Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. K. 2018 m. spalio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą dėl jai skirto ir jos naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo bei perdavimo jos nuosavybėn, prašydama Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos naudojamą 0,21 – 0,25 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, kuri jai buvo skirta (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

2018 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SJ-334(14.49.105) pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti (e.b.l. 15-16).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 1SS-334-(7.5) ikiteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo, skundo taip pat netenkino (e.b.l. 6-8).

Pareiškėja prašymą dėl asmeninio ūkio sklypo suprojektavimo ir perdavimo nuosavybėn grindžia tuo, kad nurodomas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo skirtas 1995 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos XXIV sesijos sprendimu, kad ji visą laiką naudojosi ir naudojasi šiuo sklypu, šį faktą patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. sudarytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, kuriame nurodyti piliečiai, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sesijų, tame tarpe ir XXIV sprendimais, pareiškėja šiame sąraše nurodyta 171 numeriu. Taip pat tuo, kad jos skypas 2010 m. birželio 1 d. buvo patikrintas ir apžiūrėtas, patikrinimo akte nurodytas apytikslis naudojamos žemės sklypo plotas 0,21 ha. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - ir Tvarka) 40 punkto nuostatą. Teigia, kad patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas savaime nėra kliūtis tenkinti pareiškėjos prašymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 papunkčio antrosios pastraipos nuostata taip pat nėra kliūtis sklypo suprojektavimui.

Byloje nėra ginčo, kad J. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu buvo skirtas 0,25 ha asmeninio ūkio žemės plotas. 2010 m. birželio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba surašė Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktą (e.b.l. 43). Prie akto pridėtame žemės sklypo plane, kuriame gyvenamiesiems namams statyti numatytoje teritorijoje, suformuotoje Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvcirtinimo“, pažymėtas 0,21 ha J. K. asmeninio ūkio žemės plotas (e.b.l. 44).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose, o šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, kuri galiojo ir asmeninio ūkio žemės suteikimo J. K. metu, 16 ir 17 punktus, žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąją tvarką apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Tvarkos 40 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.

Kaip nurodė atsakovė, Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas. Teritorijoje, kuri yra patvirtinta detaliasiais planais, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 730 „Dėl Tarybos 2000-03-01 sprendimo Ntr. 582 „Dėl Pilaitės teritorijos Šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ papildymo“ nurodė, kad minėtoje teritorijoje negalioja patvirtinti sprendiniai tik žemę grąžinant natūra.

Taigi, ginčo teritorija nėra asmeninio ūkio žemės teritorija. Nors 2010 m. birželio 1 d. patikrinimo-apžiūrėjimo akte nurodyta 0,21 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, tačiau dar 2000 m. kovo 1 d. buvo patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas, kurio sprendiniai nepanaikinti. Pažymėtina ir tai, kad minimas aktas nėra dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai ginčo teritorioje buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad patvirtintas detalusis planas nėra kliūtis jai suprojektuoti sklypą ginčo teritorijoje. Vadovaujantis Metodika žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami teritorijų planavimo dokumentais (detaliaisiais planais) bei žemės valdų planuose suformuotose teritorijose. Teismas sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalį. Nacionalinė žemės tarnyba atkurdama nuosavybės teises privalo atsižvelgti į detalųjį planą, jame numatytas teritorijos naudojimo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas), kuris taikomas ir vykdant žemės reformą po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose 2.6 papunkčio antrojoje pastraipoje yra nustatyta, kad kai pagal bendruosius planus laisvos žemės fondo žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Pagal Nutarimo 2.8 punktą jeigu asmuo iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojusios redakcijos), nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, tai patvirtindamas parašu žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje, laikoma, kad toks žemės sklypas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pažymėtina, kad Nutarimo 2.8 punkto nuostata pareiškėjai nagrinėjamu atveju netaikoma, kadangi asmeninio ūkio žemės sklypas po 2011 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintame kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pradėtame rengti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo projektuojamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime, nurodė, kad „vertinant ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, turi būti patikrinama: 1) ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą; 2) ar pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. buvo priimtas apylinkės Tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis, kad teisėtai naudojamasi asmeninio ūkio žeme, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą); 3) ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota toje vietoje, kurioje šiuo metu asmuo ją naudoja (išskyrus atvejus, kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal įstatymus buvo pakeista asmeninio ūkio žemės sklypo vieta ir ribos); 4) ar nebuvo priimtas apskrities viršininko sprendimas sumažinti asmeninio ūkio žemės sklypo dydį (taikoma asmenims, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė); 5) jei žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas po 1994 m. sausio 1 d., turi būti patikrinama, ar jis buvo atmatuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvos žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (laisvos žemės fondo žeme nelaikoma žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises žemę grąžinant natūra, pretendavo asmenys, turėję tokią teisę)“. Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad vertinant, ar asmeniniam ūkiui suteikta žemė yra naudojama šiam tikslui, „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punkte esanti sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes. Ši sąvoka negali būti aiškinama kaip apimanti naudos gavimą iš žemės ir kitais būdais (pavyzdžiui, nuompinigių gavimas ar pan.)“.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytus faktus, į tai, kad 2010 m. birželio 1 d. patikirnimo – apžiūrėjimo aktas ir žemės sklypo planas nėra asmeniniam ūkiui suteiktos žemės paženklinimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas žemės sklypo planas prie akto, kuriame nurodytas 0,21 ha pareiškėjai priklausantis sklypo plotas, nėra žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinys (e.b.l. 38-44), be to, ginčo teritorija nėra asmeninio ūkio teritorija, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui, o preiškėja nėra pateikusi kitų jos skundo pagrįstumą įrodančių dokumentų (žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto, asmeninio ūkio žemės teritorijos plano, kuriame pažymėti piliečiams suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai ir kt.), taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad J. K. už iš valstybės perkamą asmeninio ūkio žemės sklypą būtų sumokėjusi įstatymo nustatytas įmokas, nėra teisinio pagrindo laikyti pareiškėjos skundą pagrįstu. Atsižvelgiant į teritorijoje galiojantį detalųjį planą, ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant asmeninį ūkį nėra galimas.

Be to, kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 8 d. sprendime Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.5-41-25203 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. K.“ V. K. sugrąžintas natūra 1,16 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neneigia šios aplinkybės.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, juose yra detaliai nurodomos faktinės aplinkybės, konkrečios teisės aktų nuostatuos, t.y. atitinka aktui keliamus bendruosius reikalavimus.

Remiantis išdėstytais argumentais, nėra jokio teisinio pagarindo naikinti pareiškėjos skundžiamus sprendimus, todėl skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.