- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- 1-115-733/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40589-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Civilinis ieškovas
- T. D.
- Kaltinamasis
- E. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
dalyvaujant prokurorui E. P., nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui T. D., kaltinamajam E. D.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025-11-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, E. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su T. D. metu, tyčia sudavė pastarajam delnu po vieną kartą į abu skruostus, kumščiu vieną kartą į nosį ir galva vieną kartą į kaktą, taip nukentėjusiajam T. D. padarė nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. D., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 107-110), kad 2025-11-16, apie 18 val. jis, būdamas neblaivus, prieš tai išgėręs degtinės, atvyko pas tetą G. Š. pasikalbėti asmeniniais šeimos reikalais. Jį atvežė G. Š. žentas, kuris į namus neužėjo. Atvykęs į namus, virtuvėje bendravo su G. Š.. Pokalbio metu į jį įsitraukė T. D., kuris vartojo necenzūrinius žodžius ir kišosi į jų asmeninį pokalbį. Tarp jo ir T. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldęs sudavė T. D. delnu į kairį skruostą. Praėjus kelioms minutėms, sudavė dar vieną smūgį delnu į tą pačią vietą. Po smūgių tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jis, dėl savo ūmaus būdo iš pykčio, galėjo suduoti T. D. po vieną kartą kumščiu į nosį ir galva į kaktą, tačiau pripažino, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio visų veiksmų tiksliai neprisimena. Kraujo ant T. D. veido nepastebėjo. Po konflikto jis išvyko, pasakęs G. Š., kad pokalbis nepavyko. Vėliau, jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino T. D. iš G. Š. telefono ir jį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis dar kartą nuvyko su posūniu prie G. Š. namų, tačiau jo į vidų neįsileido, jis namo langų nedaužė. Teigia, kad konfliktas įvyko dėl T. D. netinkamo elgesio jo atžvilgiu.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis T. D., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2025-11-16, apie 18 val., jam kartu su sugyventine G. Š. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko E. D., kurį sugyventinė pristatė kaip savo buvusio vyro sūnėną. E. D. virtuvėje, kur tuo metu jis sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholį, pradėjo reikšti grasinimus jo atžvilgiu, nurodydamas, kad jeigu jis nuskriaus G. Š., jį „pakas po nameliu“. Po to E. D. sudavė jam po vieną smūgį delnu į kiekvieną žandą, vieną smūgį kumščiu į nosį ir vieną kartą trenkė galva į kaktą. Nuo smūgio į nosį pradėjo bėgti kraujas. Jis į konfliktą nesivėlė, fiziškai nesipriešino, atgal E. D. smūgių nesudavė. Įvykį mačiusi G. Š. paprašė E. D. išeiti iš namų ir šis po šio įvykio išėjo. Policijos tuo metu nekvietė. Apie 20 val. 40 min. prie namų į kiemą įvažiavo automobilis. E. D. sugrįžo kartu su dar dviem ar trimis nepažįstamais vyrais. E. D. daužė į namo langus ir šaukdamas kvietė jį išeiti į lauką, bet jis neišėjo. Langų neapgadino, į namo vidų šie asmenys nepateko. Tuo metu telefonu susisiekė su sūnėnu E. M. ir paprašė pravažiuoti pro namus bei pažiūrėti, kiek yra atvykusių asmenų. Sūnėnas informavo, kad prie namų yra trys vyrai. G. Š. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie jį apžiūrėjo ir nustatė veido sumušimą. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, išlikusį ir vėliau, ypač srityje virš viršutinės lūpos. Pažymėjo, kad pirminės apklausos metu buvo neblaivus, todėl galėjo ne visas aplinkybes tiksliai prisiminti ir išdėstyti (b. l. 2, 35-37).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2025-11-28 išvadoje Nr. G 1385/2025(04) konstatuota, kad T. D. padarytas nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. T. D. nustatytas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų laikotarpiu iki 2025-11-16, 21 val. 38 min. jį apžiūrint greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. T. D. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. T. D. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 51).
