Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Telšių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio viršininko komisaro nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2007m. vasario 20 d. Telšių rajono PK VP EP poskyrio viršininko komisaro nutarimu yra nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste-ATPK) 127str.2d., 123str.1d. 150litų administracine bauda už tai, kad jis 2007m. vasario 1 d. apie 13³⁵ val. Telšiuose Muziejaus gatvėje vairuodamas automobilį, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, nedavė kelio persirikiavusiam ir į kairę sukančiam automobiliui, ko pasėkoje lenkdamas iš kairės pusės atsitrenkė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai bei šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-K.E.T.) 53.; 181.; 275.p.p. reikalavimus.

Skundas tenkintinas dalinai, paskirta administracinė nuobauda- dalyje pagal ATPK 127str.2d.- naikintina ir administracinė byla nutrauktina, nes šioje dalyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o paskirta nuobauda pagal ATPK 123str.1d. paliktina nepakeista.

Teismo motyvai ir surinktų įrodymų analizė dėl ATPK 127str.2d. numatyto pažeidimo.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Štai pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 286str.). Nagrinėjamoje byloje ATP protokolas (b.l.19) buvo surašytas 2007m. vasario 1d. jame yra nurodyti pažeidėjo anketiniai duomenys, pažeidimo esmė bei konstatuota, jog pažeidėjas savo veiksmais pažeidė K.E.T. 53.; 181.; 275.p.p. numatytus reikalavimus. Kaip galima spręsti pagal administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidimas dėl autoavarijos kvalifikuotas pagal K.E.T. 53.; 181.p.p. K.E.T. 53.p. numato, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių“, o K.E.T. 181.p. numato, kad „Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą“. Kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, ATP protokolas yra dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, tai teismas šiuo aspektu ir analizuos kaltinimo ribas bei pareikšto kaltinimo atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Analizuojant K.E.T.53.p. matyti, kad jis yra bendro pobūdžio, nustatantis bendro pobūdžio reikalavimus eismo dalyviams ir šio punkto nėra aišku kokius konkrečius pažeidimus padarė A. S. ir kokie konkretūs jo veiksmai sąlygojo autoavarijos kilimą, tuo tarpu K.E.T.181.p. jau yra konkretesnis nustatantis reikalavimus lenkimo manevrą atliekančiam vairuotojui, tačiau šio punkto reikalavimai A. S. atžvilgiu negali būti taikomi, nes pacituoto punkto reikalavimai, kaip galima suprasti analizuojant jo dispoziciją, taikomi transporto priemonės vairuotojui, kuris važiuoja paskui transporto priemonę besiruošiančią daryti posūkį į kairę, t.y. transporto priemonei važiuojančiai ta pačia kryptimi ir ta pačia važiavimo juosta. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančių A. S. paaiškinimų (b.l.44), liudytojo J. G. parodymų (b.l.29-30) matyti, jog A. S. vairuotas automobilis važiavo ne ta pačia eismo juosta paskui nukentėjusiojo automobilį, o jau iš anksto iš toliau, t.y. apie 70m. iki susidūrimo vietos, nes A. S. nurodė, kad lenkti mokomąjį automobilį, kuriuo važiavo liudytojas J. G. , jis pradėjo tuojau už perėjos, o pagal policijos sudarytą ir administracinės bylos medžiagoje esančią schemą matyti, kad nuo Muziejaus skersgatvio į kurį suko nukentėjęs, iki perėjos yra 70,3m. Taigi, teismo nuomone, pagal surinktą byloje medžiagą bei aukščiau minėtus paaiškinimus, galima daryti kategorišką išvadą, jog tuo metu, kai nukentėjusiojo vairuojamas automobilis pradėjo posūkio į kairę manevrą, A. S. vairuojamas automobilis jau vykdė mokomojo automobilio, kuriuo važiavo J. G. ir nukentėjusiojo automobilio lenkimo manevrą. Esant tokiai situacijai nukentėjęs asmuo privalėjo vykdyti K.E.T. 153.p. reikalavimus nustatančius transporto priemonės sukančios į kairę pusę vairuotojo pareigas ir numatančios, kad “Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir jį lenkiančioms transporto priemonėms“. Susipažinus su jau aukščiau minėta schema, matyti, kad įvykio vietoje eismo juostos plotis yra 3,5m., todėl akivaizdu, kad važiavimo kryptimi galėjo būti ne daugiau kaip viena eismo juosta, todėl nukentėjęs A. K. prieš sukdamas į kairę turėjo įsitikinti, jog jo nelenkia kita transporto priemonę, o esant lenkiančiai transporto priemonei- nagrinėjamu atveju- A. S. vairuotam automobiliui- privalėjo duoti jam kelią.

Teismo nuomone, faktą, jog A. K. vairuotas automobilis posūkio manevrą į kairę pusę pradėjo kai A. S. vairuotas automobilis jau atlikinėjo aplenkimo manevrą ir buvo visiškai arti A. K. vairuoto automobilio, patvirtina ir abiejų automobilių sužalojimai, nes tiek automobilio AUDI 80 (b.l.60-61), tiek automobilio MAZDA (b.l.65), kaip galima spręsti iš esančių fotografijų, sugadinimai atsirado ne tiesioginio smūgio stačiu kampu, o automobiliams kontakto metu praslystant.

Teismas aukščiau pateiktos įrodymų ir situacijos analizės pagrindu konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais nepažeidė K.E.T. 53.; 181.p.p. reikalavimų, o kadangi būtent šių punktų reikalavimų pažeidimas jam ir yra inkriminuotas dėl pažeidimo numatančio atsakomybę pagal ATPK 127str.2d., tai administracinė byla prieš A. S. pagal ATPK 127str.2d. nutrauktina neesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio (ATPK 250str.1d.1p.).

Teismo motyvai ir surinktų įrodymų analizė dėl ATPK 123str.1d. numatyto pažeidimo.

Administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 123str. 1d. konstatuojant, jog pažeistas K.E.T. 275.p. reikalavimas, t.y. pažeidėjas eksploatavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, o tai minėtas punktas daryti draudžia.

Susipažinus su administracinės bylos medžiaga (b.l.19), pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais bei skunduose išdėstytomis aplinkybėmis matyti, kad pažeidimo padarymo metu A. S. vairavo transporto priemonę- automobilį MAZDA PREMACY, kuri Lietuvoje buvo įregistruota. Tokią išvadą teismas remia tuo, kad automobiliui buvo išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) o Lietuvos Respublikoje registruotus automobilius draudžiama eksploatuoti jeigu jiems nustatyta tvarka nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra. Jokių išlygų šiam reikalavimui nėra numatyta, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimus, jog jis važiavo atlikti techninės apžiūros, jog turėjo negrąžintą tranzitinį numerį, teismo nuomone, neturi jokios įtakos sprendžiant atsakomybės pagal ATPK 123str.1d. klausimą ir administracinė nuobauda pagal šį straipsnį jam yra paskirta pagrįstai ir teisėtai ir ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18str.2d.7p., 124str.1d.1p., ATPK 250str.1d.1p.,

nutarė:

Skundą tenkinti dalinai ir panaikinti A. S. 2007m. vasario 20 d. Telšių rajono PK VP Eismo priežiūros poskyrio viršininko komisaro nutarimu pagal ATPK 127str.2d., paskirtą 150litų administracinę baudą ir administracinę bylą pagal ATPK 127str.2d. prieš jį nutraukti neesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250str.1d.1p.), o administracinę 150litų baudą pagal ATPK 123str.1d. palikti nepakeistą.

Nutarimas per 10d. nuo jo paskelbimo gali būti tiesiogiai arba per šį teismą skundžiamas apeliacine tvarka L. V. administraciniam teismui.