Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4383-1057/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
A6.-4383-1057/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03651-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4383-1057/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03651-2019-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau ir – Bendrovė) vadovu, žinodamas, jog ši Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2019-03-01 iki 2019-06-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), tačiau, pažeisdamas VMI prie FM teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad darbuotojams buvo mokama. Vykdo didmeninę prekybą, jei neatsiskaitytų su tiekėjais, bankrutuotų. Pažeidė eiliškumą siekdamas išsaugotį įmonę. Į VMI kreipėsi, kad išdėstytų mokėjimus, sudarinėjo mokestines paskolas, rašydavo paaiškinimus, bet VMI labai formaliai žiūrėdavo, neva eiliškumo negalima pažeisti. Tenkindavo prašymus, bet 2019 m. „duomenys neskelbtini“ bankas nutraukė sutartį ir nepratęsė kredito sutarties, tai komplikavo situaciją. Dabar vyksta derybos su refinansuotoju. Su valstybe atsiskaitys. Importuoja padangas, dabar pajamos generuojamas spalio-lapkričio mėnesį. „duomenys neskelbtini“ banke didelė paskola, jie nurašė kaip blogą paskolą, išeidami iš rinkos, pasiruošę padaryti nuolaidą perleisdami kitiems kreditoriams. Turtas ženkliai didesnis už paskolą. Žemės komercinės paskirties turi, sandėliukus. Laukia naujo kreditoriaus sutarties. Jei matys, kad nepavyks, skelbs bankrotą. Bauda apsunkintų. Prašo neskirti baudos. Pasiruošęs šį mėnesį sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir V. S. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI prie FM pareiškimo bei jo priedų – mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo – matyti, jog įmonės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: gyventojų pajamų mokesčių nepriemoka susidarė už 2018 m. balandžio, birželio, 2019 m. gegužės, birželio mėnesius; nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė už 2018-2019 metus; pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 metus; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 m. lapkričio, gruodžio, 2018 m. rugpjūčio, lapkričio, 2019 m. vasario, balandžio, birželio mėnesius (b. l. 12-17). Bendrovė 2018-05-23 ir 2019-07-04 pateikė VMI prie FM prašymus išdėstyti 38 845,44 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2019 m. spalio 25 d. (b. l. 18-19), su prašymais pateikė ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB, išrašą už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-05-08 (b. l. 20-29) bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB, išrašą už laikotarpį nuo 2019-03-30 iki 2019-06-30 (b. l. 30-39). Sąskaitos išrašų duomenų analizė parodo, kad laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-06-30 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: kai mokestinė nepriemoka sudarė 40 412,26 eurų, atsiskaitė 2019-03-13, 2019-03-19, 2019-03-28, 2019-04-12, 2019-04-18, 2019-05-01, 2019-05-02, 2019-05-15, 2019-05-20 su (duomenys neskelbtini), sumokėdama atitinkamai 4500 eurų, 6000 eurų, 10 000 eurų, 4000 eurų, 29 400 eurų, 7000 eurų, 11 000 eurų, 6000 eurų, 4000 eurų, 9000 eurų, 2019-04-03 atsiskaitė su (duomenys neskelbtini), sumokėdama 1800 eurų, 2019-03-12, 2019-04-05 – su (duomenys neskelbtini), sumokėdama atitinkamai 1000 eurų ir 1182,41 eurų, 2019-04-08 (duomenys neskelbtini) sumokėdama 3500 eurų, 2019-05-22, 2019-05-23 (duomenys neskelbtini) sumokėdama atitinkamai 2000 eurų ir 1000 eurų, bei su kitais kreditoriais, kurie atsispindi sąskaitų išrašuose (b. l. 20-39). Per laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-06-30 Bendrovė kreditoriams pervedė 192 593,30 eurų.

Laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-05-08 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso gauta 55 275,20 eurų, sąskaitos išlaidos nagrinėjamu laikotarpiu –37 524,70 eurų.

Laikotarpiu nuo 2019-03-30 iki 2019-06-30 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso gauta 47 304,80 eurų, sąskaitos išlaidos nagrinėjamu laikotarpiu – 47 289,88 eurų.

Bendrovė laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-06-30 turėjo galimybę visą mokestinę nepriemoką sumokėti iš karto, tačiau to nepadarė, o į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 8 430,00 eurų pagal įmokų kodą 1001, bendrovė deklaravo 556,00 eurų permoką (įmokos kodas 1001), VMI prie FM priverstinai išieškojo 20 487,52 eurus, pagal įmokos kodą 8230.

Įmonės prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nebuvo patenkinti. (b. l. 41 antra pusė- 42).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežinodama, ar mokesčių administratorius patenkins jos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI prie FM 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2.2.1 eilutė). Kadangi Bendrovės vadovas nežinojo, ar bus prašymai dėl išdėstymo patenkinti, taip pat nebuvo sudaryta ir mokestinės paskolos sutartis, tad Bendrovė laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-06-30 buvo skolinga ir privalėjo atsiskaitymus vykdyti įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. (b. l. 20-39)

Aptartų įrodymų visuma – paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu teismo posėdžio metu bei prašymais išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, banko sąskaitos išrašo duomenimis, – yra visiškai įrodyta, kad V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, jog ši įstaiga turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2019-03-01 iki 2019-06-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įstaiga turėjo galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau, pažeisdamas pastarosios teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tai yra, darė išmokas tiek aukščiau šiame nutarime nurodytiems kreditoriams, tiek ir kitiems kreditoriams, matomiems byloje esančiame minėtame banko sąskaitos išraše.

Tokia V. S. administracinė veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. prašė nuobaudos neskirti, nes pažeidė eiliškumą tik dėl to, kad išsaugotų įmonę. Be to, jis paaiškino, kad du kartus teikė prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau VMI prie FM priėmė sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šį mėnesį yra pasiruošęs sumokėti VMI. Šie paaiškinimai įrodo, kad V. S., nors ir vadovaudamasis tuo motyvu, jog būtina išsaugoti veikiančią įstaigą, vis dėlto padarė inkriminuotą nusižengimą.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, tai yra, administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Teismas, skirdamas nuobaudą V. S., atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (nors VMI prie FM kaip kreditoriaus teisės buvo pažeistos, tačiau visais atvejais buvo atsiskaitoma su kreditoriais turint tikslą išsaugoti Bendrovės veiklą), į pažeidėjo asmenybę (dirba, iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad administracinėmis nuobaudomis nebaustas), į tai, jog nėra nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, mano, kad V. S. yra tikslinga skirti nuobaudą – švelnesnę baudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. S., pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-4383-1057/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: