- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- Ik-1676-331/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Senasis Lokys“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjos atstovams E. K. ir R. K., atsakovės atstovams Tadui Gauronskiui ir Tomui Vaišvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Senasis Lokys“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Aplinkos apsaugos agentūra 2011-11-22 sprendimu Nr. (6)-A4-3604 (toliau – Sprendimas) neišdavė bendrovei „Senasis Lokys“ sertifikato Ursus arctos rūšies individui (Ilgalūpio lokio iškamša).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 35-37) ir prašo panaikinti Agentūros 2011-11-22 sprendimą bei įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nurodytą sertifikatą kad Ursus arctos rūšies individui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu komerciniais tikslais).
Paaiškino, kad atsakovo sprendimas yra neteisingas ir nepakankamai motyvuotas, nes nei atsakovo atsakyme, nei 2006-05-04 Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, 50 straipsnio 2 dalyje, nėra nurodoma, kokie tiksliai dokumentiniai įrodymai turėtų būti pateikiami. Nurodo, kad minimo egzemplioriaus įvežimo į Lietuvos Respubliką 1976 metais faktą įrodo A. A. V. liudijimas. Pareiškėjos teigimu, bendrovė su prašymu pateikė visą jai žinomą informaciją – A. A. V. (buvęs Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Pirmininkas) liudijimą kuriame jis teigia, kad 1976 metais padovanojo pareiškėjai rudosios meškos (Ursus arctos) iškamšą. Pareiškėja nurodo, kad Ursus arctos egzemplioriaus kilmę gali įrodyti tik remdamasi asmenų liudijimais ir negali pateikti kitų iškamšos kilmę įrodančių dokumentų dėl Ursus arctos egzemplioriaus gavimo, kadangi 1976 metais galiojusiose medžioklės Lietuvos TSR teritorijoje taisyklėse tokie dokumentai nebuvo reikalaujami. 2006-05-04 Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 48 straipsnio 1 dalies a punktas numato, kad sertifikatas komercinės veiklos apribojimų A priede išvardintiems saugomiems gyvūnams netaikymui gali būti išduodamas išimtiniu atveju, jei egzemplioriai „...buvo įsigyti Bendrijoje arba įvežti į ją kai jiems nebuvo taikomos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priede, Konvencijos I priedėlyje arba Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 Cl išvardytoms rūšims skirtos nuostatos.“. Kadangi Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 338/97 buvo priimtas 1996 m. gruodžio 9 d., Reglamentas (EEB) Nr. 3626/82 buvo priimtas 1982 m. gruodžio 3 d., CITES Konvencija Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. kovo 9 d., o 4 priede pateiktas A. A. V. liudijimas įrodo, kad Ursus arctos egzempliorius į Lietuvą pateko 1976 metais, pareiškėjas mano, jog, akivaizdu, kad į Lietuvos Respubliką jie buvo įvežti prieš įsigaliojant minėtiems norminiams aktams.
Pareiškėjos manymu, atsakovo, kaip šio Reglamento vykdymą kontroliuojančios institucijos, sprendimas ne tik nepadeda vykdyti reglamento numatytų tikslų, bet skatina legaliai iš gamtos paimtų išteklių švaistymą (naujo egzemplioriaus su kilmės dokumentais įsigijimą). Atsakovo sprendimas neleidžia eksponuoti restorano simbolio, kuris neskatina laukinės faunos naikinimo, o atvirkščiai, restorano lankytojus supažindina su laukinės gamtos grožiu ir dalimi Vilniaus istorijos.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai E. K. ir R. K. prašė reikalavimus patenkinti skunduose išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 27?29) ir atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 51-53) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad A. A. V. 2011-11-10 liudijimas nėra tinkamas dokumentinis įrodymas, pagrindžiantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalyje numatyto sertifikato išdavimui būtinus faktus. Asmens liudijimas negali būti laikomas daikto įgijimą patvirtinančiu dokumentu. UAB „Senasis Lokys“ nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių A. A. V. nuosavybės teisę į Ursus arctos rūšies iškamšą. Nuosavybės teisės įgijimo į daiktus pagrindus numato Civilinio kodekso 4.47 str. Dovanojimo atveju turėtų būti pateikiama dovanojimo sutartis ar kitas dovanojimo faktą pagrindžiantis dokumentas. Tokių dokumentų nesant, asmuo turėtų kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja Agentūrai nepateikė tinkamų dokumentinių įrodymų, kad būtų galima taikyti išimtį remiantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalies A punkto ir Reglamento (EB) Nr. 865/2006 48 straipsnio nuostatomis. Agentūra norėdama išduoti sertifikatą turi įsitikinti, kad konkretus gyvūnas ar jo dirbinys pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalies A punktą buvo įgytas arba įvežtas į ES iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl A priede išvardytų rūšių. Todėl asmuo norėdamas gauti sertifikatą turi pateikti gyvūno ar jo dirbinio įgijimą ar įvežimą į ES pagrindžiantį dokumentą.
