- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-125-337-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- M., M. K.
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-337/2007 m.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2007 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-16 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. ir nubaustas dvidešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su M. S. 2006-11-03 apie 16 val. ŽŪB „Vieškelio garsas“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., pagrobė 200 Lt vertės automobilio Audi variklio bloką bei 150 Lt vertės automobilio Audi variklio bloką – viso svetimą turtą bendros 350 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-16 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nes neįvertintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Apelianto teigimu, jo motina ŽŪB „Vieškelio garsas“ atlygino padarytus nuostolius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta pažyma, jog ŽŪB „Vieškelio garsas“ pretenzijų dėl dviejų automobilio variklio blokų vagystės jam nebeturi. ŽŪB „Vieškelio garsas“ direktorius, 2006-12-04 apklaustas liudytoju, patvirtino, kad ŽŪB „Vieškelio garsas“ jam nebeturi pretenzijų dėl pagrobto turto. Nežiūrint to, apylinkės teismas neįvertino BK 178 str. 5 d. nurodytos esminės šiai bylai aplinkybės. Apeliantas taip pat teigia, kad jis neturėjo tyčios pagrobti ŽŪB „Vieškelio garsas“ turtą, nes suprato, jog tai išmesti ir niekam nereikalingi daiktai, tačiau apylinkės teisme jo nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė nebuvo nagrinėjama ir dėl savo psichinių savybių jis teisme negalėjo paneigti 2006-12-20 apklausos bei jam pateikto kaltinimo dėl tyčinių jo veiksmų. Apeliantas taip pat skundžia ikiteisminio tyrimo tyrėjų veiksmus ir nurodo, kad jis, apklausiamas be advokato, buvo verčiamas prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, o tyrėja J. B., siekdama tendencingai pabrėžti jo subjektyvinę pusę, 2006-12-20 apklausos protokole sąmoningai ir pabrėžiamai nurodė žodį „vogti“.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. M. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d. dėl ŽŪB „Vieškelio garsas“ turto – juodojo metalo ir dviejų automobilių variklių blokų vagystės buvo pradėtas Rokiškio rajono policijos komisariate 2007-11-07 gavus ŽŪB „Vieškelio garsas“ atstovo – direktoriaus V. M. pareiškimą, tai yra esant aplinkybei, numatytai BK 178 str. 5 d. Ikiteisminio tyrimo metu bendrovei „Vieškelio garsas“ nusikalstama veika padaryta 400 Lt dydžio turtinė žala buvo atlyginta (b.l. 35-36) ir tai teismas pagrįstai pripažino M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliaciniu skundu nuteistasis tvirtina, kad šios aplinkybės teismas be pagrindo neįvertino kaip aplinkybės, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas (BPK 3 str.). Šis apelianto teiginys nepagrįstas. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas savo teiginį apie baudžiamojo proceso negalimumą grindžia būtent ta aplinkybe, kad M. K. savo noru atlygino visą ŽŪB „Vieškelio garsas“ nurodomą padarytą žalą (400 Lt) ir bendrovės teisėtas atstovas dar ikiteisminio tyrimo metu atsisakė kaltinimo įtariamiesiems. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo atsisakymas, kaip nurodoma pareiškime, pretenzijų dėl vagystės nesuponuoja BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės, kuriai esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Proceso inicijavimas ir tolesnis jo vykdymas priklauso nuo nukentėjusiojo valios, o nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju procesas nutraukiamas privataus kaltinimo bylose, tačiau M. K. padaryta nusikalstama veika šiai bylų kategorijai nėra priskiriama (BPK 407 str.).
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. paneigė ir savo kaltę, tai yra patvirtino nuosprendžiu nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau neigė buvus tyčią pagrobti svetimą turtą ir tvirtino manęs, kad jo su M. S. paimti variklių blokai yra išmesti ir niekam nepriklausantys daiktai. Šis nuteistojo teiginys paneigtas byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais. Kolegija su šiuo vertinimu sutinka. Iš paties M. K. bei nuteistojo M. S., liudytojų V. P., M. G. parodymų, nuteistųjų parodymų patikrinimo vietoje bei įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad pagrobtieji automobilių variklių blokai buvo laikomi saugojamoje teritorijoje, prie bendrovės pastato sienos esančiame konteineryje, atskirai nuo metalo laužo ar kitų nenaudojamų metalo gaminių. Konteineris buvo uždengtas skardos lakštu. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo teiginį, jog variklių blokai buvo išmesti ir niekam nebepriklausantys. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. K. ir pats pripažino, jog suvokė, kad metalas – du variklių blokai - turi vertę ir juos iš bendrovės teritorijos pasiėmė turėdami tikslą parduoti metalo supirktuvėje. Tai, kad M. K., kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, ir nežinojo, kam priklauso variklių blokai, jo kaltės vertinimui esminės reikšmės neturi. Jis suprato, kad jam nepriklausantis, taigi svetimas daiktas turi vertę ir jį pasisavino, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. šią nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už iš esmės analogišką veiką. Apeliaciniu skundu keliama abejonė dėl M. K. psichinės būsenos ir gebėjimo suprasti bei paneigti jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę buvo nustatyta, kad M. K. psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga bei galėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jam, apklausiamam be advokato, buvo daromas spaudimas prisipažinti vogus svetimą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. K. pripažino, kad joks smurtas jo atžvilgiu naudotas nebuvo, o visas įvykio aplinkybes jis nurodė gera valia. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2006-11-07 protokolo matyti, kad M. K. savo iniciatyva atsisakė gynėjo ir jam pranešant apie įtarimą bei apklausiant įtariamuoju advokatas nedalyvavo (b.l. 54). Tokiu būdu M. K., nesant BPK 52 str. 2 d. numatytų aplinkybių, realizavo savo teisę bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo. Kad tai buvo padaryta ne paties M. K. iniciatyva duomenų nėra. To netvirtina ir apeliantas. Kita vertus, atliekant visus kitus procesinius veiksmus M. K. gynė paskirti gynėjai ir jo teisė į gynybą pažeista nebuvo.
Skirdamas bausmę M. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino M. K. asmenybę ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Subendrindamas paskirtą bausmę su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi teismas BK nuostatų taip pat nepažeidė. Paskirtosios bausmės teisingumas neginčijamas ir apeliaciniu skundu.
Tokiu būdu apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.