- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- I-1547-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3Žala
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-04-08 skundu, kuris išsiuntimui buvo įteiktas įstaigai 2015-04-09, kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2015-03-10.
Pareiškėjas skunde (b.l. 1-5), kuris buvo išsiųstas 2015-04-09 (b.l. 8) nurodė, kad nuo 2012-01-05 iki 2015-03-10 atskirais periodais buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI) nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo perpildytos. Spintelės maistui laikyti pakabintos ant sienos tik 1 metro atstumu nuo tualeto, tualetas yra tik 1,5 metro atstumu nuo stalo, tualetas nuo gyvenamosios vietos atitvertas tik 1,5 m sienele, nuo durų pusės jokios pertvaros nėra, budinis pareigūnas nuolat stebi kaip atliekami gamtiniai reikalai, tualete nėra atskiros ventiliacijos, nėra veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kamerose per vienintelį langą bloga ventiliacija. Nurodė, kad stalas yra toks mažas, kad vienu metu gali valgyti tik 2 asmenys. Visą parą kameroje šviečia dirbtinis apšvietimas, nėra natūralaus apšvietimo. Nusiprausti šiltu vandeniu galima tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Už viršutinių drabužių skalbimą imamas mokestis, pagalvės, čiužiniai nešvarūs, nes nėra nuimamų užvalkalų, kuriuos galima būtų išskalbti. Prie sporto salės nėra persirengimo kambario, dušo. Dušinėje nėra prieškambario persirengti. Dėl blogos ventiliacijos, švaraus oro stokos ant kūno atsirado neaiškios kilmės išbėrimai, dažnai kamuoja galvos skausmai, dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas, nuo pastovios įtampos, streso atsinaujino depresija.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b.l. 22-28, 64-66) nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2015-03-10 atskirais laikotarpiais buvo laikomas kamerose Nr. 108, 109, 110, 111, 112, 115, 116, 121, 122, 125, 262, 264, 268, 275, 311, 316, 367, 377, 386, 390, 399, 404. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys. Įstaiga stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, be to, kamerose įrengta kabelinė televizija. Kitos pareiškėjo laikymo Lukiškių TI sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems išduodamas reikiamas inventorius ir priemonės kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Kameros aprūpintos baldais (lovomis, stalais, taburetėmis (suoliukais), kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, todėl tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio kamerose. Visose kameros yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Stalai kamerose pagaminti vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Daugelis asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą. Pagal Lukiškių TI laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistų areštu dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109, nepertraukiamas miegas yra nuo 22 val. iki 6 val. Atsižvelgiant į tai, dirbtinis apšvietimas išjungiamas 22 val. ir įjungiamas – 6 val. Lukiškių TI laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Įrengti šiuolaikines sporto sales Lukiškių TI nėra galimybės, o prieš einant į fizinės reabilitacijos kambarį, persirengti ir pasinaudoti tualetu galima gyvenamojoje kameroje. Nurodė, kad asmenims yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėjo, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas teismo taip pat prašė skundo reikalavimui taikyti ieškinio senaties institutą.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam kalint netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpyje nuo 2012-01-05 iki 2015-03-10.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
LVAT jau yra suformavęs administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais (veiksmais) atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI pažeidžiant įkalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2015-03-10. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas.
CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo galimybę žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė, o ne praėjus daugiau kaip 5 metams. Teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas bei praeityje atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI nuo pat jo apgyvendinimo šioje įstaigoje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Lukiškių TI administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Lukiškių TI administracijos. Skundą pareiškėjas teismui padavė (išsiuntė paštu) tik 2015-04-09 (b.l. 1. 15). Iš to akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2012-04-09 yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą (ABTĮ 57 str.).
CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kurie galėtų pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu ir nacionalinės, ir tarptautinės teisės aktai, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas neturėjo galimybės anksčiau susipažinti su teisės aktų nuostatomis dėl Konvencijos 3 str. taikymo, nepaneigia to, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-04-10 iki 2012-03-29 (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki 2012-04-09 priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2012-04-10 iki 2015-03-10 (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose, spintelės maistui laikyti buvo tik 1 metro atstumu nuo tualeto, tualetas buvo tik 1,5 metro atstumu nuo stalo, tualetas nuo gyvenamosios vietos atitvertas tik 1,5 m sienele, tualete nėra atskiros ventiliacijos, nėra veidrodžio, nėra tualeto reikmenų spintelės, bloga ventiliacija per vienintelį langą, prie stalo vienu metu galėjo valgyti tik 2 asmenys, visą parą kameroje šviečia dirbtinis apšvietimas, nėra natūralaus apšvietimo, nusiprausti šiltu vandeniu galima tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, už viršutinių drabužių skalbimą imamas mokestis, pagalvės, čiužiniai nešvarūs, nes nėra nuimamų užvalkalų, kuriuos galima būtų išskalbti, prie sporto salės nėra persirengimo kambario, dušo, dušinėje nėra prieškambario persirengti.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas Lukiškių TI vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 109, 110, 111, 115, 121, 122, 125, 262, 264, 268, 267, 386, 390, 399, 404 (b.l. 23-25). Pagal atsakovo pateiktus ką tik paminėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 20,5 parų (individualaus gyvenamojo ploto norma svyravo nuo 1,49 kv.m. iki 3,51 kv.m.). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 57 str.). Iš to seka išvada, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad spintelė maistui laikyti buvo tik 1 metro atstumu nuo tualeto, stalas tik 1,5 m atstumu nuo tualeto, stalas buvo mažas, galėjo valgyti tik 2 asmenys. Šie nepatogumai sietini su kamerų ploto trūkumu (kamerų perpildymu), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai, o minėti nepatogumai vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose buvo bloga ventiliacija per vienintelį langą. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Lukiškių TI nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kad kameros buvo vėdinamos per langus neneigia ir pats pareiškėjas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Toks patalpų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad duše galėjo nusiprausti tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Byloje esantys įrodymai (b.l. 67-70) patvirtina, o taip pat ir pats pareiškėjas neneigia, jog jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę 15 minučių praustis duše. Atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo šiuo klausimu yra atmestini. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atskiro persirengimo kambario duše įrengimo.
Į bylą pateiktas Lukiškių TI direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (b.l. 71-74) paneigia pareiškėjo teiginį, kad asmenys, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, negali pasinaudoti drabužių skalbimo paslauga. Minėto Aprašo 11 p. numato, kad suimtasis ar nuteistasis, neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, raštu kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ir megztinį), bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną. Atsakovas nurodė, jog Lukiškių TI patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1RĖ-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) amuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (b.l. 65).
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameroje visą parą šviečia dirbtinis apšvietimas, nėra natūralaus apšvietimo. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Taigi, jei kamerose būdavo įjungtas naktinis apšvietimas, tai neprieštaravo Higienos normos 76:2010 reikalavimams. Atsakovas nurodė, o ir pats pareiškėjas neneigia, kad Lukiškių TI kamerose yra langai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Lukiškių TI neteisėtų veiksmų, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.).
Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad, jo teigimu, Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai yra netinkamai įrengti, kadangi nėra įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa, o tualetas atitvertas tik 1,5 m sienele. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo laikyti, kad sanitariniai mazgai nagrinėjamu atveju buvo įrengti netinkamai: Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p., kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pertvara atitvertos nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpos įrengimas kameroje atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015).
Pagal Higienos normos HN 76:2010 30.6 p. prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Atsakovas nurodė, kad fizinės reabilitacijos kambariai yra įrengti Lukiškių TI gyvenamųjų korpusų patalpose ir įrengti šiuolaikines sporto sales nėra galimybės (b.l. 65). Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi dušų bei persirengimo kambarių prie sporto salių įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.).
Pagal HN 76:2010 21 p. sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, ar kamerose kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemoje, ar sanitariniuose mazguose buvo veidrodis, tualeto reikmenų lentynėle, todėl paminėti pareiškėjo teiginiai lieka nepaneigti.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Pareiškėjas kalinimo sąlygas Lukiškių TI laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 123 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.