Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Be kaltinamojo R. Š. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1592/2024(01) nurodyta, kad V. P. pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai: daugybiniai veido sumušimai, pasireiškę veido patinimu, poodinėmis kraujosruvomis aplink dešinę akį, veido asimetrija dėl sumušimų, dešinio žandinio sinuso visų sienų, akiduobės išorinės ir apatinės sienų, nosies kriauklių skeveldriniais lūžiais su dislokacijomis, dešinio skruostikaulio skersiniu lūžiu su nežymia dislokacija, kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, kraujavimu į aplinkines anatomines ertmes, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi kito asmens smūgių sudavimui. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. kovo 30 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai dėl veido kaulų: dešinio žandinio sinuso visų sienų, akiduobės išorinės ir apatinės sienų, nosies kriauklų, dešinio skruostikaulio lūžių, bei dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl minėtų sužalojimų tiriamojo sveikta sutriko ilgiau 10 dienų, jų padarymas ir buvimas sukėlė fizinį skausmą. Nurodyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems tiriamajam susižalojant nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių, tačiau tokia galimybė kategoriškai neatmetama, tam, kad tai pasitvirtintų reikia nustatyti konkrečias aplinkybes, kaip asmuo krito, griuvo, iš kokio aukščio, su pagreičiu ar ne, į ką atsitrenkė, kokiomis savybėmis pasižymėjo objektas, paviršius į kurį atsitrenkta (1 el. b. t., el. b. l. 159–163).

2024 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl papildomos informacijos nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiuoju V. P.. Pastarasis nurodė, kad dėl 2024 m. kovo 30 d. įvykio R. Š. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje tikrai nereikš, nenori, kad byla būtų siunčiama į teismą, nes R. Š. yra jo sugyventinės brolis. Su R. Š. jis nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, kontaktų neturi, kur šis galėtų gyventi nežino (1 el. b. t., el. b. l. 159–163).

Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietoje rasto peilio apžiūra. Peilis ž virtuvinis, nesulenkiamas, su juodos spalvos rankena su sidabriniais burbuliukais (t. y. trimis sidabrinės spalvos kniedėmis, kuriomis rankena pritvirtinta prie geležtės). Peilio bendras ilgis 17 centimetrų, rankenos ilgis 10 centimetrų. Peilio geležtės ilgis 7 centimetrai, plotis plačiausioje vietoje 1,5 centimetro, storis 0,1 centimetro. Peilio galas smailas (2 el. b. t., el. b. l. 42–44).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kuriuose nurodomos įvykių aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 53/2024(01), kurioje konstatuoti nukentjėusiajam padaryti sužalojimai ir kita rašytine medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami R. Š. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti trečdaliu ir skirti 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaityti R. Š. laikino sulaikymo laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1052,81 Eur turtinės žalos pilnai tenkinti ir priteisti iš R. Š. 1052,81 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 217300010002484333 banke Swedbank. Įvykio vietoje paimtą peilį sunaikinti kaip menkavertį. R. Š. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamasis R. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu (2 el. b. t., el. b. l. 75).

R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas. R. Š. Lietuvos teistas užsienyje (1 el. b. t., el. b. l. 175–186), administracine tvarka nebaustas (1 el. b. t., el. b. l. 187–193), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, intensyvios priežiūros skyrimas – neproporcinga priemonė, tad neskirtina.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtinta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė bei kaltinamasis įpareigojamas visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei jam uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 30 d. 21.40 val. iki 2024 m. kovo 31 d. 12.06 val. (1 diena). Šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, kai viena diena prilygintina dviem laisvės apribojimos dienoms;

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024 m. spalio 9 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmais V. P. padarytų sužalojimų gydymo patyrė 1052,81 Eur turtinę žalą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš civilinio atsakovo priteisti 5 (penkų) procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 el. b. t., el. b. l. 30–35).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl R. Š. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 1052,81 Eur (vieną tūkrtantį penkiasdešimt du 81 ct) eurų turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. 1052,81 eurų turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas peilis, perduotas – ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. Š. (R. Š.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Š. (R. Š.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę R. Š. (R. Š.) sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Š. (R. Š.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į R. Š. (R. Š.) paskirtą bausmę įskaityti R. Š. (R. Š.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 30 d. 21.40 val. iki 2024 m. kovo 31 d. 12.06 val. ( 1 dieną), kai viena laikino sulaikymo diena prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą įvykio vietoje, perduotą saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlį – sunkainti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. Š. (R. Š.) civilinės ieškovės Vilniaus teritoinės ligonių kasos naudai priteisti 1502,81 (vieną tūkstantį penkis šimtus du eurus 81 ct) eurus turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000).

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.