Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

Jis, 2019-10-13 apie 5 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. G. priklausantį automobilį „O. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,55 promilės. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi. Nurodė, kad tą dieną, t. y. 2019-10-13, atėjo pas draugą, ten visi gėrė, jis taip pat kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jo draugas susipyko su žmona ir išėjęs iš namų, nuėjo miegoti į kieme stovintį automobilį. Netrukus ir jis pats atėjo į tą automobilį, įlipęs į vidų, užvedė jį ir nuvažiavo kartu su miegančiu draugu pasivažinėti po miškus. Jautėsi normaliai, todėl vairavo automobilį. Policijos pareigūnai jo vairuojamą automobilį sustabdė tuomet, kai jis juo važiavo namo. Neginčijo tos aplinkybės, jog jis įpūtė 2,55 promiles, taip pat nurodė, kad vairuoti moka, tačiau vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių V. V. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pastarasis apklausiant jį 2019-10-14 nurodė, kad įtarimo esmė jam suprantama, kaltę pripažįsta pilnai. Psichikos ligomis neserga, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, pas narkologą neįrašytas. Automobilis "O. F.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui V. G.. 2019-10-12 vakare apie 20.00 val. buvo pas draugą V. G. namuose (duomenys neskelbtini) kur vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio išgėrė nemažai. Begeriant draugas V. G. susipykęs su sutuoktine išėjo iš namų ir nuėjo miegoti į jam priklausantį automobilį "O. F.", stovėjusį kieme šalia namų, tai buvo apie 22 val., nors tiksliai laiko nežino. V. G. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę šalia vairuotojo. Jis išėjo paskui V. G. ir įsėdo į jo automobilį "O. F.", atsisėdo į vairuotojo vietą automobilyje. V. G. užmigo. Nors teisės vairuoti neįgijęs, dėl jam nesuprantamų priežasčių nusprendė pasivažinėti. V. G. priklausančiu automobiliu "O. F." iš (duomenys neskelbtini) išvyko ir važinėjosi po Trakų rajono miškus, po to nuvažiavo į Vievį, kur 2019-10-13 apie 5.10 val. kažkurioje gatvėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino neblaivumą, į alkotesterį įpūtė 2,55 prom. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta supaprastinto proceso tvarka. (b.l. 58, 59)

Kadangi visos bylos aplinkybės yra aiškios , byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Kaltinamojo V. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ne tik kaltinamojo prisipažinimu, bet ir kitais įrodymais, o būtent:

2019-10-13 Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43728-19 pagal LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 1,2)

2019-10-13 apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis “OPEL FRONTERA”, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, kuris stovi (duomenys neskelbtini) skersai kelio važiuojamojoje dalyje. Automobilis nešvarus, visapusiškai apibraižytas. Automobilio viduje priekinėje dalyje tvarkinga. Automobilio viduje galinėje dalyje ant sėdynės matoma dvi rudos spalvos tuščios plastikinės taros ir montažiniai klijai, kurie guli ant dugno. Automobilio bagažinės skyriuje matomas šviesios spalvos skuduras, dvi meškerės, plastikinė tara su raudonos spalvos skysčiu, atsuktuvas ir aerozolinio purškalo tara. Automobilio daiktadėžėje matomas blanknotas ir ritinėlis tualetinio popieriaus. Objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nepastebėta. Niekas nepaimta. (b.l. 11-16)

2019-10-14 V. G. liudytojo apklausos metu parodė, kad automobilis "O. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2019-10-13 būnant šiame automobilyje jį pažadino policijos automobilio šviesos, nesuprato, kas įvyko, buvo neblaivus, nesuprato, kurioje vietoje yra. Prie automobilio vairo sėdėjo jo draugas V. V.. V. V. neturi teisės vairuoti. Kaip neturintis teisės vairuoti draugas V. V. atsidūrė prie jo automobilio vairo ir kur jis važiavo, negali paaiškinti, niekur su juo neplanavo važiuoti. Ką nustatė policijos pareigūnai, kai automobilį sustabdė, nežino. 2019-10-12 nuo 18.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) šventė žmonos B. G. gimtadienį. Į svečius atėjo draugas V. V., kuriuo laiku jis atėjo, nežino, negali pasakyti. Kažkuriuo metu šiek tiek susipyko su sutuoktine B. G.. Buvo neblaivus, todėl išėjo į lauką ir nuėjo į kieme šalia namų stovėjusį automobilį "O. F.", atsisėdo į keleivio vietą priekyje, nutarė numigti. Kiek buvo valandų, kai išėjo iš namų, neprisimena. Nežino, kuriuo laiku į automobilį įsėdo jo draugas V. V., nes tik įsėdęs į automobilį iš karto užmigo, o prabudau tik tada, kai automobilį sustabdė policija. Dabar jam jau žinoma, kad neblaivus V. V. vairavo jo automobilį. (b.l. 34, 35).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad V. V. 2019-10-13 05 val. 32 min. alkoholio kiekio nustatymo matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0032 nustatytas 2,55 prom. Neblaivumas (b.l. 19).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilio O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. G. (b.l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio O. F. 2000 metų gamybos, vertė yra 2000 Eur (b.l.26).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

Pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Teismas įvertinęs ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad kaltinamasis V. V. vairavo automobilį „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas, 2,55 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iš įrodymų visumos laikytina įrodytu, kad V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltas asmuo baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas laikosi baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neturėtų būti baudžiamas su laisvės atėmimu ar areštu susijusia bausme, nes tokia bausmė laikoma sunkesne, nei piniginė bauda. Atsižvelgiant į tai, jog V. V. teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl baustinas pinigine bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimumui (BK 71, 42, 47 str.). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 54 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė V. V. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė 36 MGL dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018).

Nagrinėjamojoje byloje V. V. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas šios teisės, kai jam nustatytas 2,55 promilės neblaivumas, kuris prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Tokiu būdu kaltinamasis kėlė pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui ir gyvybei.Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad V. V., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti V. V. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Nustatant šios teisės įgijimo uždraudimo terminą atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir neskirtinas maksimalus terminas, numatytas BK 68 straipsnyje. V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę „O. F.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo, nustatyta, kad V. V., būdamas neblaivus vairavo automobilį „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. G.. Šias aplinkybes įrodo Valstybinės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 29). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. G., o byloje nėra duomenų, kad jis turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje automobilio „O. F.“ 2000 gamybos metų, kuro tipas dyzelinas, kaina 2019 m. spalio mėnesiui nustatyta 2000 Eur (b. l. 26), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Kiti procesiniai klausimai.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Byloje 2019-10-13 kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

pripažinti V. V., a.k(duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d. ir nubausti jį 54 MGL (2 700 Eur) pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. V. valstybės naudai 2000 Eur sumą, atitinkančią automobilio „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Kardomąją priemonę V. V.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.