Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Telekomunikaciniai projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltusta Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Telekomunikaciniai projektai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Baltusta Baltic“ 2009-05-20 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3480,01 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-11 pagal PVM sąskaitą - faktūrą TP Nr. 3905 nupirko iš atsakovo plazminį televizorių ,,Panasonic“ TH-37PV80P, kuriam nustatyta 2 metų gamintojo garantija, tačiau šis televizorius 2009-02-10 sugedo - atsirado juoda dėmė ekrane. Pardavėjo atstovai telefonu atsisakė bendrauti, į siųstą registruotu paštu pretenziją neatsakė. Todėl 2009-03-26 šį televizorių pristatė į pardavėjo biurą. Pažymi, kad televizorius buvęs tvarkingas, su dokumentais, be išorinių korpuso ir ekrano defektų. Priimant televizorių, jis buvo apžiūrėtas dalyvaujant atsakovo atstovui U. P. ir ieškovo atstovui R. K.. Įjungus televizorių buvo nustatyti jo gedimai - juoda dėmė ekrane, dingęs vaizdas ir spalvų ryškumas, dalis ekrano juoda ir tik dalis spalvota, o apžiūros duomenys atsispindi įrangos perdavimo - priėmimo akte, surašytame 2009-03-26. 2009-03-28 atsakovas informavo, kad garantinis remontas nebus atliekamas dėl korpuso pažeidimų. 2009-04-18 televizorių ieškovas pasiėmė jau pažeistą - su galinio dangčio įlenkimas ir įbraukimais korpuso apdailoje, su nuskeltu plastmasės kampu, buvo matyti atsukinėti varžtai ir jo ardymo požymiai. Paaiškinti šių pažeidimų atsiradimo atsakovo atstovai negalėjo. Mano, kad atsakovo atstovai patys mėgino remontuoti šį televizorių, netinkamai jį transportavo, todėl UAB ,,Emtoservis“ atsisakė atlikti garantinį remontą.

Atsakovas UAB „Telekomunikaciniai projektai“ atsiliepimu (b.l. 18-20) nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti Nurodė, kad pardavėjas neturi teisių teikti konkretaus gamintojo „Panasonic“ gaminių remonto paslaugų, todėl siūlęs ieškovui tiesiogiai pateikti televizorių remontuoti autorizuotai serviso tarnybai. Tačiau ieškovas neatsižvelgė į šiuos atsakovo argumentus ir atvežė televizorių į atsakovo biurą, kuriame, reikalaujant ieškovo atstovams, buvo pasirašytas televizoriaus priėmimo - perdavimo aktas šio daikto net neapžiūrėjus. Aktą pasirašė norėdamas būti lojalus klientui, o gedimus nurodė pats ieškovas. Tvirtino, kad televizorius buvo atvežtas be gamyklinės pakuotės, neapdengtas jokia apsaugine medžiaga. Ruošiantis vežti televizorių į garantinį remontą, šis buvo nuodugniai apžiūrėtas ir nustatyti išoriniai defektai, jie surašyti televizoriaus apžiūros akte. Atsakovas jokių veiksmų, savavališkai remontuojant televizorių, neatliko. Autorizuotas servisas atsisakė atlikti remontą dėl jo korpuso pažeidimų. Mano, kad jo, kaip daikto pardavėjo, atsakomybė pagal CK 6.333 str. 1 d. atsirastų tik tuomet, jei pirkėjas įrodytų, kad tokie trūkumai (korpuso pažeidimai) atsirado dar iki daikto jam perdavimo. Šiuo atveju defektas atsirado dėl mechaninio poveikio (kritimo, smūgio), kas yra užfiksuota ir ieškovo pateiktuose UAB „Emtoservis“ 2009-03-27 akte bei UAB „Baltic Continent“ 2009-04-09 akte, ir tai yra paties ieškovo veiksmų pasekmė.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-08-02 sprendimu (b.l. 72-74) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 3480,01 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 105 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, taip pat priteisė iš atsakovo 21,93Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pardavė ieškovui televizorių, kurį atsakovo atstovas atvežė į ieškovo biurą. Televizoriui buvo taikoma 2 metų garantija, 2009-02-10 televizorius nustojo veikti, ieškovas atvežė atsakovui prekę, nes pastarasis sutiko nuvežti televizorių į autorizuotą garantinį remontą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad daiktas buvo parduotas netinkamos kokybės, nes sugedo garantinio termino metu. Atsakovas, savo rizika prisiėmęs nuvežti televizorių į garantinį remontą, neužtikrino saugaus jo transportavimo ir saugojimo, neįrodė, kad išoriniai sužalojimai atsirado dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas prarado galimybę pasinaudoti garantiniu remontu ir turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Atsakovas UAB „Telekomunikaciniai projektai“ apeliaciniu skundu (b.l. 76-78) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-02 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti arba panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.363 str. nuostatomis, ši teisės norma reglamentuoja vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties ypatumus, o ieškovas nėra fizinis asmuo, taigi ir vartotojas teisės aktų prasme. Teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, jog daiktas sugedo garantinio termino metu dėl netinkamos jo kokybės, nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, kadangi jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįstai nesirėmė atsakovo atstovų paaiškinimais. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktu 2009-03-26 apžiūros aktu. Mano, kad byloje yra būtina skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar ieškovo nurodyti televizoriaus gedimai galėjo atsirasti dėl gamintojo sumontuotos nekokybiškos detalės, ar dėl netinkamo eksploatavimo, ar dėl šalutinio poveikio.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2008-06-11 pirkimo - pardavimo sutarties šalių (b.l. 6) teisių ir pareigų apimtiems, per garantinį terminą sugedus šios sutarties objektui, plazminiam televizoriui ,,Panasonic“ TH-37PV80P. Kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pirkėjo ir pardavėjo ginčą, nepagrįstai traktavo šalių sutartinius santykius kaip vartojimo pirkimą-pardavimą ir taikė CK 6.363 str. nuostatas, reglamentuojančias pirkėjo (vartotojo) teises, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas. Tačiau netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas šiuo konkrečiu atveju neturėjo įtakos ginčo išsprendimui, nes pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, pagrįstai konstatavo pirkėjo (ieškovo) teisių pažeidimą. Todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliu pagrindu, tą draudžia CPK 328 str.

CK 6.333 str., reglamentuojanti pirkimo-pardavimo teisinius santykius, įtvirtina pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būti naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Apeliaciniame skunde apeliantas kelia netinkamo ieškovo elgesio, eksploatuojat televizorių, klausimą kaip aplinkybę, visiškai eliminuojančią jo atsakomybę pagal suteiktą garantiją. Pirmiausiai būtina pastebėti, kad apeliantas yra profesionalus pardavėjas, todėl jo atsakomybė dėl parduoto daiko trūkumų ar netinkamos parduoto daikto kokybės preziumuojama. Pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (t.y. neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Kai pardavėjas daiktų kokybę papildomai garantuoja, nustatydamas parduodamo daikto nepriekaištingą veikimą tam tikru laikotarpiu, o atskiroms prekių grupėms tokią garantiją tiesiogiai įtvirtina įstatymas arba sutartis (CK 6.335 str. 1 d.), būtent jam atsiranda prievolė įrodyti, jog trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad šis pažeidė daiktų saugojimo ar naudojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos; priešingu atveju už daiktų trūkumus, kaip jau buvo nurodyta, atsako pats pardavėjas (CK 6.333 str. 3 d. ir 10 d.).

Įstatymų leidėjo valia pirkimo-pardavimo sandorio šalims yra paskirstyta ir atsitiktinio daiktų žuvimo ar sugedimo rizika. Antai pagal CK 6.320 str. 1 d., daiktą perdavus pirkėjui ir sutartimi nesusitarus kitaip, šio daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui. Tačiau minėtos teisės normos 6 d. numatyta, kad jeigu pirkėjas pareiškia pagrįstą ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba daikto pakeitimo, tai daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika išlieka pardavėjui. Ši mintis išplėtota minėto straipsnio 7 d., nustatant, kad jeigu daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavėjui ir po daiktų perdavimo pirkėjui, tai pardavėjas atsako už daiktų žuvimą ar sugedimą, nors tai būtų atsitikę dėl pirkėjo veiksmų. Tokiu atveju vienintelė išimtis būtų ta, kad pirkėjas, protingai numanydamas apie savo pareigą grąžinti daiktus pardavėjui, atsako už jų saugojimą kaip atidus saugotojas.

Toks įtvirtintas teisinis reglamentavimas lėmė ir įrodomuosius faktus, kuriuos, įgyvendinant rungimosi principą, buvo būtina įrodyti kiekvienai iš šalių kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovui pakako įrodyti apelianto (pardavėjo) jam parduoto daikto - plazminio televizoriaus ,,Panasonic“ TH-37PV80P sugedimą būtent per garantinį laikotarpį, o ši aplinkybė nustatyta ir šalių ginčo dėl to, kad garantinis terminas parduotam daiktui nebuvo pasibaigęs, nesama. Tačiau pardavėjui tenkanti pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį argumentus, kad blogo televizoriaus veikimo garantiniu laikotarpiu priežastis nebuvo sąlygota gamintojo kurių nors netinkamų veiksmų ar priežasčių, susijusių su daikto gamyboms procesu, technologinėmis priežastimis ir panašiais veiksniais, o ją lėmė paties pirkėjo kaltė, jo netinkamas elgesys, eksploatuojant šį daiktą ar jį transportuojant, nebuvo įgyvendinta. Priešingai, sutikdamas priimti parduotą ieškovui televizorių ir tarpininkauti dėl jo garantinio remonto šio daikto net nepažiūrėjęs, be pastabų drauge su ieškovo atstovu pasirašęs 2009-03-26 perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 8), apeliantas kartu prisiėmė riziką dėl šio daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo (sužalojimo). Vėlesnis jo paties iniciatyva surašytas ir darbuotojų pasirašytas, tačiau ieškovo (pirkėjo) atstovų parašu nepatvirtintas dokumentas – 2009-03-26 aktas (b.l. 21) nepagrindžia tokios televizoriaus būklės buvimo jo perdavimo pardavėjui momentu. Remonto įmonių surašytuose 2009-03-27 patikrinimo akte (b.l.12) ir 2009-04-09 defektavimo akte (b.l.11) ar 2009-04-08 priėmimo akte (b.l.10) yra konstatuoti tik televizoriaus korpuso išoriniai defektai bei atsisakymas taikyti garantinį remontą, tačiau neįvardijama televizoriaus blogo veikimo, jo sugedimo priežastis, ar, juo labiau, atsakingas už šiuos sugadinimus asmuo. Kadangi saugojimo pareiga šioje situacijoje teko pačiam pardavėjui, apelianto atsikirtimai, kad televizoriaus blogai veikė dėl netinkamo naudojimosi juo, t.y. dėl paties pirkėjo kaltės, domėn nepriimtini.

Kita vertus, atsakovui nepripažįstant defektų atsiradimo priežasties, nurodomos ieškinyje ir tvirtinant, kad televizorius neveikė ne dėl jo gedimo, o dėl netinkamo jo eksploatavimo, mechaninio poveikio, apeliantas savo, kaip pardavėjo preziumuojamos atsakomybės ekspertizės aktu ar kitu jam prilyginamu dokumentu nemėgino paneigti ir tokios ekspertizės paskirti pirmosios instancijos teismo neprašė. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Dispozityvumo principas lemia, kad šalys pačios laisvai naudojasi joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), o apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas yra apribotas (CPK 306 str. 2 d., 314 str., 7 str.).

Vertinant, ar ieškovo teisės gali būti ginamos atsisakant sutarties ir reikalaujant prekės kainos grąžinimo, o būtent tokį reikalavimą, kolegijos nuomone, ir pareiškė ieškovas, įvardijęs jį kaip savo nuostolius, atsižvelgiama į tai, kaip šie klausimai sureguliuoti įstatymu. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, t.y. kai juo negalima naudotis pagal įprastinę paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.), pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti nuo sutarties, kuomet tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Šioje situacijoje nebuvo paneigti ieškovo teiginiai, kad televizoriaus neįmanoma žiūrėti, t.y. naudotis pagal įprastinę jo paskirtį be atitinkamų remonto darbų atlikimo, todėl pripažintina, kad reikalavimai, nustatyti prekės kokybei, iš esmės yra pažeisti. Pažymėtina, kad pardavėjas galėjo suremontuoti šį daiktą savo sąskaita, be to, tarp šalių vyko ir derybos dėl naujo televizoriaus palankesne kaina įsigijimo, tačiau jos nebuvo rezultatyvios (b.l. 56,59, 62). Kolegijos vertinimu, tokiu atveju buvo išsemti kiti galimi pirkėjo teisių gynimo būdai (CK 6. 334 str. 1 d.), todėl ieškovo teisė atsisakyti nuo sutarties gintina. Kartu būtina pabrėžti, kad atsisakymas nuo pirkimo-pardavimo sutarties ir reikalavimas sugrąžinti sumokėtą kainą suponuoja ir atitinkamą paties pirkėjo elgesį, pardavėjo reikalavimu, šis turėtų grąžinti prekę - plazminį televizorių ,,Panasonic“ TH-37PV80P, gamyklinis Nr. FG-8030504, kuri jam buvo perduota 2009-04-08 priėmimo aktu (b.l. 10). Tokia nuostata tiesiogiai yra suformuluota vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose atsisakymo nuo sutarties atveju (CK 6.363 str. 8 d.), ir kadangi bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties teisės normos atskirai to neaptaria (CK 6.334 str.), taikytina analogiška taisyklė. Ši teisėjų kolegijos išvada paremta ir bendrosiomis teisės normomis – sutarties atsisakymas ar jos nutraukimas reiškia, kad sutarties šalys grąžina viena kitai visa tai, ką yra gavusios pagal sutartį.

Iš apelianto valstybės naudai priteistina 5,60 Lt (b.l. 85) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Telekomunikaciniai projektai“ 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų valstybės naudai.