- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-02
- Bylos Nr.
- 2-487/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- R. S., R. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. komercinės firmos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. V. komercinės firmos ieškinį atsakovams R. S. ir R. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir įpareigojimo sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. komercinė firma 2007 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. S. ir R. B. , kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. gegužės 18 d. atsakovų sudarytą gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2421, taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovą R. B. parduoti minėtą namą ieškovui už 430 000 Lt. Už ieškinį pareiškėjas sumokėjo 8 650 Lt, o į likusią žyminio mokesčio dalį prašė įskaityti ieškovo sumokėtą šį mokestį civilinėse byloje Nr. 2-276-123/2007 (2 250 Lt) ir Nr. L2-596-125/2007 (2 000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2007 m. gegužės 31 d. trūkumams pašalinti. Nurodė, kad bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę, tačiau pareiškėjas nepateikė prašomos panaikinti pirkimo - pardavimo sutarties tinkamai patvirtintos kopijos bei neprašo šio įrodymo išreikalauti. Be to, iš teismui pateiktos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos matyti, kad ginčijamu sandoriu buvo perleistas ne tik namas, bet ir žemės sklypas. Teismas nurodė, kad neturint ginčijamos namo ir žemės sklypo perleidimo sutarties negalima nustatyti turto rinkos vertės ir pagal ją mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Taip pat teismas nurodė patikslinti reikalavimus, kiek tai susiję su žemės sklypo perleidimu, restitucijos taikymu ir įpareigojimu sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojo pateikti duomenis, kokioje procesinėje stadijoje yra pagal jo pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje tiriamos baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Taip pat teismas, įpareigojo pareiškėją pateikti vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį plotą, nes ieškinyje jis nurodė, kad ginčo name gyvena atsakovė R. S. su nepilnamečiais vaikais.
Teismas atmetė ieškovo prašymą į žyminį mokestį įskaityti jo sumokėtą mokestį kitose bylose. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-276-123/2007 Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota pareiškėjui grąžinti 2 250 Lt žyminio mokesčio ir šios nutarties pagrindu jis gali mokestį susigrąžinti, o civilinė byla Nr. L2-596-125/2007 dar nėra išnagrinėta ir žyminio mokesčio grąžinimo klausimas apskritai dar nėra išspręstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2007 m. gegužės 31 d. pateikė teismui prašymą pratęsti šios nutarties vykdymo terminą iki 2007 m. liepos 1 d., taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išreikalauti iš VĮ Registrų centro ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį bei pažymą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė teismo nurodymų, nepateikė patikslinto ieškinio ir papildomų duomenų, tai yra įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė jokių įrodymų, kad jis pats ar jo advokatas ėmėsi veiksmų tokiems įrodymams gauti ir jų negavo. Ieškinio priėmimo stadijoje pareiškėjas turi būti aktyvus ir teismui teikti įrodymus, jog pats negali gauti reikiamų duomenų.
Teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog nepriėmus ieškinio, minėtų priemonių taikymas galimas tik esant įstatymo numatytoms aplinkybėms, o pareiškėjas tokių aplinkybių buvimo nepagrindžia (CPK 148 str. 2-3 d.). Atmesdamas prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo, teismas nurodė, kad pareiškėjui jau buvo pakankamas nustatytas terminas, todėl nustatyti tokį terminą dar kartą nėra teisinio pagrindo. Ieškinys nėra tinkamai paruoštas, todėl negali būti priimtas nagrinėti teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. komercinė firma prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, pratęsti teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo vykdymą iki 2007 m. birželio 30 d. ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymus grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nėra įvykdyta nutartis dėl trūkumų šalinimo, nes pareiškėjas prašė pratęsti terminą šiai nutarčiai įvykdyti. Iš taisytinų trūkumų visumos akivaizdu, jog per nustatytą terminą jų pašalinti neįmanoma. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą išreikalauti ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį, nes pareiškėjui ar jo advokatui VĮ Registrų centras nepateiks duomenų apie kitą asmenį. Be to, Vaiko teisių apsaugos institucija taip pat gali pareiškėjui ar jo atstovui nepateikti duomenų apie atsakovus, jų pajamas ir vaikus, šeimos turtą.Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovai gali perleisti turtą ir teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu (CPK 145 str. 13 p., 144 str. 3 d.). Vykdant kitas teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo dalis, pareiškėjas užklausė prokurorą bei Klaipėdos apygardos teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir grąžindamas apelianto reiškiamą ieškinį CPK 138 straipsnio, 115 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Kaip žinoma, vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje ir yra privalomi kiekvienam asmeniui, paduodančiam teismui ieškinį. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 138, 115 str.).
Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo J. V. komercinė firmos pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje antrojoje dalyje nustatytų reikalavimų šiam procesiniam dokumentui. Kaip žinoma, teismo nutartis, kuria nustatomi procesinio dokumento trūkumai bei skiriamas terminas jiems pašalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai (CPK 334 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, turi būti vertinama bei patikrinama aplinkybė, ar teismas pagrįstai konstatavo, jog paduotas ieškinys neatitinka CPK keliamų reikalavimų, tai yra buvo paduotas su trūkumais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi pagrįstai nustatė, jog paduotas ieškinys neatitiko ieškiniui CPK 135 straipsnyje imperatyviai keliamų reikalavimų ir turėjo pagrindą pareikalauti, kad minėti trūkumai būtų ištaisyti (b. l. 7). Procesinio dokumento, taigi ir ieškinio, trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnyje griežtai nustatyta tvarka, tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Pareiškėjas paskutinę teismo nustatyto termino dieną tai yra 2007 m. gegužės 31 d., pateikė teismui prašymą pratęsti šį procesinį terminą vienam mėnesiui, tai yra iki 2007 m. liepos 1 d., motyvuodamas tuo, kad dokumentų, kuriuos teismas jį įpareigojo pateikti, atitinkamos institucijos (Vaiko teisių apsaugos tarnyba, VĮ Registrų centras, Notaras) jam neduos ar gali neduoti. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė šio prašymo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atsisakė jį patenkinti, o ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui (CPK 77, 178 str., 115 str. 3 d.). Visų pirma, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per visą teismo nustatyto termino laiką jis pats negalėjo gauti šių dokumentų, nesikreipė į teismą liudijimo apie teisę gauti atitinkamus dokumentus (CPK 199 str. 4, 5 d.). Antra, šioje nutartyje paminėtų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei kooperacijos principų nuostatas (CPK 7, 8 str.) kiekvienas besikreipiantis į teismą asmuo privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui įrodymus bei argumentus, tai yra rūpintis proceso skatinimu, bendradarbiauti su teismu. Aplinkybė, jog pareiškėjas minimą prašymą pateikė paskutinę nustatyto termino dieną, leidžia daryti išvadą, kad jis, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nepaisė šių nuostatų (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismas teisingai nurodė, kad grąžinus pareiškėjui ieškinį kaip neatitinkantį šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų taikyti šias priemones nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į teismą dar kartą paduodant CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.