- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1126-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- A. S., G. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir A. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. S. ir A. S. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti jų (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Nurodė, kad jų šeimyniniai santykiai yra faktiškai nutrūkę, kadangi jie negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, santuokoje vaikų neturi, jokio nekilnojamojo turto neįgiję, klausimus dėl kilnojamojo registruotino turto ir turimų piniginių prievolių pasidalijimo yra išsprendę santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Išaiškino pareiškėjams, kad jie prašymą nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėtų pateikti jų pasirinktam notarui.
4. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 3 dalį, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka, kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjai atitinka tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas ir jų santuoka turėtų būti nutraukiama notarine tvarka. Sprendė, kad dėl šių priežasčių pareiškėjų prašymas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
6. Išaiškino pareiškėjams, kad jie dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis pas jų pasirinktą notarą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad pareiškėjai kartu negyvena ilgiau nei metus laiko. Tvirtina, kad pareiškėjai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2023 m. kovo 1 d. Iš teismui pateikto prašymo ir prie jo pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties bei priedų matyti, kad pareiškėjai neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos – „sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo“, todėl jų santuoka turėtų būti nutraukiama ne notarine tvarka, bet teisme civilinio proceso tvarka.
7.2. Pareiškėjai yra suteikta antrinė nemokama teisinė pagalba dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Tuo tarpu teismo siūlomas santuokos nutraukimas notarine tvarka pareikalautų nemažų piniginių išteklių, kurių pareiškėja neturi. Susidariusi situacija pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi, nors jai yra suteikta nemokama teisinė pagalba, tačiau ji į teismą kreiptis negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti jų (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjai atitinka tiek CK 3.51 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas ir jų santuoka turėtų būti nutraukiama notarine tvarka.
12. Pareiškėja, nesutikdama su nurodyta apylinkės teismo išvada, atskirajame skunde teigia, jog pareiškėjai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio tik nuo 2023 m. kovo 1 d., todėl pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti ne notaro, o teismo kompetencijai.
13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.
14. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą, suformulavo prašymo dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais prašymo reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu pareiškėjų ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę (interesą).
16. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję CK ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad tuo atveju, kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti kreipiantis į notarą. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškėjų prašymo turinio nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas priėjo tokios išvados. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai šeimyninius santykius nutraukė ir bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. kovo 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui, sprendžiant prašymo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, kilus abejonėms dėl jo priskirtinumo nagrinėti teismo kompetencijai, iš prašymo turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų negalint nustatyti, ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus laiko, teismas turėtų ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bei prašymo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.