Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1153/2007 m.

Teisejas Valdas Petraitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.8; 2.1.6.2.

Vilnius, 2007 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios I. G. ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 10 11 nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas, neirodžius, jog jis padare veika, turincia nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. požymiu.

N. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinta, neirodžius, jog ji padare veika, turincia nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. požymiu.

Civilinis ieškinys del 71000 Lt skolos priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas apgaule ir piktnaudžiaudamas I. G. pasitikejimu, 2001-09-24 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal paskolos sutarti iš I. G. pasiskolino 15 000 litu buto salygoms pagerinti 3 menesiu laikotarpiui, skolos gražinima garantuodamas jam nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir perduodamas I. G. buto technines apskaitos byla. 2001-11-01 negražines ankstesnes paskolos, pagal antra paskolos sutarti iš I. G. pasiskolino 30 000 litu neva buto salygu pagerinimo darbams, 8 menesiu laikotarpiui ir skolos gražinima garantavo tuo paciu jam nuosavybes teise priklausanciu butu. 2002-01-15, Vilniaus miesto 15-jame notaro biure, esanciame Tuskulenu g. IC-13, Vilniuje, kartu su žmona N. K. sudare paskolos sutarti su I. G. ir išjos pasiskolino 30 000 litu 6 menesiu laikotarpiui, neva buto salygu pagerinimo darbams, isipareigodami skola gražinti iki 2002-07-01 Vilniaus m. 15-ame notaru biure, Tuskulenu g. IC-13. 2002-03-08, jis (V. K.) bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su žmona N. K. sudare paskolos sutarti su I. G. ir neva buto salygoms pagerinti pasiskolino iš jos 26 000 litu 4 menesiu laikotarpiui, skolos gražinima garantuodamas jam nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). T. V. K. paskolos sutarties salygu nevykde ir buto salygu pagerinimo darbu neatliko, o apgaule ir piktnaudžiaudamas I. G. pasitikejimu užvalde jai priklausanti dideles vertes turta - 101 000 Lt pinigu suma. Valstybes imones Registru centro Vilniaus filiale 2002-11-13 gavo jam priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini), buto kadastro duomenu bylos dublikata, tikrai žinodamas, kad originala turi kreditore I. G., ir 2002-12-09 buta dovanojimo sutartimi perleido nepilnametei dukrai S. K., veliau 2003-05-06 veikdamas per nepilnamete dukra S. K. buta pardave tretiesiems asmenims. T. V. K., apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikejimu, noredamas išvengti turtines prievoles gražinti paskola, igijo dideles vertes svetima turta ir padare I. G. didele 101 000 litu turtine žala.

N. K. buvo kaltinama, kad 2002-01-15, Vilniaus miesto 15-jame notaro biure, esanciame Tuskulenu g. lc-13, Vilniuje, kartu su vyru V. K. sudare paskolos sutarti su I. G. ir išjos pasiskolino 30 000 litu 6 menesiu laikotarpiui neva buto salygu pagerinimo darbams, garantuodami skolos gražinima V. K. nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2002-03-08, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su vyru V. K. sudare paskolos sutarti su I. G. ir neva buto salygu pagerinimui pasiskolino iš jos 26 000 litu 4 menesiu laikotarpiui, skolos gražinima garantuodami V. K. nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taciau ji kartu su vyru V. K. paskolos sutarties salygu nevykde ir buto salygu pagerinimo darbu neatliko, o apgaule ir piktnaudžiaudama I. G. pasitikejimu užvalde jai priklausanti dideles vertes turta- 56 000 litu pinigu suma. Valstybes imones Registru centro Vilniaus filiale 2002-11-13 V. K. gavo priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini), buto kadastro duomenu bylos dublikata, tikrai žinodamas, kad originala turi kreditore I. G., ir 2002-12-09 buta dovanojimo sutartimi perleido nepilnametei dukrai S. K., veliau 2003-05-06 veikdama per nepilnamete dukra S. K. buta pardave tretiesiems asmenims. Taip N. K., apgaule ir piktnaudžiaudama pasitikejimu, noredama išvengti turtines prievoles gražinti paskola, igijo dideles vertes svetima turta ir padare I. G. didele 56 000 litu turtine žala.

Nukentejusiosios nuomone, civiliniai santykiai gali peraugti i baudžiamuosius tik esant salygoms, kurios siejamos su sudarytu civiliniu sutarciu vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šaliu samoningais veiksmais, užkertanciais kelia sutarties vykdymui.

Nukentejusioji teigia, kad teismas neatsižvelge i paciu kaltinamuju parodymus, jog buto dovanojimo ir pardavimo sandoriai buvo atliekami tam, kad nereiketu už skolas jai atiduoti buto.

Taip pat skunde nurodoma, kad V. K. parodymai, kad jis pinigus iš I. G. skolinosi verslo reikalams yra nepagristi, pastarasis nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui nepateike jokiu dokumentu.

Nukentejusiosios nuomone, V. K. ir N. K. veiksmai turi sukciavimo, numatyto, BK 182 str. požymiu.

N. K. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 2 d. jai paskiriant 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, atliekant ja pataisos namuose.

Skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas irodymus, privalejo atsižvelgti i nusikalstamos veikos padarymo aplinkybiu visuma. Byloje surinkti duomenys parodo V. K. ir N. K. tycia apgaules budu išvengti turtines prievoles.

Prokuroras teigia, kad liudytojos S. K. parodymai patvirtina, jog butas, esantis (duomenys nekalbtini) Vilniuje, 2003 05 06 buvo parduotas, pirkimo-pardavimo sutarti pasiraše S. K., budama nepilnamete. Šios aplinkybes parodo, kad pastaroji veike ne savarankiškai, o ja naudojosi jos tevai, siekdami išvengti baudžiamosios turtines prievoles.

Taipogi skunde nurodoma, kad yra atkreiptinas demesys i tai, jog A. K. ir N. K. nepraneše nukentejusiajai nei apie buto dovanojimo, nei apie buto pardavimo sutarties sudaryma. Apelianto manymu, tokios aplinkybes patvirtina nora nuslepti informacija nuo nukentejusiosios bei užkirsti kelia ginti pažeistas teises.

Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog išteisintieji norejo išvengti turtines prievoles ir neprarasti gyvenamojo ploto, parodo ir tai, jog už gautus pinigus, pardavus buta, buvo nupirktas kitas butas S. K. vardu. Tai patvirtina byloje esantys N. K., S. K., liudytojo A. S. parodymai, kita bylos medžiaga.

Prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, vertino kaltinamuju duotus parodymus bei dali nukentejusiosios parodymu, kurie patvirtina, kad tarp nukentejusios ir kaltinamuju buvo susikloste seni draugiški santykiai, taciau neanalizavo ir nevertino kitu irodymu, t.y. liudytojos S. K., A. K., V. N. parodymu, kitos byloje esancios medžiagos. Taip pat teismas nenurode motyvu, kuriais turejo vadovautis priimdamas išteisinamaji nuosprendi.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiosios I. G. ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, tinkamai juos ivertino ir padare pagrista išvada, kad V. K. ir N. K. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. požymiu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe , turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Teisejai irodymus turi ivertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymais (LR BPK 20 str. 5 d.).

Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 1998 12 22 nutarimu Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ teismams yra išaiškinta, kad sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei i turta igyti. Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka arba valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji del suklydimo apgaules itakoje savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i ji kaltininkui manydami, kad šis turi teise ji gauti. Apgaule pasireiškia turto savininko suklaidinimu <...> nutylint esmines savininko apsisprendimui del turto ar teises ji perleidimo aplinkybes ir pan., sukciavimas užvaldant svetima turta laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia ji kaltininkui, o šis turi realia galimybe juo naudotis ar disponuoti“.

Taigi, sukciavimo objektyviosios puses požymis yra veika pasireiškianti turto užvaldymu ar teises i ji igijimu ar apgaule.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pagal kaltinime nurodytas veikos aplinkybes veikai kvalifikuoti kaip sukciavimui nepakanka paskolos paemimo ir jos negražinimo fakto.

Esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis yra tai, kad nusikaltimo atveju turtas ar teise i ji igyjama neteisetai panaudojus apgaule prieš turto savininkus ar jo teisetus valdytojus, kuriu žinioje yra turtas.

Ivertinus byloje esancius V. K. bei N. K. parodymus, matyti, kad tarp ju ir nukentejusiosios I. G. buvo susikloste civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nera negincijamu irodymu, kad V. K. samoningais veiksmais butu užkirtes kelia keturiu paskolos sutarciu ivykdymui. V. K. prieš nukentejusiaja niekada nesukciavo, skola pripažino, mokejo jai palukanas. Iš V. K. parodymu, esanciu byloje, matyti, kad ji iš nukentejusios I. G. pinigu nesiskolino, taip pat nemate vyro (t.y.V. K.) pasiskolintu iš I. G. pinigu ir jais nedisponavo.

Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad V. K. pasirašytose 2002 01 15, 2002 03 08 paskolos sutartyse nebuvo nurodytas paskolu gavimo tikslas, taip pat neužsimenama apie paskolu gražinimo užtikrinima nekilnojamuoju turtu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. ir N. K. nusprende nutraukti santuoka ir buvo privaloma spresti klausima del bendros jungtines nuosavybes turto padalinimo. Prieš nutraukiant santuoka, V. K. ir N. K. nusprende nuosavybes teise priklausanti turta padovanoti savo nepilnametei dukrai S. K., kuri netrukus turejo tapti pilnamete ir galejo laisvai disponuoti savo turtu. Buto dovanojimas šiuo atveju neturi sukciavimo ar vengimo moketi skolas požymiu ir tai nebuvo dokumentu suklastojimas. N. K. buto dovanojimas nepilnametei dukrai ir jo pardavimas treciajam asmeniui, negali buti vertintinas kaip apgaule ir piktnaudžiavimas nukentejusiosios pasitikejimu, kadangi buto dovanojimo ir pardavimo sandoriu sudarymo metu nebuvo nustatyti jokie draudimai bei iforminti istatymo numatyti apribojimai Be to, butas esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje , nebuvo ikeistas, užstatytas, jam nebuvo uždetas areštas ar kitokiu budu suvaržytas disponavimas turtu. Buto savininkai galejo ir turejo teise laisvai disponuoti savo butu. Nukentejusioji I. G., suteikdama paskola, privalejo žinoti kaip ivykdyti buto ikeitima ir iforminti tai istatymiškai hipotekoje.

Teismas pagristai nevertino kaip apgaules ir piktnaudžiavimo nukentejusiosios pasitikejimu, V. K. veiksmu, t.y. , kad jis i pirmaja paskolos sutarti iraše, jog pinigu gražinima garantuoja savo nekilnojamuoju turtu iki 2000 12 24 ir, kad kaip garanta palieka savo buto dokumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolinio isipareigojimo ivykdymo užtikrinimas nekilnojamuoju daikto ikeitimu (hipoteka) nebuvo iforminta pagal Civilinio kodekso reikalavimus. Todel šiuo atveju negalejo sukelti šalims jokiu teisiniu pasekmiu. Taip pat atkreiptinas demesys i tai, kad V. K. pinigu gražinima garantavo savo nekilnojamuoju turtu tik iki 200 12 24, o velesnese sutartyse del prievoliu ivykdymo užtikrinimo šalys nesitare.

Iš byloje esanciu V. K. parodymu matyti, kad jis neatsisake moketi paskolos, o buto pardavimas ar dovanojimas nereiškia atsisakymo nuo paskolos ivykdymo. V. K. neturejo tikslo dovanoti buta, kad galetu išvengti moketi isiskolinima.

Byloje taip nera irodymu apie tai, kad N. K. skolinosi pinigus iš I. G.. Be to, vertintina ir tai, kad buto pardavimo faktas nebuvo slepiamas. Todel nera pagrindo teigti, kad V. K. ir N. K. veike iš anksto susitare apgaule užvaldyti pinigus.

Iš pacios nukentejusiosios I. G. parodymu matyti, kad ji žinojo, jog pirma karta iš jos pasiskolines pinigus V. K. turejo finansiniu sunkumu, taciau ji veliau dar keleta kartu skolino didesnes pinigu sumas. Atsižvelgtina i tai, kad V. K. nukentejusiajai mokejo palukanas už gautas paskolas. Šios aplinkybes rodo, kad imdamas iš I. G. paskolas, V. K. neturejo tikslo ju negražinti ir išvengti turtines prievoles.

Taipogi atkreiptinas demesys i tai, kad sudarant pirmaja paskolos sutarti, paskolos gavimo tiksla – buto remonta, V. K. nurode pacios nukentejusiosios iniciatyva, o sudarant velesnes paskolos sutartis, nebuvo nurodytas joks ju gavimo tikslas.

Todel, ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nera surinkta duomenu, jog sudarant paskolu sutartis, prieš nukentejusiaja I. G. buvo panaudota apgaule. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta tiesiogine tycia, siekiant užvaldyti svetima turta. Todel atitinkamai negali buti laikoma pagrista kaltinimo pozicija, kad V. K. ir N. K. savo aktyviais veiksmais pasikesino sukciauti.

V. K. ir N. K. pripažista skola. Yra pareikštas civilinis ieškinys, byla nagrinejant civiline tvarka, atsakomybe padalinta tarp buvusiu sutuoktiniu, jie atsakomybes nevengia.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, teisingai ivertino surinktus irodymus ir prieme teiseta ir pagrista išteisinamaji nuosprendi. Tenkinti prokuroro ir nukentejusiosios apeliacinius skundus nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti nukentejusiosios I. G. ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 10 11 nuosprendi palikti nepakeista.