprendžiama dėl statybos leidimo išdavimo, nenustatyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti papildyta ir atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras, kurių pagrindu priimami sprendimai dėl Preilos botelio administracinio pastato su pirsu (pontoninis) adresu Preilos g. 103, Preilos gyvenvietė, Neringa statybos leidimo išdavimo (neišdavimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sabonis ir partneriai“ apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį - įpareigoti Neringos savivaldybės administracijos direktorių iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras, kurių pagrindu priimami sprendimai dėl Preilos botelio administracinio pastato su pirsu (pontoninis) adresu Preilos g. 103, Preilos gyvenvietė, Neringa statybos leidimo išdavimo (neišdavimo).
Nutartis neskundžiama.