Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2021-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-455-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
e1-455-718/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-455-718/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41862-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 40 parų arešto;

3. Kauno apylinkės teismo 2015-09-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 ir Kauno apylinkės teismo 2015-09-11 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei galutinė subendrinta bausmė skirta – laisvės atėmimas 5 metams ir 10 mėnesių; 2020-06-26 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-929, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, 2020-07-01 paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikus dalies laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą, 2020-08-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio A. B. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta visa pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nuosprendį 2020-07-29 dienai neatlikta bausmės dalis, galutinė bausmė nenurodyta, paleistas atlikęs bausmę 2020-10-18;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu, įskaitant sulaikymo laiką nuo 2020-08-01, 12 val. 40 min. iki 2020-08-03, 12 val. 30 min. (dvi paras), arešto bausmę atliko 2021-03-17, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, tai yra:

2020-10-18, apie 15.58 val., Klaipėdoje, peiliu sugadinęs (duomenys neskelbtini) lango rėmą, pasikėsino įsibrauti į J. S. gyvenamąsias patalpas, ketindamas pagrobti bute esančius vertingus daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas J. S., todėl iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020-10-18 atvyko vienas į Klaipėdą, nes vyko pas pusbrolį. Galimai įtarime nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš šio namo išvyko vyriškis, todėl pagalvojo, kad minėtame name nėra žmonių, todėl nusprendė į šį namą įsibrauti. Namą stebėjo apie 10 minučių. Į namą ketino patekti per langą. Greta namo rado numestą valgyklinį peilį. Šį peilį paėmęs bandė atlupti medinio lango rėmo lystveles, taip ketindamas išimti stiklą bei patekti į vidų. Vieną ar dvi lystveles nuo lango atlupo, bet nespėjus išimti lango stiklo iš namo išbėgo šeimininkas. Pamatęs šeimininką jis ėmė bėgti. Kokiomis gatvėmis bėgo nežino. Pradžioje jį vijosi namo šeimininkas. Girdėjo kaip jis bėgdamas iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Į namo vidų norėjo įsibrauti tikėdamasis rasti vertingų daiktų. Radęs vertingų daiktų būtų juos pardavęs, o gal sau pasilikęs. Dėl savo poelgio gailisi. Norėtų nukentėjusiųjų atsiprašyti. Gali atlyginti padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 117-118).

Papildomai A. B. parodė, kad į Klaipėdą atvažiavo pas brolį, kada atvažiavo neprisimena, tai galėjo būti vasara. Brolio nerado. Neturėjo pinigų atgal kelionei namo. Priėjo prie to namo, kur kalbėjo, gatvės nepamena. Pasibeldė. Pradžioje niekas neatidarė. Po to atidarė šeimininkas ir pradėjo jį vytis. Po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šeimininkas buvo parašęs, kad pretenzijų neturi vienas kitam. Jam pasakė, kad pirmadienį turės atvažiuoti, bet jis negalėjo atvažiuoti, nes reikėjo pas vieną žmogų į darbą važiuoti, stogą dengti. Po to sesuo jam paskambino ir pasakė, kad jo ieško, bet jis negalėjo objekto palikti. Per karantiną niekur negalėjo išvykti. Kada 2020 m. buvo paleistas į laisvę, nepamena. Į Klaipėdą atvažiavo ne ta pačią dieną, kai buvo išleistas į laisvę. Atvyko autobusu. Į Klaipėdą atvyko aplankyti giminaitį, tačiau jo nerado. Koks giminaičio vardas bei pavardė, jis net neįsivaizduoja. Jis jį turėjo sutikti. Pas juos yra taip, kur romai ten ir giminaičiai. Kur giminaitis gyvena, negali pasakyti, kažkur namuose turi jo adresą užrašytą. Su juo susiskambino telefonu. Jo numerio nežino. Kortelė išmesta.

Uždavus klausimą kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini), namo kieme, bei kodėl pasirinko būtent tą namą, ar šiame name gyvena jo kokie nors pažįstami žmonės, įtariamasis atsakė, kad važiavo pirmu autobusu, giminaitis turėjo jį sutikti, tačiau nepasitiko. Nežino, kodėl prie to namo priėjo, galėjo būti bet koks namas, šiame name niekas iš pažįstamų negyvena. Paklaustas kokiu būdu ketino patekti į (duomenys neskelbtini) namą, bei kokiu tikslu ten norėjo patekti, įtariamasis atsakė, kad jis jau minėjo, kad rado peilį, norėjo iš lango pagaliukus ištraukti, bet ištraukė tik vieną pagaliuką ir tada šeimininkas išbėgo. Kaip jau minėjo, į tą namą, norėjo patekti, nes norėjo valgyti, norėjo maistą pavogti, ar dar ką nors vertingo. Policijos pareigūnams melavo, kad su nukentėjusiuoju kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kodėl taip pareigūnams pasakė, nežino, gal girtas buvo (1 t., b.l. 124-125).

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2020-10-18, apie 15.58 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip kažkas krebžda prie lango. Nusileido laiptais pažiūrėti. Atidaręs duris pamatė, kaip nepažįstamas asmuo bėga pro kiemo vartelius. Jis sušuko „stok“, asmuo atsisuko, išsitraukė iš kairės rankovės peilį ir pasakė: „nelįsk, aš esu neprognozuojamas“ ir apsisukęs bėgo toliau. Prabėgus kaimyno namą, galimai (duomenys neskelbtini), kaimyno vardo ir pavardės nežino, buvęs kieme kaimynas pasakė, kad asmenį matė jo kieme ir anksčiau. Bėgant pro kaimyno namus vyras, kurį vijosi, kaimynui pasakė, kad jį sustabdytų, teigdamas, kad jis neva išprotėjęs, todėl jį vejasi. Jis kaimyną perspėjo sakydamas, kad būtų atsargus, nes vejamas asmuo turi peilį. Kaimynas taip pat padėjo vytis minėtą asmenį. Vydamasis jis paskambino policijai ir bėgdamas pranešinėjo kur asmuo šalinasi. Asmuo nebuvo jam iš akių pradingęs, bet arti prie to asmens jis nėjo, nes nežinojo kokį peilį šis turi, nenorėjo būti sužalotas. Asmuo bėgdamas siūlė susitarti, teigė atlygins žalą, prašė nekviesti policijos. Prie (duomenys neskelbtini) sankryžos privažiavo policijos ekipažas ir asmenį sulaikė. Kaimynas tuo momentu pasišalino. Namo teritorija yra aptverta metaline tvora. Vaizdo kameromis teritorija nestebima. Kiemo varteliai yra nerakinami. Asmenį jis pastebėjo apie 15.30 val., kai šis buvo įėjęs į kiemą, tačiau tuomet įtarimo tas asmuo nesukėlė. Butą, kuriame jis gyvena, nuomojasi iš E. V. (b.l. 23-24). Papildomai apklaustas J. S. patikslino, jog apžiūrėjus namo prieigas pastebėjo, kad buvo atlupta medinio lango apdaila. Iš pradžių dėl kilusių laužimo garsų jis manė, kad asmuo bandė laužtis pro duris. Tačiau dabar mano, kad asmuo bandė įsilaužti į namą pro vienintelį name buvusį medinį langą. Apėjęs namą pastebėjo, kad esantys varteliai buvo pradaryti - galimai asmuo vaikščiojo aplink visą namą. Pro langą viduje esančių daiktų galėjo nesimatyti per užuolaidas. Kaimynas, kurio vardo nežino, kuris gyvena galimai (duomenys neskelbtini), jam minėjo, kad tas pats asmuo, kuris buvo sulaikytas pareigūnų, kurį laiką vaikščiojo aplink namo teritoriją. Išgirdus laužimo garsus ir išėjus į lauką, kieme buvęs nepažįstamas asmuo kaip tik atsitraukė nuo lango, kurio apdaila buvo atlupta. Pro minėtą vietą jis dažnai išleidžia savo augintinį, todėl žino, kad apdaila buvo atlupta būtent to įvykio metu. Nuo to momento, kai išgirdo laužimosi garsą, iki kol išbėgo į lauką, garsas nutilo tik tuo metu, kai jis išėjo į lauką ir asmuo atsitraukęs nuo lango bandė pasišalinti. Mano, kad asmuo norėjo patekti į namą, kadangi kaip ir minėjo, maždaug prieš pusvalandį tas asmuo tikrino duris, ar kas nors yra namie, tačiau tuo metu jis dėmesio į tai neatkreipė, manė, kad kažkas buvo atėjęs pas kitus žmones ar tiesiog sumaišė adresą. Name buvo daug vertingų daiktų. Įvykio metu jam asmeniškai turtinė žala nepadaryta, tačiau jis labai išsigando, jautė stresą ir nesaugumo jausmą dėl to, kad kažkas bandė įsilaužti į namą. Asmens, kuris bandė patekti į jo namus, jis nepažįsta. Įvykio dieną, kai pamatė jį prie savo gyvenamojo namo lango, matė tą asmenį antrą kartą, nes prieš tai, t.y maždaug prieš pusvalandį, matė jį išeidinėjant iš jų kiemo. Tai matė būdamas namuose, per langą, nes išgirdo kiemo vartelių uždarymo garsą. Po to, kaip minėjo, praėjus pusvalandžiui išgirdo, kad kažkas atidarė kiemo vartelius, tačiau negirdėjo vartelių uždarymo garso. Netrukus išgirdo, kad namo pirmame aukšte, prie įėjimo durų, kažkas krebžda prie lango. Tas garsas buvo panašus į įsilaužimo garus, todėl jis tyliai nusileido į pirmą aukštą ir greitai atsirakinęs laukines namo duris išėjo į lauką. Tik išėjęs pamatė minėtą vyriškį jau bėgantį iš jų kiemo pro vartelius. Kai jį pamatė, vyriškis jau buvo prie vartelių. Jis nubėgančiam vyriškiui liepė sustoti, o šis pasakė, kad turi peilį ir yra neadekvatus. Tik tuomet jis pamatė, kad vyriškis kairėje rankoje turi nedidelį paprastą stalinį peilį. Vyriškis, bėgdamas nuo jo vis prašė jį paleistį, sakė, kad jis jokios žalos nepadarė. Jam vejantis minėtą asmenį, prisijungė dar vienas vyriškis, kaip vėliau prisistatė K. vardu, kuris jo paklausė, kodėl jis šį vyriškį vejasi ir jam pasakius, kad asmuo bandė apvogti, K. pasakė, kad tą patį vyriškį matė ir savo gyvenamojo namo kieme, todėl kartu su juo pradėjo vytis tą asmenį. Jiems persekiojant minėtą vyriškį, prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Ką sulaikytasis vyriškis aiškino policijos pareigūnams jis negirdėjo. Girdėjo tik, kad sakė, kad jie kartu gėrė, vadino jį K. vardu. Tvarkingą lango rėmą paskutinį kartą matė maždaug prieš parą, t.y. galimai 2020-10-17 vedžiojant ryte šunį. Dėl 2020-10-18 pasikėsinimo įsibrauti į tuo metu jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), jis materialinės žalos nepatyrė. Dėl moralinės žalos byloje civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 29-32, 42-45, 46-48).

