- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-227-123/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Arūnas Devėnas
- Kategorijos
- 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-227-123/2008
2008 m. balandžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Ilonai Rimkuvienei, Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovei J. B., atsakovės atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V.) ieškinį atsakovei J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, savivaldybės institucija Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2003-06-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis: nustatyti dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. V. ir priteisti iš motinos J. B. po 130 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad šalių nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su tėvu, atsakovė su tuo sutiko. Pažymėjo, kad atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl išlaikymas nepilnametei dukrai turi būti priteistas iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-12-14 sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2003-06-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos teisinių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tarp V. V. ir J. V. 2.1 ir 2.2 punktus: nustatė dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. V.; priteisė iš J. B. nepilnametės dukters V. V. išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį nuo 2007-09-12 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisė iš J. B. 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų V. V. ir 12,30 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-14 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo jai ir jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nei jai, nei jos atstovui advokatui V. Rutavičiui nebuvo pranešta. Nurodo, kad teismas pranešimą apie 2007-12-14 parengiamąjį teismo posėdį išsiuntė advokatui Arūnui Devėnui, kuris nors ir dirba kartu su advokatu V. Rutavičiu, tačiau teismo pranešimo negalėjo perduoti advokatui V. Rutavičiui, kadangi pats jį gavo tik 2007-12-27. Mano, kad teismas neturėdamas duomenų, jog jai ir jos atstovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, bei jiems neatvykus į teismo posėdį, bylos nagrinėjimą turėjo atidėti. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl teismo sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu ir turi būti panaikintas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dukrai, visiškai nesiaiškino išlaikymo atsiradimo momento, todėl nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Teigia, kad išlaikymą dukrai teikia, mokėdama kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas, kurių dydis yra lygus priteisto išlaikymo dydžiui, todėl teismas turėjo priteisti išlaikymą tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas privalėjo spręsti išlaikymo teikimo tvarką. Ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo pakeitimo nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2007-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad nei atsakovė, nei jos atstovas neatvyko nė į vieną parengiamąjį teismo posėdį, todėl teismas pagrįstai, esant jo prašymui, išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės. Nurodo, kad atsakovės advokato V. Rutavičiaus bei advokato A. Devėno, kuriam buvo nusiųstas teismo pranešimas, kontoros adresas sutampa, todėl advokatas A. Devėnas gavęs teismo pranešimą pagal CPK 123 str. 5 d. turėjo jį perduoti advokatui V. Rutavičiui. Mano, kad atsakovės siūloma išlaikymo forma – mokama kas mėnesį draudimo įmoka, negali būti laikoma tinkama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti apie parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2007-11-22 (b.l. 32, 33). Į 2007-11-22 parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovo atstovui, atsakovei ir jos atstovui, teismas nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti bei paskyrė antrą parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2007-12-14 (b.l. 39). Teismas išsiuntė ieškovo atstovui advokatui V. Andrijauskui ir advokatui A. Devėnui pranešimus apie teismo parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2007-12-14 (b.l. 41). 2007-12-14 parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant nei atsakovei, nei jos atstovui, teismas nutarė iš karto pereiti prie nagrinėjimo teisme stadijos, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą (b.l. 44-45).
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1, 2 d.), o jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jeigu jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliantė J. B. savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jai ir jos atstovui advokatui V. Rutavičiui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka.
Teismo šaukimai ir pranešimai yra teismo procesiniai dokumentai, nes juos asmenims siunčia bylą nagrinėjantis teismas. Tokių procesinių dokumentų tikslas – informuoti byloje dalyvaujančius asmenis arba kitus proceso dalyvius apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo vietą ir laiką (CPK 133 str. 1 d.). Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinta informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarka – dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Atsakovei apie 2007-11-22 parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta šaukimu, kuris jai buvo įteiktas tinkamai (b.l. 33), todėl teismas apie įvyksiantį antrą parengiamąjį teismo posėdį nusprendė pranešti pranešimu. Iš byloje, esančios 2007-10-15 atstovavimo sutarties matyti, kad atsakovės atstovas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra advokatas V. Rutavičius (b.l. 36). CPK 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, tai su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Teismas pranešimą apie 2007-12-14 parengiamąjį teismo posėdį išsiuntė ne atsakovės atstovui advokatui V. Rutavičiui, dirbančiam advokato A. Devėno kontoroje, bet advokatui A. Devėnui, nors atsakovė su šiuo advokatu atstovavimo sutarties nebuvo pasirašiusi (b.l. 41). CPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Iš apeliantės pateikto voko bei ant jo esančios žymos matyti, kad advokatas A. Devėnas teismo siųstą pranešimą apie įvyksiantį 2007-12-14 parengiamąjį teismo posėdį gavo tik 2007-12-28 (b. l. 52), todėl jį atsakovės advokatui V. Rutavičiui perdavė pavėluotai, t.y. jau po teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantei ir jos atstovui advokatui V. Rutavičiui nebuvo tinkamai pranešta apie 2007-12-14 parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą, t. y. nebuvo įvykdyta teismo pareiga informuoti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei ir jos atsatovui, kuriems nebuvo tinkamai pranešta.
2007-12-14 parengiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas šiame posėdyje nusprendė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės (b.l. 44-45). Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai taip pat pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką. Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 str.) teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, joje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šią bylą pirmosios instancijos teismas iš karto po parengiamojo teismo posėdžio išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, neturėdamas patikimų duomenų apie jų tinkamą informavimą, pažeisdamas CPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė atsakovės CPK jai suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo: teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 str. 1 d.). Pažymėtina, jog būtent tokią teisės aiškinimo taisyklę suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-04-04 nutartyje, civilinė byla Nr.3K-3-228/2005 (Teismų praktika Nr.24).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą nei atskovei, nei jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje bei jiems tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir atsakovė remdamasi šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, todėl, remiantis CPK 329 str. 3 d. 1 p., tai pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, dėl ko Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-14 sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d. 1 p.), o byla grąžintina iš naujo pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos (CPK 326 str. 4 p.). Kadangi procesas Šilutės rajono apylinkės teisme buvo neteisėtas, kolegija neturi pagrindo tikrinti bylą nagrinėjusio teismo priimtą sprendimą visais apeliaciniame skunde nurodytais materialinės ir procesinės teisės taikymo klausimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos.