Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-24 · Civilinė byla Nr. 2-15272-897/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
2-15272-897/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09808-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Tamulevičienė
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
L. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-15272-897/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09808-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; (S) 3.2.6.1; 3.2.3.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Audronei Glambienei,dalyvaujant ieškovui S. G.,atsakovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei L. A. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo sūnaus G. G. išlaikymui po 150 Eur dydžio periodines išmokas, mokant kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo metu yra iš esmės pablogėjusi jo turtinė padėtis. (duomenys neskelbtini) jam gimė dar vienas sūnus – J. G., be to, jis turi išlaikyti dar du kitus nepilnamečius vaikus – D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi 2019-02-15 neteko darbo, šiuo metu iš Valstybinės socialinio draudimo valdybos gaus nedarbo socialinio draudimo išmokas, kurios neviršys 344,45 Eur ir į ateitį jos bus tik dar mažesnės.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu net jei ir gauna darbo pasiūlymus, tai siūlomas darbo užmokestis yra tiesiog juokingas. Jo išsilavinimas - specialusis, baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą, įgijęs staliaus specialybę. Neįgalumo ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, išskyrus įsipareigojimą antstoliui dėl išlaikymo įsiskolinimo. Netekus darbo, gyvena iš žmonos už vaiką gaunamų lėšų ir to, ką gauna iš SoDros. Ieškosi darbo per pažįstamus, bet kol kas nesėkmingai. Draugas žada nuo rugsėjo steigti įmonę, tai gal pavyks įsidarbinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su šiuo ieškiniu bei jame pateiktais argumentais dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kategoriškai nesutinka. Atsakovė ieškovo argumentus laiko nepagrįstais, neteisingais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitoms imperatyvioms teisės normoms, kurios aiškiai reglamentuoja neginčytiną tėvo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėjo, kad ieškovas tęstinai, tendencingai ir sąmoningai pažeidžia paties inicijuotą, šalių geranoriškumu grįstą bei laisva valia 2017 m. rugsėjo 5 d. pasirašytą Taikos sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, bei netinkamai vykdo su atsakove Taikos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus skirti išlaikymą savo vaikams, laiku pervesti nustatyto dydžio išmokas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, dėl ko pastarosios yra nuolat išieškomos tik teismo priverstiniu būdu. Ieškovui sukūrus naują šeimą, jis nebeturi jokio intereso bent šiek tiek dėmesio ar piniginių lėšų skirti buvusioje santuokoje gimusiems vaikams. Kadangi ieškovas visai nesidomi vaiko poreikiais ir rūpinasi tik savo individualiais interesais, todėl ir kyla mintys, kad vaiko išlaikymo dydis turėtų būti dar labiau sumažintas, tačiau ieškovui priskirto minimalaus išlaikymo ir taip nepakanka pilnaverčiam vaiko išlaikymui ir ugdymui. Ieškovas iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti sūnų ir dengti susikaupusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas yra sportuojantis, energingas, darbingo amžiaus vyras, todėl privalo teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, be to, ieškovas turi ilgametę patirtį specializuotų dažų gamyboje ir prekyboje, todėl neabejotinai gali susirasti darbą ir gauti pajamas, kurios užtikrintų visų turimų vaikų materialinę gerovę.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai atsakovė paaiškino, kad ieškovo turima mokėti 200 Eur suma ir taip patenkina tik minimalius vaiko poreikius. Išlaidos vaiko išlaikymui yra kur kas didesnės. Sukūręs naują šeimą, ieškovas su sūnumi bendrauja labai mažai, todėl dar ir sumažinus vaikui mokamo išlaikymo dydį vaiko interesai nukentėtų dvigubai, nes vaikas realiai neturi tėvo, o sumažinus išlaikymą, netektų ir materialinės gerovės. Per dvidešimt jų bendro su ieškovu gyvenimo metų ieškovas visada dirbo, o dabar bedarbiu tapo, galima sakyti, sąmoningai, kai sužinojo, kad ji kreipsis į antstolius dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Keista, kaip visiškai sveikas ir darbingo amžiaus vyras, turėdamas pareigą išlaikyti ne vieną nepilnametį vaiką, pusę metų niekur neįsidarbina.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, todėl ieškovas turi teikti įrodymus dėl iš esmės pasikeitusios turtinės padėties. Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nutraukti santuoką, sudarytą tarp L. G. ir S. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jų sudarytomis sąlygomis, pagal kurios 2.2 p. šalys įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G. ir S. G. periodinėmis išmokomis, mokamomis iki vaikai sulauks pilnametystės. Šalių susitarimu vaikams teikiamo išlaikymo dydis nustatomas 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, pagal kurią S. G. pripažino, kad šalių dukra S. G. nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. gyvena su motina, todėl S. G. nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. turi pareigą skirti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams S. G. ir G. G.. Šalys susitarė, kad S. G. sumoka L. G. 404 Eur išlaikymo įsiskolinimą už S. G., 51 Eur dienpinigių ir 27 Eur už sumokėtas odontologo paslaugas, viso 482 Eur. Be to, Šalys susitarė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą išlaikymą G. G. padidinti. S. G. įsipareigojo G. G. išlaikymui mokėti periodinių išmokų po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Padidintas išlaikymas yra mokamas už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos į L. G. nurodytą sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). L. G. lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, tvarko uzufrukto teise.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti jo mokamą G. G. išlaikymo dydį iki 150 Eur. Reikalavimą sumažinti sūnui G. G. teikiamo išlaikymo dydį ieškovas grindžia tuo, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. buvo atleistas iš pareigų UAB (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) jam gimė dar vienas sūnus J., todėl šiuo metu be sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus: dukrą D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovo argumentus laiko nepagrįstais, nes ieškovas iš darbo išėjo savo noru, o būdamas suaugęs ir sąmoningas žmogus, turi įvertinti savo gebėjimus vykdyti prigimtines tėvo pareigas vaikų atžvilgiu, įskaitant finansines nepilnamečių vaikų išlaikymo prievoles, prieš priimdamas sprendimus susilaukti šeimos pagausėjimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiuoju išrašu nustatyta, kad nuo 2014-04-29 yra galiojantis draudimo laikotarpis, draudėjas (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-19 iki 2019-02-15 ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir visą laikotarpį gavo nekitusį (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį. Nuo 2019-02-15 ieškovas, UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo atleistas iš pareigų pagal DK 55 str. 1 d., t.y. darbuotojo iniciatyva be svarbios priežasties. Nuo tada Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius jam moka išmokas: nuo 2019-03-05 iki 2019-03-31 300 Eur, nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 344,45 Eur, nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31 344,45 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas įsigijo 2018-04-07, o nuo 2012-12-17 ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas, nedarbingumas jam nėra nustatytas, kreditorinių įsipareigojimų ieškovas neturi. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad sūnus lanko vienintelį mokamą R. būrelį, tačiau ieškovui savavališkai pradėjus vaikui skirti mažesnį išlaikymą ji neturi finansinių galimybių leisti vaiko į šį mokamą būrelį. Be to, šalių nepilnamečiui sūnui G. G. per mėnesį reikalinga suma yra 473 Eur, t.y. 120 Eur (4 Eur dienai) maistui, 44 Eur (2,20 Eur dienai) pietūs mokykloje, 108 Eur vaiko dalis komunalinėms paslaugoms, 20 Eur drabužiams, 15 Eur avalynei, 3 Eur patalynei, 9 Eur priemonės mokyklai, 40 Eur R. būrelis, 15 Eur laisvalaikis, 4 Eur lavinamieji žaidimai, 40 Eur atostogoms, 12 Eur vitaminams ir vaistams, 8 Eur kirpyklai, 2 Eur skalbimo priemonėms, 20 Eur draudimo įmokoms, 3 Eur rinkliavoms mokykloje, 10 Eur higienos priemonėms. Įvertinęs atsakovės pateiktą nepilnamečio vaiko vienam mėnesiui skiriamų poreikių patenkinimo išlaidų suvestinę, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių išlaidos nėra užkeltos, jos atitinka šių dienų kainas, o nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2017-09-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo nėra sumažėję, priešingai – padidėję, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, auga bendri jo poreikiai bei pragyvenimo lygis. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo ji jokio papildomo nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo. Atsakovės pajamos UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį padidėjo iki (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį.

Įvertinus aukščiau nurodytus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, ieškovas yra darbingas vyras, turintis išsilavinimą ir profesiją, iš darbo išėjo savo noru be svarbios priežasties ir vos po mėnesio nuo sūnaus J. G. gimimo, lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2018-04-07, t.y. po (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo. Šiuo metu yra sveikas, neįgalumas jam nenustatytas, kreditorinių įsipareigojimų ieškovas neturi, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo dėl paties ieškovo sąmoningų veiksmų, dėl ko jis turi prisiimti visą jam už tai tenkančią atsakomybę ir dėti visas pastangas per kuo įmanomai trumpesnį laiko tarpą susirasti kitą darbą ir gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų ir jo, ir jo visų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą. Teismo vertinimu, ieškovo sąmoningas ir neapdairus pajamų mažinimas, nevertintinas kaip turtinės padėties pasikeitimas iš esmės, o ieškovo beveik pusmečio gyvenimą, esant šeimos pagausėjimui, tik iš nedarbo išmokos teismas vertina kritiškai ir laiko, kad tokia padėtis ieškovui yra patogi. Naujos šeimos sukūrimas ir pagausėjimas negali būti pagrindu sunkinti ankstesnės šeimos interesus, perkeliant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tik atsakovei. Šalių nepilnamečio sūnaus G. G. išlaikymui dėl pradėtos lankyti mokyklos kasmet atsiras papildomų išlaidų, taigi išlaikymo dydis ateityje didės, o ieškovo siūlomas teikti 150 Eur išlaikymas augančiam sūnui negalėtų patenkinti net minimalių, būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, įvertinus aukščiau paminėtas faktines bei teisines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepilnamečio G. G. amžių ir jo realius poreikius, papildomas išlaidas dėl vaiko pradėtos lankyti mokyklos ir vienintelio mokamo užklasinės veiklos būrelio, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, ieškovo savanorišką išėjimą iš darbo be svarbios priežasties, jo pastangas per kiek įmanoma trumpesnį laiką susirasti naują darbą ir galimybes tenkinti sūnaus ne tik minimalius poreikius, ieškovo prašymas sumažinti ir taip minimalų nepilnamečiui vaikui teikiamą išlaikymo dydį atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, iš atsakovės ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 13,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), tuo tarpu ieškovo ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas, teismas šią išlaidų sumą priteisia iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,58 Eur (trylika eurą, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė