Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-568

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-10
Bylos Nr.
2-568
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė
Atsakovas
L.T.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-568/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L.T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1213-260/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Building Fund“ ieškinį atsakovams L.T., kompanijai Baltic Bau Project Oy, kompanijai Baltic Building and Deverlopment Ltd., kompanijai Tradeimpex Ventures Ltd. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 1 544 100 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BAB ,,Baltic Building Fund“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L.T., kompanijai Baltic Bau Project Oy, kompanijai Baltic Building and Deverlopment Ltd., kompanijai Tradeimpex Ventures Ltd. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei 1 544 100 Lt priteisimo iš atsakovo L.T.. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui L.T. priklausantį turtą 1 544 100 Lt sumai, nes atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartimi areštavo atsakovo L.T. turtą 1 544 100 Lt sumai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, jo reikalaujama suma yra didelė, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas L.T. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, nevisapusiškai išsiaiškino visas šio klausimo teisingam išsprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, neištyrė visų įrodymų, nepakankamai motyvavo nutartį, pažeidė civilinio proceso rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

2. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė įrodymų, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3. Teismas nepagrįstai priėmė nutartį nepranešdamas atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina - 1 544 100 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Būtinumas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešant atsakovui yra perziumuojamas įstatymo (CPK 148 str. 1 d.), todėl nepranešimas atsakovui L.T. priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Danutė MilašienėGintaras Pečiulis