Liudytoja G. Š., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2025-11-16, po 18 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko E. D., kuris pradėjo žodinį konfliktą su jos sugyventiniu T. D., vartojo necenzūrinius žodžius, kurių neprisimena, po to perėjo prie fizinių veiksmų. E. D. stumdė T. D., dėl ko pastarasis nukrito nuo kėdės. T. D. atsisėdus ant kėdės, E. D. sudavė: vieną kartą dešine ranka į nosį, vieną kartą dešine ranka į burnos sritį bei vieną kartą kakta į nosį. T. D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, šis nuėjo pasiimti rankšluosčio, po to grįžo ir atsisėdo prie stalo. Išeidamas E. D. pasakė, kad sugrįš, ir išvyko. Apie 20 val. 46 min., E. D. pradėjo jai skambinti telefonu, bet ji į skambučius neatsiliepė. Netrukus prie savo namo pastebėjo automobilio šviesas. Per langus pamatė, kad E. D. kartu su trimis nepažįstamais vyrais vaikščiojo aplink namą, švietė prožektoriais į vidų, beldė į langus, spardė duris ir šaukė, kad žino, jog ji su sugyventiniu yra namuose, reikalavo įsileisti. Ji su T. D., išjungę name šviesas, ignoravo atvykusių vyrų reikalavimą įsileisti, į lauką nėjo ir į konfliktą nesivėlė. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu paprašyti policijos pagalbos. Po skambučio atvykęs E. D. su vyrais išvyko (b. l. 63, 64).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir Bendrojo pagalbos centro (112) pateikto garso įrašo, aprašyto 2025-12-04 kitų objektų apžiūros protokole, nustatyta, kad 2025-11-16, 20 val. 55 min. Bendrajame pagalbos centre (112) gautas G. Š. telefoninis pranešimas apie tai, jog „dabar“ apie namą vaikšto jos vyro sesers sūnus, kuris grasina, daužo langus, nori įsibrauti vidun, o prieš tai smurtavo prieš jos draugą (b. l. 23-27, 65-68; klausyti įrašą, esantį kompaktiniame diske, pridėtą prie bylos).
Iš alkotesterių tikrinimų istorijos ekranvaizdžio matyti, kad 2025-11-16, 21 val. 35 min. alkotesteriu T. D. nustatytas 3,02 promilių girtumas (b. l. 28).
Iš 2025-11-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje (b. l. 1-16).
Teismas konstatuoja:
aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad E. D. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2025-11-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, tyčiniais smurtiniais veiksmais – mušdamas sukėlė T. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.
Kaltinamasis E. D. iš esmės pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai, kurie teismui nekelia abejonių.
E. D. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, konflikto metu, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdamas – suduodamas T. D. delnu po vieną kartą į abu skruostus, kumščiu vieną kartą į nosį ir galva vieną kartą į kaktą, 2025-11-16 padarė jam nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
E. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jo nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
E. D. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka (b. l. 77-96), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 76), nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam T. D. padarytos neturtinės žalos neatlygino.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereikalaujančio griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. D. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas E. D. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą.
E. D. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažino esąs kaltu, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
E. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-122) - naikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Civilinis ieškovas - nukentėjusysis T. D. pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui - kaltinamajam E. D. ir prašo iš pastarojo priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55-60).
Kaltinamasis ieškinį pripažįsta iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiojo reikalaujama žalos suma yra per didelė, neadekvati.
Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. D. nukentėjusiajam T. D. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2025-11-16 konflikto metu, kitų asmenų – sugyventinės akivaizdoje, patirto nubrozdinimo viršutinėje lūpoje, sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.
Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo E. D. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Dėl suduotų smūgių patyrė ne tik fizinį skausmą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.
Byloje nėra duomenų, kad E. D. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos T. D. būtų atlyginęs žalą.
Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kilusio konflikto priežastį, nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, taip pat kaltinamojo darbingą amžių, jo šeiminę ir turtinę padėtį (yra nevedęs, į bylą nepateikta duomenų apie išlaikytinus asmenis, dirba (duomenys neskelbtini), bet duomenų apie jo vardu registruotą turtą ar jo kitas gaunamas pajamas nėra), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kito asmens – sugyventinės akivaizdoje, nepatogumus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, civilinio ieškovo T. D. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš civilinio atsakovo E. D. 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui T. D., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai).
Kita civilinio ieškovo T. D. ieškinio dalis atmestina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
E. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, 5 dalies 4 punktu, E. D. įpareigoti penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam T. D. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą ir tris mėnesius E. D. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
E. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Civilinio ieškovo T. D. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui T. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kitą civilinio ieškovo T. D. ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.