Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja: Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-40-3-00007-2010-8

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai Giedrei Kazakevičienei, išteisintajam A. D., nukentėjusiajam J. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendžio, kuriuo A. D. pagal LR BK 154 str. 1 d išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

J. K. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. buvo kaltinamas tuo, jog 2006-08-22 laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 60 šmeižė nukentėjusįjį J. K. t.y. nurodė, jog yra apleisti pastatai, transporto priemonės statomos kieme yra be techninės apžiūros, ne kartą degė kombainas, važinėja naktį ir tuo kelia grėsmę saugaus eismo keliu dalyviams, tvirtina, kad nukentėjusysis 2006-08-10 buvo apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio, 2006-08-10 neleido pravažiuoti, nurodė, jog nukentėjusysis ketino jį sumušti ir sudeginti, teigia, jog nėra saugu šalia įsikūrusiame grūdų sandėlyje laikyti grūdines kultūras. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, svaigsta galva, pykina, negali susikaupti, mastyti, dirbti fiziškai, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, jo nepriima į darbą darbdaviai, tad J. K. patyrė 35 000 Lt neturtinę žalą.

Apylinkės teismas A. D. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisino nustatęs, jog jis nepadarė veikos turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog A. D. vertino tuo metu buvusius įvykius, nurodė savo požiūrį, todėl jo teiginiai atitinka nuomonės požymius.

Išteisintasis A. D. atsikirtime į nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendį palikti nepakeistą. Išteisintasis nurodo, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisingai konstatavo, jog jis apie J. K. paskleidė ne informaciją, o išsakė savo nuomonę, pateikėjam žinomų faktų vertinimą ir komentarus, remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. K. bei prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Išteisintasis A. D. ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

LR BK 2 str. (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 d. nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų.

Nagrinėjamu atveju tik suvoktas ir sąmoningas t.y. tyčinis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. LR BK 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Jei veikoje nėra bent vieno iš tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pasitikėjimą juo. Šios nusikalstamos veikos objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, išteisindamas A. D. nesant jo veiksmuose nusikaltimo numatyto LR BK 154 str. 1 d. požymių, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog A. D. apie J. K. paskleidė ne informaciją, o išsakė savo nuomonę bei pateikė jam žinomų faktų vertinimus ir komentarus, remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas teisingai aiškino šmeižimo sampratą BK 154 str. taikymo aspektu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme, informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. D. išsakė savo nuomonę apie jo nesutarimus su J. K., o ne paskleidė kokią tai tikrovės neatitinkančią informaciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. ir A. D. ne kartą konfliktavo tarpusavyje, vyksta nuolatiniai jų nesutarimai, peraugantys į teisminius ginčus.

Nukentėjusysis J. K., kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tvirtino, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 60 A. D. jį apšmeižė. Teisminio nagrinėjimo metu A. D. parodė, jog nesiekė apšmeižti J. K., o tik išsakė savo nuomonę, nes rašė raštu J. K., o jo išsiųstas laiškas grįžo neįteiktas. Todėl jis nutarė kreiptis į J. K. per spaudą. Jo kreipimęsi nurodytos aplinkybės nebuvo išgalvotos, jis apie susidariusią situaciją išsakę savo nuomonę.

Nors apeliantas skunde ginčija Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-08-06 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes t.y. tai, jog jis 2006-08-10 A. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir teismo nustatytos aplinkybės abejonių nekelia. Tai, jog J. K. naudojo smurtą A. D. atžvilgiu, parodė ir liudytoja G. K., kurios parodymais nėra pagrindo abejoti. Taigi, šių aplinkybių negalima pripažinti neatitinkančių tikrovės.

Iš 2006-08-22 priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašo matyti, jog 2006-08-17 Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atliko patikrinimą J. K. priklausančiuose pastatuose, kuriuose jis užsiima ūkine veikla. Patikrinimo metu buvo nustatyti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl buvo surašytai privalomi nurodymai dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Iš 2006-10-18 paaiškinimo matyti, kad J. K. sutvarkė elektros instaliaciją, kitus pažeidimus pasižadėjo sutvarkyti, kai baigs fermos rekonstrukciją Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J., todėl tai negalima pripažinti tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinusia ar pažeminusia apeliantą.

Iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento medžiagos matyti, jog patikrinus J. K. ūkinę veiklą, buvo užfiksuoti „Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti“ pažeidimai, už ką J. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 51³ str. 1 d., J. K. buvo duotas privalomas nurodymas pašalinti nustatytus trūkumus. Taigi, išteisintojo kreipimesi nurodytos aplinkybės nebuvo visiškai išgalvotos ar neatitinkančios tikrovės.

Kolegijos nuomone, nepagrįsti J. K. skundo argumentai apie tai, jog jis nevažinėja su žemės ūkio technika be techninės apžiūros. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2 b. l. 58) matyti, jog J. K. pripažino aplinkybę, jog jis buvo baustas už tai, jog neturėjo techninės apžiūros talono. J. K. teismui nepateikė ir duomenų apie jo turimos žemės ūkio technikos techninę apžiūrą 2006 metais. Nėra pagrindo pripažinti, jog A. D. teigdamas, jog 2006-08-10 vykusio konflikto metu J. K. buvo neblaivus ar pasvaigęs nuo narkotikų, siekė apšmeižti J. K.. Išteisintasis, pateikdamas tokią informaciją, išsakė tik savo nuomonę, o byloje esantis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-08-06 nuosprendis tik patvirtina, jog minėtu laiku vyko konfliktas tarp A. D. ir J. K., kurio metu nežymiai buvo sutrikdyta A. D. sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog A. D. nešmeižė J. K. ir to nesiekė padaryti. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių kokias tai priežastis, dėl kurių A. D. būtų turėjęs interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie J. K. ir tai darė. Nenustatyta, kad A. D. pateikta nuomonė buvo motyvuota sąmoningo ketinimo pakenkti J. K.. Ne prasimanymų, o šioje nutartyje aptartų bei apylinkės teismo nuosprendyje apibūdintų faktų pagrindu A. D. pasisakė apie J. K. ir kritikavo šio veiksmus savo rašytame skelbime. Informacija, kuria disponavo A. D., buvo pakankamu pagrindu pateikti savo požiūrį į skelbime nurodomus faktus ir duomenis, pakankamu pagrindu išsakyti dėl jų savo nuomonę. Kadangi A. D. veikoje nėra nustatyta tiesioginės tyčios apšmeižti ar pažeminti J. K., nėra nustatyta subjektyviųjų šmeižimą kaip nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių, todėl apylinkės teismas pagrįstai A. D. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisino. Priimdamas A. D. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.