Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-97-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
1S-97-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-97-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01060-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 95-490 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., gim. 1984 m. spalio 29 d., nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 264 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. spalio 15 d., pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 15 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 9 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. lapkričio 6 d.).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 95-490 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. S., konstatuodamas, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, M. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir patvirtinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paleidžiant jį lygtinai iš pataisos namų kaip atlikusį būtinąją bausmės dalį. Teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai dėmesio skyrė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pavojingumo visuomenei nebuvimą, elgesį tiek prieš nusikalstamos veiklos padarymą ir po jos, tiek visos bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize bei skubotos. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai menkinamas Komisijos darbas bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, nuvertinami teisingumo ir proporcingumo principai, pažeistas pozityvus resocializacijos procesas ir pan. O teismo argumentas dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, nuteistojo nuomone, apskritai neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų bei žmogaus teisių pažeidimas. M. S. skunde akcentuoja, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, pilnai suvokia padaryto nusikaltimo žalą ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Pasižada daugiau nenusikalsti. Deklaruoja, kad grįžęs į laisvę gyventų pas šeimos draugę L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Laisvėje planuoja susirasti darbą, taip reabilituotis į visuomenę, o pasibaigus bausmės laikui, ruošiasi grįžti į tėvynę, ten gyventi ir dirbti, taip pat – kurti šeimą.

s#

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin esant itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis, svarstytini probacijos klausimai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, nebaustas drausmine tvarka, skatintas vieną kartą, yra faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nepaisant to, kad iš tiesų M. S. elgesyje esama korekcijos požymių, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys” metodiką įvertinta tik 16 balų (žema), jis yra motyvuotas dirbti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis labai gerai save vertina, ypač kompanijoje, kurios panašios vertybės. Nors jis ir suvokia, kad tai nėra plačiai priimtinas požiūris, yra naudojęs smurtą ar grasinęs smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, M. S. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei jų platinimą, nepilnamečio asmens lenkimą vartoti narkotines medžiagas. Todėl nagrinėjamame kontekste būtina pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis yra atlikęs tik mažiau nei ½ bausmės dalį, o likusi bausmės dalis (t.y. 2014 m. lapkričio 6 d. 1 metai 9 mėnesiai ir 9 dienos iš paskirtų 3 metų 10 mėnesių), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo, dėl teisingumo principo užtikrinimo ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. S. yra Kirgizijos pilietis, ten pastoviai gyvena ir turi jam priklausantį namą, kur gyvena su šeima, o galimo lygtinio paleidimo atveju jis taip pat ketina ten grįžti. Jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties su Kirgizijos Respublika, kurios pagrindu lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo kontrolė būtų perduota kompetentingai Kirgizijos Respublikos institucijai. Tokiu atveju taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam M. S. nebūtų galima vykdyti jo priežiūros bei kontroliuoti Komisijos siūlomų nustatyti įpareigojimų įgyvendinimą, taigi toliau vykdyti bausmę. Tai, kad tik aukštesniajam teismui nuteistasis pateikė versiją, jog galimo lygtinio paleidimo atveju kol pasibaigs bausmės laikas jis gyventų Lietuvoje pas šeimos draugę, vertintina kritiškai, kaip siekimas jam palankaus sprendimo.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos M. S. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 95-490 priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas