Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Sireikytei ir teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus) atstovei D. P.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus) ieškinį atsakovams - T. M. ir D. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų J. M., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus) atstovė D. P. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašė pareikšto ieškinio reikalavimus tenkinti. Nuolatinio globėjo G. M. paskirti ieškiniu neprašo, surinkus reikiamus dokumentus tai padarys savarankišku pareiškimu. Papildomai paaiškino, jog sutinka su tuo, kad iš atsakovo T. M. būtų priteistas mažesnio dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui G. M., t.y. po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas kartais aplanko savo sūnų, domisi jo gyvenimu, nors pats jo ir neaugina. Atsakovė D. B. yra visiškai abejinga savo sūnui, jo nelanko, nesidomi vaiko vystymusi, todėl laiko, kad iš atsakovės turi būti priteista ieškiniu prašoma išlaikymo suma - po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Atsakovų ir trečiojo asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. B., o tėvas yra atsakovas T. M.. Iš 2016 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 20-S-163351(1.16K) nustatyta, jog atsakovė sūnų pagimdė būdama nepilnametė. Atsakovė augo socialinės rizikos šeimoje, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovės motinos šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, konfliktinių santykių su dukra (t.y. D. B.) bei suicidinių minčių Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje žinoma nuo 2007 m. Atsakovė D. B. nesutarė su motina, elgėsi impulsyviai, turėjo elgesio problemų. Atsakovei pastojus, jos motina atsisakė pas save į namus priimti dukrą ir gimusį anūką, pasirūpinti jų priežiūra. Ligoninėje D. B. lankė atsakovas T. M. ir jo motina J. M.. Medikų ir socialinių darbuotojų nuomone, atsakovei stigo tėvystės įgūdžių, nors moteris vaiką mylėjo, stengėsi juo rūpintis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-429 atsakovė įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikui nustačius laikinąją globą. Atsakovas T. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-107 įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikui nustačius laikinąją globą. Kadangi atsakovė buvo nepilnametė, o jos motina negebėjo užtikrinti tinkamos jos ir naujagimio priežiūros, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Al-1301 atsakovei nustatyta laikinoji rūpyba, moteris su vaiku apgyvendinta Kauno kartų namuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Al-1300 atsakovų sūnui nustatyta laikinoji globa, berniuko globėju paskirti Kauno kartų namai. Atsakovei gyvenant Kauno kartų namuose, socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad atsakovė turi gerus namų ruošos, higienos įgūdžius, tačiau merginai trūko motinystės įgūdžių, kantrybės rūpinantis vaiku. Atsakovė nesilaikė kūdikio maitinimo režimo, nežinojo kiek ir kada vaikas valgė. Moteris palikdavo sūnų vieną kambaryje, neramindavo vaiko, į pastabas reaguodavo priešiškai. 2016 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1412 dėl atsakovų nepilnamečio vaiko laikinosios globos nustatymo buvo nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui G. M. laikinoji globa nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., paskiriant nepilnamečio vaiko globėja J. M.. Atsakovei buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo jos nepilnamečiam sūnui. Atsakovei 2017 m. kovo 7 d. nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.10, buvo paskirtas gydymas antidepresantais. Iš 2017 m. kovo 16 d. Kauno mokyklos pateiktos charakteristikos apie atsakovę, nustatyta, jog pastaroji nelanko mokyklos, tačiau yra komunikabili, mielai bendrauja su mokyklos psichologe, nurodė, jog išgyvena sunkų laikotarpį. Iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. birželio 20 d. atsakovui T. M. buvo teikiamos socialinės paslaugos: teiktos konsultacijos dėl vaiko emocinių poreikių, bendravimo su sūnumi, užimtumo organizavimo su vaiku. Atsakovė D. B. nepilnamečiu sūnumi nesidomi, nelanko vaiko, su socialine darbuotoja nebendrauja, neatsiliepia į telefono skambučius. Atsakovė buvo aplankiusi vaiką kartu su savo motina sūnaus gimtadienio proga globėjos namuose. Atsakovas T. M. vaiką lanko globėjos namuose 3–4 kartus per savaitę, dalyvauja apiperkant vaiką rūbais, žaislais, išsiveda vaiką į lauką, žaidžia su juo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas 2005 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, t.y. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat 2016 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog atsakovas 2006 m. liepos 31 d. taip pat buvo teistas Švedijos Karalystėje, tačiau už kokį nusikaltimą, nenustatyta. Abu atsakovai bausti už administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Atsakovai dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė, gydyti nebuvo. Iš pateikto 2018 m. sausio 23 d. Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 19-10-246 matyti, jog atsakovai mažiau piktnaudžiauja alkoholiu. Tačiau abu oficialiai toliau nedirba. Atsakovė retai lanko sūnų, nesilanko pas psichiatrą. Atsakovas buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį, tačiau grįžęs į Lietuvą, neieško darbo, gyvena iš santaupų. Vyras lanko sūnų, bendrauja su juo, tačiau auginti pats vaiko nepageidauja, teigia, kad sūnų užaugins jo motina. Atsakovai nepakeitė iš esmės savo gyvenimo būdo, nelankė tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymų, nepakankamai suvokia vaiko poreikius. Iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2018 m. sausio 23 d. pateiktos informacijos apie atsakovų šeimą ir jai teikiamą pagalbą nustatyta, jog atsakovų šeimoje yra nustatytos šios problemos: tėvystės įgūdžių stoka, tėvų priklausomybė nuo alkoholio, nuolatinio darbo neturėjimas, nestabili motinos emocinė būklė, minimalios pajamos, atsakovės mokyklos nelankymas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai - pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis, CK 3.161 straipsnių 2 dalis ir 3 dalis, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos.

11. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. B., tėvas yra atsakovas T. M.. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys liudija, kad abiem atsakovams nustatyta tėvystės įgūdžių stoka, priklausomybė nuo alkoholio, nuolatinio darbo neturėjimas. Be to, atsakovei D. B. nustatyta nestabili motinos emocinė būklė. Esant numatytoms problemoms, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-429, atsakovė įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikui nustačius laikinąją globą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-107 įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikui nustačius laikinąją globą. Atsakovams buvo suteikta pagalba, padedama atsakovams spręsti iškylančias problemas, atsakovai buvo skatinami keisti gyvenimo būdą, tačiau D. B. ir T. M. tokius įsipareigojimus vykdė tik iš dalies ir nereguliariai. Atsakovai ilgą laiką niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu. Tiek iš civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų, tiek iš dalyvavusių asmenų (atsakovo T. M. ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų J. M.) paaiškinimų matyti, kad G. M. nuo gimimo nebuvo auginamas savo tėvų - D. B. asmeniškai sūnų augino du mėnesius; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Al-1300 G. M. buvo nustatyta laikinoji globa; laikinasis berniuko globėjas pasikeitė net tris kartus (pradžioje tai buvo Kauno kartų namai; vėliau - Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“; paskiausiai - J. M.). Atsakovai neturi motyvacijos susigrąžinti sūnaus į šeimą, užtikrinti jam tinkamų sąlygų augti, patys jį auginti. Nors atsakovas T. M. retkarčiais lanko savo sūnų, tačiau jo neaugina, pasiimti pas save nenori. G. M. daugiau kaip du metus nuolat ir betarpiškai rūpinasi atsakovo motina - trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. M.. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau patys atsakovai jų aktyviai nepriėmė, jokių aktyvių veiksmų anksčiau detaliai nurodytai situacijai ištaisyti - nesiėmė. Šis faktas, t.y. ilgalaikis nesirūpinimas savo vaiku, jo teisių ignoravimas, leidžia pripažinti, kad atsakovai neatliko savo, kaip vaiko tėvų, pareigų. Dėl tokių atsakovų veiksmų yra pagrindas neterminuotai jiems apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai - laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui, turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

14. Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas galimas tais atvejais, kai yra pateikti aiškaus pobūdžio duomenys, kad ateityje situacija pasikeis, t.y. atsakovai tinkamai vykdys savo, kaip tėvų valdžią, užtikrins saugias ir tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, jį prižiūrės rūpinsis ir pan. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad šiuo metu atsakovų vaiku G. M. rūpinasi išimtinai atsakovo motina J. M.. Atsakovė D. B. vaiku visiškai nesidomi, išlaikymo jam neteikia, nuo jo priežiūros ir auklėjimo yra nusišalinusi visiškai. Tai netiesiogiai patvirtina ir pačios atsakovės elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu, t.y. D. B. buvo įteiktas ieškovės ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai, ji buvo kviečiama atvykti į teismo posėdį, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė, teisminį nagrinėjimą visiškai ignoravo. Atsakovas T. M. nepilnametį vaiką aplanko, tačiau betarpiškai nesirūpina, neauklėja, jo neprižiūri, nors turi tam sąlygas – yra sukūręs šeimą, naujoje šeimoje auga du jo sutuoktinės vaikai iš ankstesnės santuokos, dirba ir gauna darbines pajamas. Visa tai liudija, kad abu atsakovai - D. B. ir T. M. nenori rūpintis nepilnamečiu vaiku G. M. ir to sąmoningai nedoro jau ilgą laiką. Tą pripažino pats atsakovas T. M. teismo posėdžio metu. Jis patvirtino, kad sūnumi G. M. jis tinkamai pasirūpinti negalės, neturi tam būtinų įgūdžių. Visos šios aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad atsakovai nuo to momento, kai G. M. buvo nustatyta laikinoji globa bei apskirtas laikinasis globėjas (t.y. 2016 m. rugsėjo 22 d.), nepakeitė iš esmės savo gyvenimo būdo, nesiėmė aktyvių veiksmų G. M. teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiam elgesiui ištaisyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad objektyvaus pobūdžio duomenų apie galimą atsakovų elgesio pasikeitimą nėra, todėl nėra pagrindo taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą.

15. Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

16. Išaiškintina atsakovams, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

17. Sprendimas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo:

18. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui (vaikams) nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato vaiko (vaikų) gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, neterminuotai apribojus abiem tėvams, t.y. D. B. ir T. M. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko G. M. atžvilgiu, nepilnametis vaikas neturi galimybių grįžti į šeimą, todėl jam nustatyta nuolatinė globa (CK 3.248 straipsnio 1 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis).

19. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1412 buvo nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui G. M. laikinoji globa nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., paskiriant nepilnamečio vaiko globėja J. M.. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. M. yra atsakovų nepilnamečio vaiko močiutė, tarp jos ir nepilnamečio vaiko yra artimas ryšys, ji berniuku rūpinasi, perka jam drabužėlius, žaislus, jį auklėja, prižiūri. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. M. nurodė, kad ji pageidauja toliau rūpintis savo anūku. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus) atstovė D. P. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog J. M. rūpinasi berniuku, nėra duomenų, jog laikinoji globėja atliktų savo pareigas netinkamai, todėl G. M. toliau turėtų nuolat gyventi laikinosios globėjos namuose, o dėl nuolatinio globėjo paskyrimo bus kreipiamasi savarankišku pareiškimu. Visa tai liudija, kad paskirta laikinoji globėja tinkamai vykdo savo pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas jo miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina nepilnamečio vaiko teisę į saugią socialinę aplinką. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgiant į 2016 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-1412, laikinos globėjos J. M. gyvenamojoje vietoje nustatytina nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamoji vieta.

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo:

20. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

21. Teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, ieškovės atstovė prašė iš atsakovo T. M. jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš atsakovės jos nepilnamečiui sūnui išlaikymui ieškovė prašė priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus (T. M. 32 m. amžiaus; D. B. 19 m. amžiaus), sveikatos problemų trukdančių dirbti ir gauti reguliarias pajamas neturi (kitokių duomenų byloje nėra). Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovai dirba - D. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (SODRA duomenų bazės informacija). Nekilnojamojo turto objektų ar kito vertingo turto atsakovai neturi. Atsižvelgiant į tai, net ir apribojus tėvų valdžia G. M. atžvilgiu, atsakovai privalo teikti jam materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

22. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, ieškovės atstovė prašė iš atsakovo T. M. jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovės D. B. - 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), taip pat remdamasis tuo, kad abiejų atsakovų turtinė padėtis yra iš esmės tapati (abu yra jauni ir darbingo amžiaus; abu neturi jokių sveikatos problemų; abu šiuo metu dirba; abu neturi jokio vertingo turto; abu daugiau neturi jokių išlaikytinių) sprendžia, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo iš atsakovo T. M. priteisti mažesnio dydžio mėnesinę išlaikymo sumą nei iš atsakovės D. B.. Todėl ieškovės atstovei teismo posėdžio metu sumažinus atsakovo T. M. atžvilgiu reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo teikimo, iš abiejų atsakovų priteistinas analogiško dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. M. - po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko laikinąją globėją J. M. (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis). Išaiškintina, kad išlaikymo lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

25. Tiek atsakovui T. M., tiek atsakovei D. B. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimus buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant juos 100 proc. apimtimi nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu) iš atsakovų šioje civilinėje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Nustatyti G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.