- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- P-143-85-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02664-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Algauda Šimkūnienė
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014 pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK), 12 446,68 Lt turtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 5 000 Lt neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 17 446,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2012 m. vasario 13 d. buvo nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolas Nr. 10P-1433631-12 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ATP bylą Nr. A2.6.-535-817/2013, įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 2 d. nutarimu ATP bylą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukė. Nagrinėjant šią ATP bylą, dėl Vilniaus AVPK pareigūnų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą patyrė dėl to, kad jam teko naudotis advokatų ir advokato padėjėjo paslaugomis bei surinkti nemažai duomenų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl turtinę žalą sudaro 12 446,68 Lt. Tai patvirtina sąskaitos už teisines paslaugas, banko sąskaitos išrašai, mokėjimo nurodymai. Be to, neteisėti atsakovo veiksmai dėl surašyto ATP protokolo (nenustačius pareiškėjo neteisėtų veiksmų) ir bylos medžiagos perdavimas nagrinėti teismui bei bylos nagrinėjimas teisme sąlygojo pareiškėjui stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą darbe prieš bendradarbius ir darbdavį, reputacijos pablogėjimą. Dėl to jam padaryta ir neturtinė žala, kuri vertinama 5 000 Lt. Tvirtino, kad jam 2012 m. vasario 13 d. ATP protokolą surašęs Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnas, tinkamai neištyręs ATP įvykdymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, neturėjo jokio pagrindo kaltinti pareiškėją dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 260 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų ATP sudėties elementų buvo surašytas ATP protokolas ir byla perduota nagrinėti teismui. Neteisėtas ATP protokolo surašymas konstatuotas ir teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarime, kuris nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Teigė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas advokato padėjėjui ir advokatui sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas, taip pat buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo fotografuota gatvės danga, be to, UAB „Matrix“ padarė spalvotas gatvės dangos ir aplinkos nuotraukas, kurios buvo pateiktos teismui. Iš viso šioje byloje buvo net 10 teismo posėdžių, pati byla teismuose buvo nagrinėjama daugiau nei metus. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija, iš naujo prieš teismo posėdžius buvo rengiamasi bylai, teismo posėdžių metu papildomai apklausiami liudytojai. Pareiškėjas UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ sumokėjo 240,50 Lt už automobilio AUDI A3 galinės dalies pažeidimų diagnostiką, nes siekė įrodyti, kad jo automobilis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir nebuvo apgadintas. Be to, pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 3 000 Lt ir advokatei Algaudai Šimkūnienei. Taigi jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, todėl jos laikytinos nuostoliais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2012 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-357/2013 ir manė, jog ir šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo patirtų nuostolių. Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimą, pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Pareiškėjo teigimu, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei pusantrų metų ir per visą šį laiką pareiškėjas buvo nepagrįstai kaltinamas ATP padarymu. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo 3 metams atėmęs teisę vairuoti transporto priemones bei skyręs 3 000 Lt baudą. Akivaizdu, kad visą šį laiką tiek pažįstami, tiek bendradarbiai bei tiesioginis vadovas susidarė įspūdį, jog pareiškėjas yra šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, padaręs turtinės žalos kitiems asmenims. Tai sąlygojo ne tik paties pareiškėjo stresą bei išgyvenimus, bet ir reputacijos pablogėjimą. Be to, pareiškėjas labai išgyveno dėl to, kad iš jo 3 metams atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis negalės tinkamai rūpintis tiek sūnumi, tiek savo žmona. Pareiškėjo manymu, jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra racionalus, nes tokio pobūdžio bylose teismai priteisia atitinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą (LVAT 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). Be to, pareiškėjo teigimu, jam turi būti skaičiuojamos ir procesinės palūkanos (LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog pagal LVAT praktiką atstovavimo išlaidos ATP bylose yra laikomos nuostoliais ir yra priteisiamos; kadangi byloje reiškiamas reikalavimas priteisti ne atstovavimo išlaidas, o nuostolius, reikalavimo dydžiui apskaičiuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio netaikytinos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad šios administracinės bylos dalykas yra reikalavimo atlyginti pareiškėjui turtinę bei neturtinę žalą pagrįstumas. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 6.250 straipsnio 1 dalimi, LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009, CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2898/2011. Teismas nurodė, kad, remiantis civilinės teisės normų, kurios taikytinos šioje byloje, aiškinimu, pirmiausia nagrinėtinas neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvimo (nebuvimo) klausimas. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš Vilniaus AVPK pareigūno, kuris nepagrįstai surašė ATP protokolą, neteisėtų veiksmų. Remiantis LVAT praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013). Vertinant Vilniaus AVPK pareigūno – Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinio R. G. – veiksmų teisėtumą, būtina įvertinti, ar jis veikė pagal savo kompetenciją. Teisinis pagrindas R. G. surašyti ATP protokolą yra ATPK 259 straipsnis, pagal kurį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1142 redakcija). Pagal ATPK 259(1) straipsnio 1 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 straipsnyje (administracinės komisijos) ir 224 straipsnyje (rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai)) nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (127 straipsnio trečioji dalis, 130 straipsnio pirmoji dalis); pagal ATPK 259(1) straipsnio 2 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247¹¹ straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Pagal ATPK 225 straipsnį, policija nagrinėja ATP bylas dėl šio kodekso inter alia 126 straipsnio antrojoje, trečiojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytų pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis R. G. veikė savo įgaliojimų ribose, t. y. turėjo teisę surašyti ATP protokolą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat vertino ATPK 256 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinio R. G. iki ATP protokolo surašymo surinktus įrodymus (nukentėjusiajai R. K. priklausantis automobilis AUDI buvo apgadintas jam stovint prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame gyvena R. K. ir A. A.; pagal liudytojų parodymus į stovinčio automobilio užpakalinę dalį užpakaline dalimi atsitrenkė automobilis AUDI; apžiūrėjus ant abiejų automobilių užpakalinių dalių rasti apgadinimai, anot apžiūrėjusių policijos pareigūnų – švieži; pagal liudytojų parodymus pažeidėjo automobilio priekiniai žibintai degė specifine mėlyna spalva, A. A. AUDI priekiniai žibintai tokią spalvą skleidė; teismas bylą iš esmės nutraukė dėl vienareikšmiškų A. A. kaltės įrodymų nebuvimo), nusprendė, kad tuo metu buvo pakankamų pirminių įrodymų įtarti A. A. padarius teisės pažeidimą – sukėlus eismo įvykį ir pasišalinus iš įvykio vietos. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad ATP protokolas surašytas vykdant pareigūnui patikėtas funkcijas ir, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo nuspręsti, jog pareigūnas šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Teismui nusprendus, kad Vilniaus AVPK įgalioto pareigūno veiksmuose surašius tariamai neteisėtą ATP protokolą kaltės nėra, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą; reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestinis iš pirmųjų dviejų.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kildinamas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų (surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, jog nėra jokių teisinių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo buvusios teisės bei pareigos pasisakyti dėl iškeltų reikalavimų.
Teismas, spręsdamas dėl viešosios atsakomybės sąlygų, konstatavo, kad tikrinamoje administracinėje byloje pagal surinktus įrodymus nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog, 2012 m. vasario 13 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui (apeliantui), teisinis vienetas elgėsi nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vilniaus apygardos administracinis teismas atliko pareigūnų veiksmų analizę teisės normų, reguliuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, plotmėje bei padarė pagrįstą išvadą, jog nustatytas teisinis reguliavimas pažeistas nebuvo. Ir pats pareiškėjas (apeliantas) neįvardijo, kaip konkrečiai buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai. Apeliaciniame skunde pabrėžiamas draudimas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimti nutarimą ATP byloje. Toks teiginys būtų pagrįstas, jei minėti veiksmai būtų atlikti nesurinkus tam tikrų faktinių duomenų, bet įrodymai buvo surinkti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl teismas padarė išvadą, kad neteisėtų veiksmų nebuvimas konstatuotas visiškai pagrįstai. Teismas atkreipė dėmesį, kad, prašant tenkinti apeliacinį skundą, apeliuojama į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, tačiau šioje normoje suformuluota taisyklė, šiuo atveju, nėra taikytina, nes tikrinamoje administracinėje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys, kurie dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje. Pavyzdžiui, pastarojoje byloje dalyvavo R. K., o šioje nedalyvauja. Byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovas yra Lietuvos valstybė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Lietuvos valstybė į procesą nebuvo įtraukta. Dėl paminėtų aplinkybių teismas atmetė šį argumentą. Be to, apelianto teigimu, apeliacinio skundo tenkinimą lemia ir formuojama administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, kur pasisakoma, kad, nutraukus ATP bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 str. 1 d.), teismai šios aplinkybės nelaiko kaip įrodančios, jog valstybės institucijų pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Teismo manymu, šis tvirtinimas nėra visiškai pagrįstas. Sutiko, kad tam tikrose administracinėse bylose yra pasisakyta, jog, pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekviena administracinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra specifiška ir pasitaiko tik išimtiniai atvejai, kada faktinės aplinkybės absoliučiai sutampa, todėl, esant nevienodoms faktinėms aplinkybėms šioje administracinėje byloje ir apeliaciniame skunde nurodytose administracinėse bylose, negalima teigti, jog privalu paisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmiau suformuluotų nuostatų įvardytose apeliaciniame skunde bylose. Be to, vis dėlto, esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Laikytinasi tos pozicijos, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi kaltinimą), veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be kita ko, teismas pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama, yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius, tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Pirmiau buvo konstatuota, kad atsakovo neteisėtų veiksmų aplinkybė (neturtinės žalos atlyginimas irgi kildintas iš ATP protokolo surašymo) nėra įrodyta, todėl vienos iš atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo bei eliminuoja reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl išdėstytų priežasčių teismas teigė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, apibrėžiančias neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
IV.
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi iš esmės visas – tiek faktines, tiek teisines – bylos aplinkybes vertino nukrypdamas nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Konkrečiai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje teisės prasme administracinėje byloje Nr. A143-339/2014, baigtoje priimant 2014 m. kovo 13 d. nutartį, priėmė iš esmės visiškai kitą sprendimą, iš esmės kitaip aiškindamas teisės normas bei vertindamas jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo byla buvo nutraukta nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Be to, ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kada administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos yra nutraukiamos dėl patikimų įrodymų nebuvimo (jų nesurinkimo), tokie policijos pareigūnų ar kitų valstybės institucijų pareigūnų veiksmai yra laikomi neteisėtais (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A552-213/2014; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2013 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-357/2013). Siekiant užtikrinti vienodą ir nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose formuojamą teismų praktiką, iš teismų baigiamųjų aktų sąrašo yra būtina pašalinti sprendimus, kurie yra akivaizdžiai priešingi teismų praktikai ir pačiai teisės sistemai bendrąja prasme. Pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta 2014 m. balandžio 15 d., šis prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas nepraleidus trijų mėnesių termino (ABTĮ 156 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą (b. l. 138–142).
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Visų pirma, jo subjektyvus teismų praktikos interpretavimas savaime negali būti siejamas su aptariamu proceso atnaujinimo pagrindu pagal jo taikymo prasmę. Be to, teismų praktika galima remtis tik tuo atveju, jei bylos yra analogiškos, t. y. identiškos ginčo faktinės aplinkybės, sprendžiant ginčą pritaikyta ta pati teisės norma.
Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kėlė ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios, jo teigimu, policijos pareigūnui nepagrįstai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir dėl to teismui nutraukus pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo nurodytoje 2014 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-339/2014 (pareiškėjas prašyme pateikė išsamų šios nutarties palyginimą su nagrinėjama nutartimi) iš esmės pažymėjo ir pabrėžė, ,,kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 45 str. 1 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu). Kolegija pažymi, kad tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, ne lemiamą) reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas. Procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutarimas), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų aukščiau aptartų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012)“. Pacituotos nuostatos iš esmės yra perteiktos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje, pabrėžiant, kad ,,esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas“. Taigi abiejose administracinėse bylose pateiktas iš esmės vienodas teisės aiškinimas, kuris atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tačiau fakto požiūriu šių bylų negalima laikyti analogiškomis, nes jų faktinės aplinkybės nėra identiškos. Būtent skirtingos faktinės situacijos nulėmė skirtingą bylų baigtį. Tai nelaikytina nukrypimu nuo vieningos administracinių teismų praktikos pagal aptariamą proceso atnaujinimo pagrindą. Iš esmės dėl individualaus vertinimo specifikos analogiškomis nelaikytinos ir kitos pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos bei jose priimti procesiniai sprendimai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014 pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.