Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai A. J., neatvykus suinteresuotų asmenų: 1. Šiaulių rajono sav. Kuršėnų sen. notaro biuro notarei V. J. – B., 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ir 3. VĮ Turto bankas atstovams, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems ar jų atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. Šiaulių rajono sav. Kuršėnų sen. notaro biuro notarė V. J. – B., 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos ir 3. VĮ Turto bankas (toliau – suinteresuoti asmenys: 1., 2., 3.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Brolio A. V. buvimo vieta ar koordinatės pareiškėjai nėra žinomos. Paskutinį kartą su broliu pareiškėja matėsi per tėvo laidotuves 2013 m. Nuo to laiko apie jį nieko nežinoma. Jis išsiskyrė su žmona, kuri apie jį taip pat informacijos neturi.

Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi, įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Tačiau pareiškėja dėl nežinojimo ir neturėdama teisinių žinių po tėvo ir brolių mirties iki šiol tinkamai nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Per ganėtinai trumpą laiką pareiškėja palaidojo keturis sau artimus žmones, dėl šios priežasties pati susirgo, ir šiuo metu turi neįgalumą.

Dėl išvardintų priežasčių buvo praleistas įstatymų numatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau vadovaujantis LR CK 5.51 str. bei į tai, jog pareiškėja palikėjų turtą valdė, juo rūpinosi, laikytina, jog įpėdinis priėmė palikimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja priėmė tėvo ir brolių palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti kaip savo, ir atlikdama aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t. y. mokėdama komunalinius mokesčius, jį prižiūrėdama, tvarkydama, rūpindamasi juo.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui ir nuosavybės teisės į pagal įstatymą pareiškėjai atitekusį nekilnojamąjį turtą įregistravimui VĮ Registrų centras. Taigi prašomas nustatyti faktas turėtų juridinę reikšmę, nes šio fakto pagrindu A. J. atsirastų asmeninės ir turtinės teisės.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja A. J., atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjų turtą kaip savo. Atitinkamai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. J., priėmė palikėjų J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) bei S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), taip pat J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Aplinkybes apie tai, jog pareiškėja po palikėjo mirties valdė minėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina pridedamos mokėjimų už komunalinius mokesčius kopijos, o tai kad prižiūrėjo butą, teisme esant būtinybei galėtų paliudyti kaimynai ir giminaičiai, kurių dalyvavimu pareiškėja pasirūpintų pati.

Suinteresuotas asmuo 1. Šiaulių raj. Kuršėnų savivaldybės notarės biuro notarė pranešime teismui nurodė, kad teismas bylą nagrinėtų atstovei nedalyvaujant.

Teismas, išklausęs pareiškėjos nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims ar jų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjos tėvai J. V. ir O. V. iki pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), kuri atitinkamomis dalimis po žmonos (motinos) paveldėjo įpėdiniai J. V. (gim. (duomenys neskelbtini), S. V. (gim. (duomenys neskelbtini), A. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ir velionės buvęs sutuoktinis J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) (12-55, 61-62 b. l.). Pareiškėjos brolis S. V. mirė (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. V., o (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos globojamas brolis J. V. (8-10 b. l.). Mirus nurodytiems buto savininkams atsirado paveldėjimo teisė į jų palikimą, tačiau iš galimų įpėdinių savo teisę į palikimą pareiškė tik pareiškėja, pradėjusi jį faktiškai valdyti (63-70 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad tik pareiškėja A. J. po velionių brolių ir tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė jų palikimą, pradėdami jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (63-70 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad pareiškėja, kaip teisėta atsiradusio jos tėvo ir brolių palikimo įpėdinė, įgijo subjektinę paveldėjimo teisę į jiems priklausiusias nekilnojamojo daikto dalis (12-13, 39 b. l.). Tuo pačiu pripažintina, kad po pareiškėjos velionių brolių ir tėvo mirties, kiti įpėdiniai brolis V. V. ir sesuo V. P., kurie irgi buvo įgiję tokią pat paveldėjimo teisę į atsiradusį palikimą, jos per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo, o tuo pačių pripažino vien tik pareiškėjos paveldėjimo teisę, nes ir pateiktais rašytiniais prašymais teismui jie nurodė, kad atsako savo paveldėjimo teisės į palikimą (56, 58 b. l.). Kadangi suinteresuoti asmenys 2 ir 3 prieštaravimo dėl šio pareiškėjos prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad jie nepretenduoja į atsiradusį pastarosios velionių brolių ir tėvo palikimą (75-76, 82-83 b. l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jų sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis anksčiau nurodytais įrodymais laikytina, kad tik pareiškėja A. J. kaip teisėta įstatyminė įpėdinė priėmė velionių brolių ir tėvo vardu atsiradusį jų palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, o kiti asmenys kaip potencialūs įpėdiniai į jį neįgijo jokių teisių. Pažymėtina, kad duomenų apie paveldėjimo bylas į velionių tėvo J. V., brolių J. V. ir S. V. palikimą ar jų sudarytą testamentą byloje nėra (81 b. l.). Kaip jau ir anksčiau teismo nurodyta, byloje suinteresuoti asmenys 2 ir 3 irgi nepareiškė jokių pretenzijų pareiškėjai dėl jos paveldėjimo teisės į velionių brolių ir tėvo palikimą.

Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja būdama vienintele teisėta velionių brolių S. V. ir J. V. ir tėvo J. V. vardu atsiradusio palikimo įpėdinė (CK 5.1 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), jį priėmė, pradėdami šį turtą faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims jis neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio brolio S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, esanti adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio tėvo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, esanti adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

3. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio brolio J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, esanti adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

4. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjai A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti į velionių brolių S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei tėvo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.