Per teismo posėdį atsakovės atstovai Tadas Gauronskis ir Tomas Vaišvila prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl sertifikato neišdavimo bendrovei „Senasis Lokys“ turimam Ursus arctos rūšies individui (Ilgalūpio lokio iškamša) pagal Europos Komisijos Reglamento nuostatas.
Nustatyta, kad pareiškėja 2011-10-11 su prašymu kreipėsi į Agentūra ir prašė išduoti Europos bendrijoje naudojamą sertifikatą Ursus arctos rūšies individui skirtą tam, kad nebūtų taikomi draudimai, susiję su 1996-12-09 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekyba. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė A. A. V. 2011-10-10 liudijimą, kaip dokumentinį įrodymą, tam, kad Agentūra išduotų reglamente numatytą sertifikatą. Agentūra pareiškėją informavo, kad sertifikato išduoti negali, nes A. A. V. 2011-10-10 liudijimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu (b. l. 30-32)
Nagrinėjamoje byloje ginčą reglamentuoja Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (toliau – Komisijos Reglamentas), taip pat Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau - Tarybos Reglamentas)
Komisijos Reglamento 8 straipsnis reglamentuoja dokumentų išdavimą ir naudojimą laikantis šio Reglamento ir Tarybos Reglamento, ypač pastarojo Reglamento 11 straipsnio 1-4 dalių nuostatų bei vadovaujantis juose nustatytomis sąlygomis. Tarybos Reglamento 8 straipsnis nustato laukinės faunos ir floros komercinės veiklos kontrolę. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vadovaujantis kitų Bendrijos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimais, 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams: a) įgytiems arba įvežtiems į Bendriją iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priedėlyje, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede arba A priede išvardytų rūšių; b) perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems daugiau kaip prieš 50 metų; c) įvežtiems į Bendriją laikantis šio reglamento nuostatų ir skirtų naudoti tikslams, kurie nekelia šių rūšių išnykimo pavojaus; d) nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams arba dirbtinai padaugintiems augalų egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams; f) išskirtinėmis aplinkybėmis reikalingiems mokslo pažangai arba svarbiems biomedicininiams tikslams, vadovaujantis 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (1), jei pasitvirtina, kad šios rūšys yra vienintelės tinkamos tam tikslui ir, jei tai nėra nelaisvėje gimusių ir išaugintų rūšių egzemplioriai; g) skirtiems veisti arba dauginti, o tai leis apsaugoti šias rūšis; h) skirtiems tyrimams arba švietimui, kurių tikslas – šių rūšių išsaugojimas.
Įvertinus šių Reglamentų nuostatas, darytina išvada, kad Tarybos Reglamento A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniais tikslais, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams. Taigi pareiškėja turėdama Ursus arctos rūšies individą (Ilgalūpio lokio iškamša) ir viešai jį demonstruodama komerciniais tikslais turi turėti Agentūros išduotą leidimą.
Teismas laiko, kad pareiškėja Agentūrai nepateikė patikimų įrodymų (dokumentų) nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, pateiktas A. A. V. 2011-10-10 liudijimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes jis nėra notariškai patvirtintas, o kitų įrodymų pareiškėja atsakovei nėra pateikusi.
Pareiškėjos teismo metu pateikti perdavimo-priėmimo aktas ir 2012-01-06 inventorizavimo aktas nepatvirtina Ursus arctos rūšies individo (Ilgalūpio lokio iškamšos) įsigijimo ar viešojo demonstravimo fakto nuo 1976 metų.
Šis Agentūros sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai, surinkus papildomus įrodymus (notariškai patvirtintus liudijimus, senas nuotraukas, bendrovės dokumentus įgytiems arba įvežtiems į Bendriją iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos ir kt.), su nauju prašymu vėl kreiptis į atsakovę su prašymu, kad būtų išduotas sertifikatas Ursus arctos rūšies individui.
Įvertinęs teisės aktų normas bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Agentūros 2011-11-22 sprendimas Nr. (6)-A4-3604 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui pripažinus, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą išduoti pareiškėjai Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nurodytą sertifikatą kad Ursus arctos rūšies individui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu komerciniais tikslais).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Senasis lokys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.