Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2489-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2489-2025 L. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda - 150 Eur bauda. L. P. nubausta už tai, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 17.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), kavinės patalpose jai priklausantis šuo, būdamas su pavadėliu, be antsnukio, įkando kitam vaikui, taip padarydamas žalą kitam asmeniui. Tuo L. P. pažeidė 2022 m. kovo 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-578 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių VI skyriaus 45.3 punkto reikalavimus.

2025 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. skundas dėl 2025 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, buvo akivaizdžiai neobjektyvus, tendencingai vertino bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į reikšmingus įrodymus. Nepagrįstai buvo atmestas profesionalios dresuotojos M. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad šuo A. yra dresuotas, neagresyvus, niekada nebuvo žinomas kaip pavojingas ar linkęs pulti žmones. Nutarime taip pat nebuvo išsamiai išanalizuoti jos, L. P., pateikti paaiškinimai, kurie parodė, jog nukentėjusio vaiko veiksmai buvo neatsargūs ir netikėti, o ne šuo sukėlė pavojų aplinkiniams. Policijos pareigūnas, vadovaudamasis siauru ir formaliu gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo faktu, nevertino realios situacijos bei nepagrindė, kodėl būtina taikyti administracinę atsakomybę. Vaiko motina buvo akivaizdžiai nerūpestinga ir neatidi, nepasirūpino tinkama savo vaiko priežiūra. Matydama kavinėje esantį šunį, ji nesikreipė į jo savininkę, nesiėmė jokių atsargumo priemonių ir leido savo vaikui neprognozuojamai elgtis viešoje vietoje. Vaiko staigus pribėgimas prie šuns natūralus, nes buvo netikėtas, ir bet kuris gyvūnas galėjo reaguoti instinktyviai, jausdamasis gynybinėje padėtyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad tėvai yra atsakingi už savo nepilnamečių vaikų veiksmus, todėl vaikui padarius veiksmus, kurie sukėlė pavojingą situaciją, atsakomybė turėtų tekti jo teisiniams atstovams, o ne šuns savininkui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tėvai atsako už nepilnamečių vaikų veiksmus, jeigu neįrodo, jog ėmėsi visų reikiamų priemonių jiems suvaldyti. Taip pat egzistuoja teisminė praktika, kurioje numatyta, kad gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas neturėtų būti automatiškai tapatinamas su atsakomybe už visus įvykius, susijusius su gyvūnais. Policijos pareigūnas, spręsdamas bylą, nesirėmė plačiau taikoma praktika ir ignoravo galimus alternatyvius atsakomybės paskirstymo variantus, nevertindamas individualios situacijos. Apibendrinus išdėstytą, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2489-2025 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su L. P. skundu nesutinka ir pažymėjo, kad neginčija to, jog šuo buvo dresuotas ir anksčiau nebuvo niekada agresyviai pasielgęs, tačiau tai nepaneigia fakto, jog būtent šiuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šuo pasielgė ne tik agresyviai, bet ir savo veiksmais sužalojo kitą asmenį. Pažymi, jog nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje – kavinėje, o vaikas, įėjęs į kavinę ir pribėgęs prie šuns, jo nelietė, prieš jį fizinės jėgos nenaudojo, o šuo jį puolė ir apkandžiojo. Atkreipia dėmesį, jog visų pirma kavinės paskirtis yra žmonėms, kai kur yra galimybė žmonėms atsivesti savo augintinius, tačiau tokiu atveju gyvūnų savininkai turi užtikrinti, jog jų gyvūnai elgtųsi tinkamai, nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui ar sveikatai. Asmenys eidami į viešas vietas neturi prievolės galvoti, kad jų greiti judesiai gali išprovokuoti gyvūnų netinkamą elgesį ir vengti juos atlikti, o priešingai, tai gyvūnų šeimininkai atsakingi už tai, jog jų gyvūnai kažkieno greitus judesius gali vertinti kaip galimą puolimą, todėl turi užtikrinti tinkamą gyvūnų elgesį. Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių VI sk. 45.3 p. nurodoma, kad jei šalia šuns yra kitų žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti kitų žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Institucijos nuomone, L. P. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. nutarimą be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundą pateikusi L. P. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į visas nagrinėjamos situacijos aplinkybes. Nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, teigia, kad jos šuo yra tinkamai dresuotas, nėra agresyvus, o toks jos šuns elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusio asmens. Šuo sureagavo instinktyviai, nes prie jo šeimininkų pribėgo svetimas asmuo, norėjo ištiesti ranką. Gailisi dėl padarytos žalos, bet mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Šuo yra belgų aviganio mišrūnas. Įvykio metu šuo sėdėjo, buvo laikomas už pavadėlio. Antsnukis šiai veislei nėra reikalingas. Pamačiusi atbėgantį vaiką, apie tai pasakė savo draugui, kad šis šunį prie savęs labiau pritrauktų. Vaikas bėgo link šuns, norėjo šunį paglostyti, bet net neatsiklausė, ar galima, staigiu pribėgimu išprovokavo tokį šuns elgesį. Vaiko mamos tuo metu šalia nebuvo.

Liudytoja I. D. parodė, kad 2025 m. sausio 11 d., leido laiką kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Užsisakė maistą ir kartu su vaiku nuėjo į tualetą. Išėję iš tualeto ėjo link savo staliuko, kuris buvo salės gale. Vaikas bėgo prie staliuko pas tėvą ir kitus jų giminaičius. Pamatęs šunį sustojo, ištiesė ranką norėdamas šunį paglostyti. Šuo pašoko ant vaiko ir nubloškė ant grindų, buvo daug kraujo. Kadangi patyrė šoką, visų aplinkybių nepamena. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Sūnus pristatytas į ligoninę, kur jam atlikta operacija. Eidama į tualetą šuns nepastebėjo. Būdama kavinės patalpose, manė, kad ten yra saugu, nesitikėjo šuns puolimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

L. P. skundžiamu Institucijos nutarimu nubausta už 346 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Visais atvejais sprendžiant, ar buvo pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, turi būti pirmiausia nustatyta, pagal kurią savivaldybės administracijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių teisės normą asmuo privalėjo atitinkamai elgtis ir kokiu būdu ši teisės norma buvo pažeista. Šiuo atveju Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. AV-578, VI skyriaus 45.3 punkte nustatyta, kad jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra kitų žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti kitų žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Byloje neginčijama, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 17.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), kavinės patalpose V. P. priklausantis šuo, būdamas su pavadėliu, be antsnukio, įkando kitam vaikui, taip padarydamas žalą kitam asmeniui, tačiau keliamas klausimas, ar teisės pažeidimo priežastimi galėjo būti paties nukentėjusiojo elgesys.

Administracinio nusižengimo byloje pateiktas vaizdo įrašas, patvirtinantis skundžiamame nutarime užfiksuotas aplinkybes, o būtent: iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad filmuojamos maitinimo įstaigos (kavinės) patalpos. Vaizdo įrašas yra pakankamai geros kokybės įvykio aplinkybių nustatymui. Matyti kaip vaizdo įrašo 00:00:04 val. nukentėjusysis ir jo mama pro pagrindines įėjimo stiklines duris įeina į kavinės patalpas. Berniukas bėga ir, pamatęs šunį, prie jo sustoja apie 1 m atstumu. Vaizdo įrašo 00:00:10 val. šuo pašoka ant vaiko, pargriauna jį ant grindų, tuo metu šalia šuns sėdėjęs vyras bando šunį sugriebti ir juda atgal kartu su kėde. Ant grindų gulinčio vaiko nesimato, matyti, kad šuo nubėga link išėjimo durų.

Liudytoja apklausta nukentėjusiojo mama I. D. parodė, kad prieš pat nagrinėjamą įvykį, jiems parėjus iš tualeto, sūnus bėgo prie bare prie staliuko sėdinčio tėvo. Pamatęs šunį, sūnus sustojo, norėjo šunį paglostyti. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. tvirtina, kad šuns išpuolį išprovokavo būtent nukentėjusiojo veiksmai, nes šis staigiai pribėgo, neatsiklausęs norėjo šunį paglostyti. Be to, jos šuo yra baigęs dresūros kursus ir negalėjo, būdamas neišprovokuotas, taip agresyviai elgtis.

Teismo vertinimu, L. P.pasirinko gynybinę poziciją, siekdama išvengti kilusios atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl L. P.kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje įstaigoje – kavinėje, kur vyksta žmonių susibūrimas pakankamai ribotoje vietoje. Natūralu, kad į kavinę ateinantys asmenys tikisi pavalgyti, praleisti laisvalaikį ir dažniausiai net negalvoja, kad kavinėje gali būti koks nors gyvūnas, nagrinėjamu atveju šuo.

Taigi, L. P. šuo buvo žmonių lankomoje vietoje – kavinėje ir, teismo nuomone, šuo kontroliuojamas pavadėliu buvo netinkamai. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nei skundą pateikusi L. P., nei šalia jos sėdėjęs asmuo nespėjo sulaikyti savo šuns, kuris puolė ant nukentėjusiojo, jam įkando ir taip sužalojo. Nors teismo posėdžio metu L. P. tvirtino, kad pamačiusi atbėgantį vaiką apie tai įspėjo šalia sėdintį draugą, kad šis stipriau pritrauktų pavadėlį, matyti, kad šuo ne tik pašoko ant nukentėjusiojo, jį nubloškė ant grindų, bet ir nubėgo į kitą patalpų pusę link kavinės pagrindinių durų. Tik šuniui šokus ant vaiko, šalia jo sėdintis vyras (L. P. sėdėjo toliau) bandė sugriebti šuns kaklą ar pavadėlį (vaizdo įraše nesimato), virto su kėde, tačiau šuo vis tiek nubėgo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad L. P., būdama viešoje vietoje ir, kaip pati tvirtina, pastebėjusi artėjantį nukentėjusįjį, neužtikrino, kad jos šuns pavadėlis būtų sutrumpintas tiek, jog jos šuo negalėtų pasiekti nei nukentėjusiojo, nei bet kokio kito kavinės lankytojo, bei nesukeltų jiems grėsmės ir kitų nepatogumų.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis sustojo prie šuns apie 1 m atstumu, tačiau nei pati L. P., nei šalia šuns sėdėjęs asmuo, sulaikyti šuns nespėjo. Nors L. P. teigia, kad šuns agresyvų elgesį išprovokavo staigus vaiko pribėgimas ir jo bandymas paliesti šunį, atkreiptinas dėmesys, kad būdama žmonių susibūrimo vietoje, L. P. turėjo numatyti ir įvertinti, kaip jos šuo reaguotų į kitus asmenis, įvertinti realias galimybes susitvarkyti panašioje situacijoje, juolab, kad staigiai bėgti, atlikti kitus staigius judesius galėjo bet kuris kavinės lankytojas, tačiau to nepadarė, aplinkos nestebėjo, visiškai nekontroliavo pavadėlio, t. y. jo nesutrumpino ir nefiksavo, dėl ko nebuvo nustatyta saugi riba, leidžianti nekelti pavojaus kitiems žmonėms bei gyvūnams. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis jokių netinkamų veiksmų, galėjusių išprovokuoti šuns agresiją, neatliko.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad L. P. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio 150 Eur bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. L. P. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinti padarytas nusižengimas, pačią L. P. apibūdinantys duomenys, L. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2489-2025 pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos L. P. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. P. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2489-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.