Nukentėjusioji E. V. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso būstas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra nuosavame name, kuriame yra įrengti trys butai. Minėtą butą ji nuomoja J. S.. 2020-10-18, apie 16.27 val., jai paskambino J. ir pasakė, kad jį bandė apvogti. Jo pasakojimu, asmuo jį norėjęs apvogti, buvo su peiliu. J. buvo susijaudinęs, kalbėjo nelabai aiškiai. Iš jo pasakojimų suprato, kad jį bandyta apvogti gyvenamosiose patalpose, t.y. būste, kuris priklauso jai. Norėdama išsiaiškinti aplinkybes ji iš karto nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur apžiūrėjusi patalpas aptiko, kad yra apgadintas medinio lango rėmas, esantis pirmame aukšte, netoli įėjimo į butą durų. Lango rėmo medinės listvelės, laikančios stiklą, buvo atluptos, bei atremtos į namo fasadą. Apžiūrėjusi namą daugiau jokių įsibrovimo požymių neaptiko. Į butą patekta nebuvo. Dėl atplėštų namo lystvelių materialinė žala jai nepadaryta, nes jas vyras pritvirtino atgal, todėl turtinės žalos ji nepatyrė. Dėl bandymo įsibrauti į jai nuosavybės teise priklausantį būstą, adr. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 51-54, 64).

Liudytojas K. V. parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, galimai 18 d., tiksliai datos nepamena, tai buvo sekmadienis, apie 16.00 val., jis išėjo į nuosavo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Stovėdamas kieme pamatė, kad (duomenys neskelbtini) bėga vienas vyriškis, kuris nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės bei į ją pasuko. Paskui šį vyriškį, maždaug trijų metrų atstumu, bėgo dar vienas vyriškis, kuris vilkėjo tik trumpikėmis ir pirmajam vyriškiui bėgdamas šaukė ,,mesk peilį“. Vyriškis kalbėjo dar telefonu, kaip suprato su policija, nupasakodamas savo judėjimo koordinates. Prabėgdamas pro jį vyriškis pasakė: „duok pagalį“, kaip suprato, tam, kad galėtų apsiginti nuo peilio. Suprasdamas, kad greitai jokio pagalio nesuras ir norėdamas žmogui padėti, jis ėmė bėgti paskui, tuo atvejų jeigu reikėtų pagalbos. Jų vejamas asmuo bėgo zigzagais. Bėgo iš vienos gatvės į kitą, sakydamas „vyrai, atstokit nuo manęs“, taip pat sakė vyriškiui su trumpikėmis, kad žino, kur šis gyvena, sakė, kad ką tik išėjo iš kalėjimo. Matė, kad tas asmuo dešinėje rankoje laikė paprastą virtuvinį peilį, kurį dalinai slėpė po striukės rankove. Jam vejamas vyriškis negrasino. Jų gaudomą vyriškį sulaikė policijos pareigūnais (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Ką sulaikytas vyriškis padarė, jis tiksliai nežino. Suprato, kad kažką negero, galimai bandė apvogti. Asmenį, kurį sulaikė policijos pareigūnai, jis maždaug prieš pusvalandį matė savo namo kieme, kuris yra aptvertas, tačiau varteliai nėra rakinami. Pradžioje tas asmuo skambino į jo sesers buto duris. Skambino ilgai, o po to priėjo prie jo buto lango ir pabeldė į langą. Pradaręs langą jis paklausė „ar reikia ko“. Tuomet šis paklausė ar čia gyvena A. Jis atsakė, kad negyvena, ir uždarė langą ir toliau jo nestebėjo, todėl nežino kur jis po to nuėjo. Yra įsitikinęs, kad vyriškis, buvęs jo namo kieme, ir po to policijos sulaikytas asmuo buvo tikrai tas pats asmuo. Jį atpažino iš veido bruožų, nes pamena, kad buvo su akiniais, tvirto kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striuke (1 t., b. l. 69-70).

Iš policijos pareigūnės R. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-10-18 patruliuojant AP „L1112“ kartu su tyrėju J. R. 16.16 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad ekipažas „L1801“ sulaikė asmenį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuris bandė įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad sulaikytas asmuo yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bandė įsibrauti į J. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini). A. B. su savimi turėjo peilį, kuris iš jo buvo paimtas. J. S. teigė, kad būdamas namuose išgirdo, kaip kažkas bando įeiti į jo namus. Išėjęs į kiemą pastebėjo nepažįstamą asmenį, kuris bandė šalintis. J. S. vijosi asmenį ir ties (duomenys neskelbtini) sankryža atvykęs policijos ekipažas asmenį sulaikė. J. S. teigė, kad asmens nepažįsta. Sulaikytasis A. B. teigė, kad į Klaipėdą atvyko vakar, vėliau nurodė, kad tik ryte. Teigė, kad kartu su J. S. vartojo alkoholį, vadino J. S. K.. A. B. pasakojo, kad J. S. pažįsta jau seniai. Vėliau aiškino, kad susipažino tik vakar. Taip pat nurodė, kad su peiliu tik pajuokavo, kodėl šalinosi, paaiškinti negalėjo. Aiškindamas situaciją sulaikytasis vis keitė parodymus. A. B. buvo nustatytas 0,62 prom. neblaivumas. Įvykio vietoje fotografuota. Filmuota vaizdo ir garso registratoriais B0F1EC61956A, B0F1EC619750 (1 t., b.l. 90).

Pareigūno J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-10-18 įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus namą aptikta pirmame aukšte atlupta medinio lango apdaila, kuri prieš įvykį buvo sveika (1 t., b.l. 1).

Policijos pareigūnų „Body“ kameros daryto vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad 2020-10-18 sulaikytas asmuo prisistatė pareigūnams A. B. vardu, teigė, jog su kažkuo susipyko ir jis atėjo pas jį (nenurodo pas ką) namo su tuo peiliu, teigė, kad gėrė su kažkokiu asmeniu (galimai su tuo, kuris jį vijosi, t.y. J. S.) (1 t., b.l. 92-93).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktas tyrimui peilis yra ūkinės-buitinės paskirties peilis. Jis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b.l. 77-80).

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos rašte nurodyta, kad A. B. išleistas į laisvę 2020-10-18, pasibaigus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikui (1 t., b.l. 95, 98).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo.

Įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2020-10-18, apie 15.58 val., Klaipėdoje, peiliu sugadinęs (duomenys neskelbtini) lango rėmą, pasikėsino įsibrauti į J. S. gyvenamąsias patalpas, ketindamas pagrobti bute esančius vertingus daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas J. S., todėl iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas.

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo net 6 kartus teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, baustas ir administracine tvarka. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskyrus areštą, viršijantį sankcijos vidurkį. Toks arešto dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: keturios skaitmeninės laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje; peilis, saugomas Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: keturias skaitmenines laikmenas (CD) su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje; peilį, saugomą Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti A. B., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė