Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-07-20 nuosprendžio, kuriuo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis prie neatliktos dalies bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2004-09-27 nuosprendžiu, pridėta dalis paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš D. B. priteista A. A. 7470 litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2007-06-13, apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), išstūmęs pusiau pravirą langą, įsibrovė į A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson W 300“, 100 Lt vertės odinę piniginę, kurioje buvo 350 Lt, 1000 Lt vertės fotoaparatą „Playstation“ su atminties kortele ir dviem valdymo pultais, 800 Lt vertės moterišką auksinį žiedą su baltu akmeniu, 1000 litų vertės moterišką auksinį žiedą su penkiais akmenukais, 350 litų vertės auskarus su melsvais akmenukais, 220 litų vertės auskarus, 500 litų vertės auksinius auskarus su baltojo aukso papuošimais, 100 litų vertės vyrišką vestuvinį žiedą, 100 litų vertės sidabrinį žiedą su akmenuku, 100 litų vertės sidabrinius auskarus, 300 litų vertės odinę apyrankę su metalu, 100 litų vertės metalinius auskarus, 300 litų vertės grandinėlę su pakabuku. Iš viso pagrobė turto už 7470 Lt. Apeliaciniame skunde D. B. nurodė, kad nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, nepadarė. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra paneigtas jo alibi. Į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą neįsibrovė, nes tuo metu buvo savo darbo vietoje – poilsiavietėje „Nemirseta“, iš jos niekur nebuvo išvykęs. Darbo laiką patvirtina budėjimo grafikas (b.1. 64), liudytojų K. Ž. ir L. B. (b.1. 23, 25) parodymai. Kratos metu nieko nesurasta ir nepaimta (b.1. 34). Skunde pažymima, kad šie įrodymai nuosprendyje neanalizuoti ir nepaneigti.

Nuteistojo nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, gautais pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Nuteistasis nurodo, kad R. A. asmens parodymo atpažinti protokolas (b.1. 30-32) surašytas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimus, nes nebuvo imtasi priemonių, kad prieš parodymą atpažinti atpažįstantis asmuo negalėtų pamatyti asmens, kurį reikia atpažinti. Šią aplinkybę patvirtino tyrėjas A. Lietuvininkas savo tarnybiniame pranešime (b.1. 54). Teisiamajame posėdyje tai patvirtino R. A. ir jo motina A. A. (b.1. 129). R. A. prieš parodymą atpažinti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 195 straipsnio reikalavimą, nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą.

Nuteistasis nurodė, kad nepagrįstai buvo daromas ir atpažinimas iš nuotraukų. Šis atpažinimas nebuvo įformintas BPK nustatyta tvarka, atpažinimas iš nuotraukų gali būti daromas tik tais atvejais, kai įtariamasis pasislepia, serga, išvykęs ar panašiai, nebuvo jokių kliūčių atpažįstančiajam parodyti įtariamąjį tiesiogiai. Atpažinimas iš nuotraukų padarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 96, 179 straipsnio, 192 str. 5 d., 194 str. 3 d. reikalavimus. D. B. skunde nurodė, kad daiktų parodymo atpažinti tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 193 straipsnyje, taip pat buvo pažeista, nes nuteistojo juodos spalvos bluzonas liudytojui buvo pateiktas atpažinti tarp dviejų baltos spalvos bluzonų (b. l. 44). Skunde taip pat minima, kad nukentėjusioji A. A. nepateikė jokių duomenų apie dingusių daiktų vertę, todėl jos civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Apeliaciniame skunde prašoma Palangos miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, nes padarytų Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ištaisyti negalima, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas D. B. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu pripažino pagrįstai.

Nuteistasis skunde nurodė, jog įrodymų, patvirtinančių nuteistojo alibi, apylinkės teismas neanalizavo, neaptarė ir nepaneigė. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes paneigtas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu (b.1. 30-32) ir teismo posėdyje (b.1. 125-130) nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog naktį savo kambaryje matė įsibrovusį nuteistąjį D. B. iš arti. Tokiais šio liudytojo parodymais abejoti nėra pagrindo. Apeliaciniame teismo posėdyje šis liudytojas patvirtino, kad šuniui suurzgus, iš ryto atsibudęs iš miego, dienos šviesoje matė, kaip kambaryje D. B. iš kompiuterio laidų bandė išnarplioti ausines. D. B. iš kambario, kuriame miegojo liudytojas, pabėgo tik tada, kai pamatė, jog liudytojas jį stebi, kai susitiko jų žvilgsniai. Nei skunde minimas budėjimo grafikas (b.1. 64), nei liudytojų K. Ž., L. B. parodymai (b.1. 23-24, 25-26) ar neigiami kratos rezultatai (b.1. 34) nesudaro pagrindo netikėti liudytojo R. A. parodymais ir pripažinti R. A. parodymus niekiniais. Budėjimo grafikas (b.1. 64) pažymi tik nuteistojo pareigą, kad nusikaltimo padarymo metu jis privalėjo būti darbe. Grafikas pats savaime nepatvirtina to, kad D. B. konkrečiu laiku buvo darbe. Tai buvo galima nustatyti tik nusikaltimo darymo metu patikrinus D. B. darbo vietą, tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo bendradarbių liudytojų K. Ž., L. B. parodymų (b.1. 23-24, 245-26, 127-128), nakties metu jų niekas netikrina. Tą aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis (b. l. 126). Liudytojos K. L. B. parodymai (b.1. 25-26, 128) patvirtina tik tai, kad apeliantas išvyko į darbą, o K. Ž. parodymai (b.1. 23-24, 127-128) patvirtina tik tai, kad K. Ž. atėjo į darbą pakeisti D. B. 2007-06-13, apie 7.30 val., ir D. B. tuo metu jau buvo darbe. Tačiau nusikalstama veika buvo padaryta tą pačią dieną, apie 5.00 val., todėl D. B. dviračiu iš nusikaltimo vietos Palangoje į darbovietę Nemirsetoje iki 7.30 val. grįžti laiko turėjo pakankamai. Klaipėdos apygardos teismo 2004-09-27 nuosprendžiu D. B. buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo, tačiau 2005-03-01 Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-18 nutartimi jis lygtinai nuo 2 metų 6 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo paleistas. Jis buvo įpareigotas kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (b. l. 79, 90-91, 92). Net ir suprasdamas, kad už teismo įpareigojimų nevykdymą gali būti grąžintas į pataisos namus atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, D. B. teismo įpareigojimų nevykdė, nustatytu laiku namie nebuvo 2006-12-02, 2007-04-13, 2007-05-05. Apylinkės teismas Pataisos inspekcijos teikimą grąžinti D. B. į pataisos namus atmetė (b. l. 92, prie baudžiamosios bylos pridėta su tuo susijusi medžiaga), tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad ir teismo įpareigojimas, ir švelnesnė negu teismo įpareigojimas priemonė - darbo grafikas – realiai nuteistojo elgesio sukontroliuoti nepadėjo.

Lietuvos Respublikos BPK 191 straipsnio 1 dalis numato, kad apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Apeliacinio skundo argumentas, jog D. B. atpažinimo protokolas (b.1. 30-32) surašytas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimus dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesiėmė priemonių, kad prieš parodymą atpažinti atpažįstantysis asmuo negalėtų pamatyti asmens, kurį reikia atpažinti, nėra visiškai teisingas. Tyrėjas A.Lietuvininkas tarnybiniame pranešime ir apeliaciniame teismo posėdyje nepatvirtino, kad tyčia sudarė sąlygas liudytojui R. A. pamatyti nuteistąjį prieš atpažinimą (b.1. 54). Nei liudytojai A.Lietuvininkas, R. A., A.K. A., nei nukentėjusioji A. A. nepatvirtino, kad buvo sutarta ar liepta nukentėjusiajai ir jos sūnui atvykti į policiją tokiu laiku, kai ten bus D. B.. 2007-06-19 nukentėjusioji A. A. su sūnumi nuvyko į policiją ne D. B. atpažti, o tam, kad parašyti pareiškimą dėl jos, jos sūnaus turto vagystės, nes vagystės padarymo dieną pareiškimo nerašė. Nutarė tai padaryti po to, kai pasigedo daugiau turto, negu jo nerado nusikaltimo padarymo metu 2007-06-13, kai tyrėjas A.Lietuvininkas buvo atvykęs į įvykio vietą (b. l. 1). Kaip matyti iš 2007-06-19 įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta buvo apžiūrėta tik po to, kai nukentėjusioji parašė pareiškimą policijai (b. l. 1, 5-9). Prieš įeinant į tyrėjo A.Lietuvininko kabinetą liudytojui R. A. ir jo motinai A. A., siekiant išvengti priešlaikinės akistatos su nuteistuoju, tyrėjas D. B. išvedė į balkoną ( nuteistasis apeliaciniame teismo posėdyje paskutinio žodžio metu paminėjo, kad tyrėjas užtraukė balkono lango užuolaidą), todėl nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad tyrėjas neturėjo tikslo parodyti D. B. R. A., bet priešingai - ėmėsi priemonių, kad būtų to išvengta. Teisiamajame posėdyje R. A. patvirtino, kad dar iki D. B. parodymo atpažinti matė D. B. policijos komisariate, balkone, kai su mama R. A. policijoje rašė pareiškimą. Tai, jog pamatė asmenį, kuris buvo įsibrovęs į jų namus, jis pasakė motinai (b.1. 128-129). Jokių duomenų, kad šios aplinkybės būtų praneštos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, byloje nėra. Jeigu apie atpažinimą būtų tapę žinoma ir policijos pareigūnams, jokio kito atpažinimo nebūtų reikėję daryti. Ir apeliaciniame teismo posėdyje duotais R. A. parodymais dėl to, iš kokių požymių, kur ir kaip jis atpažino D. B., kolegijai abejoti neteko. Tyrėjas BPK 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus įvykdė. R. A. mokosi dailės mokykloje, jo regimoji atmintis, jo paties parodymais, yra gera, įsibrovusį į namą D. B. dienos šviesoje jis stebėjo ilgiau negu trumpą akimirką, nuo vagystės iš namo iki D. B. atpažinimo policijoje praėjo trumpas laiko tarpas. R. A. ir jo šeimos narių, tyrėjo M.Mickaus, kuris organizavo D. B. atpažinimą 2007-06-20 (b. l. 30-32), parodymai patvirtina, kad atpažindamas D. B. R. A. neabejojo. R. A. matė ne tik nuteistojo veido bruožus, bet ir kuo D. B. buvo apsirengęs, ir kokiu dviračiu nuvažiavo. Atpažintą rūbą, dviratį nuteistasis turėjo, jais naudojosi. Tiek sutapimų neįmanoma palaikyti atsitiktinumais. Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad prieš pradėdamas liudytojo apklausą parodymo atpažinti metu tyrėjas privalėjo liudytoją R. A. įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 195 str. 1 d. ir 183 str. 1 d.). Apie įspėjimą turėjo būti pažymėta protokole, tokį įspėjimą liudytojas privalėjo patvirtinti savo parašu. Kaip išsiaiškinta apeliaciniame teismo posėdyje apklausiant tyrėją M.Mickų, liudytoją R. A., jo tėvą V.K. A., dalyvavusį parodymo atpažinti metu, R. A. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Tai, kad įspėjus R. A. nebuvo duota pasirašyti protokole, laikytina technine klaida. Yra pagrindo manyti, kad po įspėjimo pasirašyti nebuvo duota todėl, kad pirmajame protokolo lape (b. l. 30) prieš parodymą atpažinti ir prieš įspėjimą jau buvo įrašytos atpažinti duotų D. V., D. B. pavardės. Jeigu šiame lape liudytojui būtų buvę duota pasirašyti prieš atpažinimą, atpažįstančiųjų pavardes būtų reikėję kuo nors pridengti (tuo atžvilgiu protokolo forma yra netobula), to nepadarius, atpažįstančiojo parašo buvimas būtų davęs pagrindą kitai apelianto abejonei, kad prieš atpažinimą atpažįstančiajam buvo žinoma, kur sėdi atpažįstamas asmuo D. B.. Šiuo atveju liudytojo parašo protokolo pirmajame puslapyje nebuvimas patvirtina, kad jam iš anksto nebuvo žinoma, kur sėdės D. B., kad liudytojas D. B. atpažino be pašalinių pagalbos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesugebėjimas tinkamai organizuoti asmens parodymą atpažinti, surašyti protokolą jokiu būdu nedaro niekiniais R. A. parodymų. Šis nepilnametis liudytojas teisme įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.1. 124, 181) nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog jam nekyla jokių abejonių, kad į namą įsibrovė būtent D. B..

Apeliaciniame skunde abejojama policijos pareigūno A. G. veiksmų teisėtumu. Šis pareigūnas liudytojui R. A. ir jo motinai nukentėjusiajai A. A. dar ikiteisminiam tyrimui neprasidėjus parodė fotoalbumus, kuriuose R. A. turėjo atrinkti fotonuotraukas tų asmenų, kurie buvo panašūs į matytą įsibrovėlį. R. A. albumuose atrinko tris nuotraukas. Dvi nuotraukos buvo D. B. (b. l. 128-129). Trečioje nuotraukoje buvęs asmuo, kaip parodė nukentėjusioji A. A. (b. l. 186), nusikaltimo padarymo metu „sėdėjo kalėjime“, todėl šio asmens vėliau atpažinti nereikėjo. Kad sūnus R. A. atpažino dvi nuteistojo nuotraukas iki oficialaus D. B. parodymo atpažinti, nukentėjusioji A. A. patvirtino teisiamajame posėdyje (b. l. 127). Ta aplinkybė, kad liudytojas atrinko dvi D. B. nuotraukas ir vieną, kuri buvo kito asmens, pašalina abejones, kad liudytojui R. A. galėjo būti iš anksto patarta, kuriose nuotraukose yra įtariamasis D. B. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d. asmens atpažinimas gali būti daromas iš nuotraukos, jeigu dėl kažkokių aplinkybių parodyti asmens negalima, taip pat atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Parodymą atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų (nuotraukų, vaizdo įrašų) galima daryti ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 194 str. 1 d., kai siekiama nustatyti nežinomą įtariamąjį. Tačiau iš nukentėjusiosios A. A., liudytojų V.K. A., R. A. parodymų matyti (b. l. 183-186), kad nuotraukų kolekcija (albumai) R. A. buvo parodyti iki pareiškimo apie vagystę policijai parašymo ir neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui (b. l. 1-4). Todėl nuotraukų pateikimo liudytojui metu buvo vadovaujamasi ne Baudžiamojo proceso kodekso normomis, bet 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (Nr. IX-965) 5 straipsnio 2 punktu; K. A. apklausa ir nuotraukų jam pateikimas neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui priskiriami prie operatyvinės veiklos metodų (paminėto įstatymo 3 straipsnio 12, 13 punktai). Operatyvinė R. A. apklausa ir nuotraukų jam parodymas laikomi teisėtais veiksmais, šie veiksmai palengvino nustatyti įtariamųjų ratą ir jų paiešką. Parodymas atpažinti visus asmenis, kurių nuotraukos buvo pateiktuose liudytojui albumuose, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde, yra nerealus ir nepagrįstas.

Skundo argumentas, kad daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 193 str., taip pat buvo pažeista, nes daikto parodymo atpažinti metu D. B. megztinis (bluzonas) buvo pateiktas atpažinti tarp kitų dviejų megztinių (bluzonų), kurių spalva aiškiai skyrėsi nuo D. B. megztinio (bluzono), t.y. nuteistojo megztinis (bluzonas) buvo juodos, o kiti du – baltos spalvos, yra visiškai nepagrįstas. Daiktai parodomi atpažinti tarp kitų tos pačios rūšies daiktų (BK 193 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad nuteistojo rūbas buvo pateiktas atpažinti tarp kitų dviejų tokios pat paskirties rūbų (b. l. 44-45), kurie yra panašios formos (visi trys ilgomis rankovėmis), dydžio (visi trys panašaus dydžio), spalvos (nuteistojo pilkai baltos spalvos, o kiti du – baltos). Nė vienas atpažinimui pateiktas megztukas (bluzonas) nebuvo juodos spalvos (nors taip tvirtinama apeliaciniame skunde). Tai, kad liudytojas R. A. atpažino nuteistojo megztinį, abejonių nekelia. Šio atpažinimo atsitiktiniu laikyti negalima. Nebuvo atsitiktinai atpažintas ir nuteistojo dviratis, kuriuo jis vykdavo į darbą (b. l. 50-51). Kai prieš oficialų atpažinimą R. A. pamatė nuteistąjį, šis nevilkėjo vėliau atpažintu megztiniu (bluzonu), neturėjo dviračio. R. A. labai gerai įsidėmėjo dviračio, kuriuo nuvažiavo po vagystės D. B., bagažinę, dėl kurios davė išsamius parodymus dviračio atpažinimo metu (b. l. 50-51). Tai, kad iš atpažinimui duotų dviračių vienas buvo su šviesios spalvos padanga, atpažinimo proceso nei palengvino, nei pasunkino, nes liudytojas R. A. gerai įsidėmėjo dviračio modelį, spalvą, bagažinę, bet ne ratų spalvą (b. l. 20-21, 128-129, 183-184). Tais daiktais, kuriuos liudytojas R. A. atpažino, nusikaltimo padarymo dieną naudojosi nuteistasis, tie daiktai buvo paimti iš jo namų (b. l. 40-42, 46-49), tokių daiktų turėjimą ir naudojimą patvirtino liudytoja L. B. (b. l. 128), iš dalies liudytojas K. Ž. (b. l. 127-128), kad tais daiktais naudojosi, nepaneigė nė pats nuteistasis (b. l. 126). Kolegija mano, kad daiktų parodymo atpažinti tvarka, numatyta BPK 193 straipsnyje, pažeista nebuvo, daiktų atpažinimo rezultatai niekiniais nelaikomi.

Apeliaciniam skunde nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie dingusių daiktų vertę. Nukentėjusioji A. A. išsamiai išvardijo dingusius daiktus, nurodė jų vertę ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (b.1. 14-17, 125-130). Apie tai, kad buvo pagrobti žmonos papuošalai, apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas V.K. A.. Apylinkės teismo nuosprendyje (b. l. 131) kai kurių daiktų, kurie buvo pagrobti, pavadinimai nenurodyti (800 litų vertės fotoaparatas „Sony“, 200 litų vertės fotoaparatas „POLAROID“), 1000 litų vertės kompiuterinis žaidimas „Playstation“ pavadintas fotoaparatu, vienų metalinių auskarų kaina nuo 150 litų sumažinta iki 100 litų, nepaminėta 300 litų vertės metalinės apyrankės su akmenukais vagystė. Šių daiktų pavadinimai ir vertės paminėtos nukentėjusiosios A. A. pareiškime policijai, parodymuose, kaltinamajame akte. Nuosprendyje nėra jokių aptarimų dėl pagrobtų daiktų pavadinimų ar jų verčių patikslinimo. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad visi jos pareiškime, kaltinamajame akte paminėti daiktai buvo pagrobti, ji jų teisiamajame posėdyje neatsisakė. Kadangi viso pagrobto turto vertė nuo nuosprendyje paminėtos ir kaltinamajame akte nurodytos nesiskiria, nukentėjusiosios 7470 litų ieškinys patenkintas visiškai, kolegija mano, kad kaltinimai nuteistajam pasunkinti ar palengvinti nuosprendžiu nebuvo, o netikslumai nuosprendyje dėl kai kurių daiktų nepaminėjimo ar netikslaus jų pavadinimo nurodymo laikytini technine spausdinimo klaida, dėl kurios keisti nuosprendį nėra pagrindo. Tai, kad kratos metu nebuvo surasti pagrobti daiktai, pateisinama tuo, kad dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpą (BK 178 str. 2 d.) tyrėjas A.Lietuvininkas ir Palangos miesto PK viršininkas A. J. nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą 2007-06-13 (b. l. 179), kad nuo vagystės iki D. B. sulaikymo ir kratos darymo praėjo didelis laiko tarpas, per kurį nuteistasis spėjo pagrobtą turtą paslėpti ar realizuoti. Abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl pagrobto turto vertės nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.