- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-27-462/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- K. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. V. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. V. prašymas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties vykdymo sustabdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. 2015 m. balandžio 21 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 64 str. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi jis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, įpareigojant per lygtinio paleidimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam K. V. panaikinimo. Nuteistas pasiųstas atlikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 6 (šešių) mėnesių 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
2016 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas nuteistojo K. V. prašymas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties vykdymo sustabdymo.
Nuteistasis K. V. skundžia 2016 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, o jo prašymą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties vykdymo sustabdymo perduoti iš naujo nagrinėti kitam teisėjui.
Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė nuteistojo K. V. teises į gynybą, nes nesurengė teismo posėdžio, nepranešė jam apie būsimą teismo posėdį, neužtikrino nuteistojo ar jo gynėjo, o taip pat ir prokuroro teisės dalyvauti teismo procese. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai jo prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Skunde išreiškiama pozicija, kad teisėja Ingrida Krušienė buvo šališka, kadangi ji priėmė tris procesinius sprendimus, susijusius su tos pačios bausmės vykdymu, be to, teisėja Ingrida Krušienė 2016 m. gruodžio 28 d. priėmė nuosprendį, dėl kurio vykdymo pareiškėjas pateikė teismui prašymą sustabdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties vykdymą.
Nuteistasis skunde tvirtina, kad iki 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neturėjo būti pradėta vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, nes šia nutartimi paskirta bausmė buvo subendrinta 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, o šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 2 d. įtvirtinta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.
Kaip matyti iš pateikto reguliavimo, įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė turėjo nusišalinti nuo nuteistojo K. V. prašymo nagrinėjimo, nėra. Jokių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog teisėja Ingrida Krušienė yra šališka nuteistojo K. V. atžvilgiu nenurodo ir pareiškėjas. Apygardos teismas papildomai nurodo, jog aplinkybė, kad teisėja anksčiau priėmė K. V. nepalankius procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo manyti, jog teisėja yra šališka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str. 4 d. be kita ko įtvirtina taisyklę, kad vykdymo procese kylantiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Iš teisės normos lingvistinės konstrukcijos akivaizdu, kad žodinis prašymo nagrinėjimas nėra privalomas visais atvejais. Nagrinėjamoje situacijoje prašymą pateikė pats nuteistasis, t. y. prašymas dėl vykdymo metu kylančių klausimų buvo paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl skundo motyvai dėl rašytinio proceso negalimumo atmestini kaip nepagrįsti.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato vienintelį atvejį, kai nuosprendžio (nutarties) vykdymas gali būti sustabdomas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 374 str. 1 d. nurodyta, kad atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, pagal įstatymo nuostatas, nutarties vykdymą sustabdyti gali tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, jei priima nagrinėti kasacinį skundą. Apylinkės teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad nutartys, priimtos nuosprendžio vykdymo procese, kasacine tvarka neskundžiamos (BPK 367 str. 4 d.), be to, 2016 m. spalio 28 d. nutartis buvo skundžiama aukštesniajam teismui, kuris 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, o šio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama (BPK 364 str. 9 d.). Iš to, kas išdėstyta, taip pat akivaizdu, jog nuteistojo skunde išreikšta pozicija, jog įsiteisėjusi nutartis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo negali būti vykdoma, nes neatliktos bausmės dalis yra subendrinta nauju neįsiteisėjusiu nuosprendžiu, neatitinka įstatymu nustatyto reglamentavimo ir yra nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str., teismas
nutaria:
Nuteistojo K. V. skundą atmesti.
Palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.