Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

D. L. nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Pagal BK 178 str. 4 d. baudžiamoji byla D. L. nutraukta ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Iš D. L. , o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, - iš civilinės atsakovės A. B. , priteista 996,23 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. Ž. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 5 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančioje Ar. B. sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykusio girtavimo bei tarpusavio konflikto, G. M. išėjus iš namo ir stovint ant laiptų, ranka smogė jam vieną smūgį į veidą, po to pasivijo G. M. einantį į namus, kojos spyriu pargriovė jį ant žemės, o po to kumščiu ir kojomis sudavė G. M. ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą bei krūtinę, padarydamas jam galvos sužalojimus su kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimu ir dantų išmušimu, dėl ko įvyko kraujavimas į burnos ertmę ir nuo mechaninės asfiksijos uždarius kvėpavimo takus krauju ir kraujo krešuliais nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu D. L. nužudė G. M. .

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BK 129 str. 1 d. ir pagal BK 178 str. 4 d. jis visiškai prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailisi. Jo nuomone, teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Nors jo turtinė padėtis yra sunki, jis sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau neturtinę žalą atlyginti atsisako. Nori greičiau būti paleistas į laisvę ir padėti savo močiutei dirbti ūkio darbus. Todėl prašo jam paskirtą bausmę pakeisti ir ją sušvelninti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo D. L. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė šį apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio bei jame dėstomų reikalavimų matosi, kad nuteistasis nesutinka tik su jam teismo paskirta bausme ir su teismo sprendimu priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. Ž. . Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymima, kad apeliaciniame skunde nuteistasis be pagrindo mini jam tariamai paskirtą bausmę pagal BK 178 str. 4 d., o taip pat jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Iš nuosprendžio matosi, kad pagal BK 178 str. 4 d. teismas baudžiamąją bylą prieš D. L. nutraukė, todėl pagal šį baudžiamąjį įstatymą jam jokios bausmės nepaskyrė, taip pat nuteistajam nepaskirta ir jokia subendrinta bausmė. Iš tikrųjų D. L. pripažintas kaltu tik dėl G. M. nužudymo ir dėl to jam pagal BK 129 str. 1 d. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš bylos ir priimto nuosprendžio matosi, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė išsamius konkrečios bausmės paskyrimo nuteistajam D. L. motyvus, skiriant bausmę buvo vadovautasi ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 ir 61 straipsniuose, bet ir BK XI skyriaus normomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Nuteistasis D. L. nužudymą padarė būdamas nepilnametis. BK 13 str. 2 d. nurodyta, kad už nužudymą (BK 129 str.) atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo padarymo buvo suėję 14 metų. Nuteistasis D.L. G. M. nužudė kai jam buvo suėję jau 16 metų. BK 91 str. 2 d. nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia ir į papildomas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 str. 3 d. nurodoma, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų. Skiriant bausmę nuteistajam D. L. , teismas visų šių išdėstytų nuostatų laikėsi ir jų nepažeidė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino kaltu, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Tačiau tai teismas jau įvertino ir nuteistojo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, pagrįstai buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. tai, kad D. L. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus tai, kad G. M. buvo nužudytas nesant tam jokios bent kiek rimtesnės priežasties, akivaizdu, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio tikrai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skirdamas bausmę teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kilusias neatstatomas pasekmes. Šioje dalyje svarbią reikšmę turi ir konkrečios nustatytos nusikaltimo faktinės aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. M. nusikaltimo dieną ir net anksčiau būtų atlikęs nuteistojo atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus. Tarp jo ir nuteistojo anksčiau buvo kilęs tik nežymus abipusis žodinis konfliktas, o specialiai nusivijęs išėjusį iš namo nukentėjusįjį, nuteistasis jį sumušė ir nužudė, kaip jis pats nurodo, tik dėl kažkokių nukentėjusiojo tariamai apie jį platinamų paskalų. Tokie nuteistojo veiksmai parodo jo abejingumą kito žmogaus sveikatai bei gyvybei, o taip pat patvirtina jo veiksmų įžūlumą. Byloje surinkti duomenys apie kaltininką jo asmenybę apibūdina iš esmės tik neigiamai. Nepilnamečio nuteistojo motina mirusi, tėvo valdžia jo atžvilgiu apribota teismo sprendimu, o jo globėja paskirta jo močiutė. Nepaisant to, patikrinimų metu nustatyta, kad D. L. buities bei gyvenimo sąlygos buvo patenkinamos. Mokyklos charakteristikoje nuteistasis apibūdinamas išimtinai neigiamai. Iš bylos matosi, kad jo atžvilgiu jau buvo nutrauktas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nepaisant to, nuteistasis jokių išvadų nepadarė, o neužilgo padarė kitą, šį kartą labai sunkų nusikaltimą. BK 129 str. 1 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų. Vadovaujantis jau paminėtomis BK 90 ir 91 straipsnių nuostatomis, nepilnamečiui už to paties nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 2 metų ir 6 mėn. iki 10 metų, taigi laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 metai ir 3 mėn. Tuo tarpu teismas D. L. paskyrė už šį vidurkį švelnesnę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, įvertinus visas jau aptartas aplinkybes, ši bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma per griežta, ir tą bausmę švelninti pagrindo nėra. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nepilnamečiui D. L. šiuo atveju galėjo būti skiriama tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o jam paskirtos bausmės dydis atitinka padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltininko asmenybę.

Kaip jau minėta, apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Konkrečių nusikaltimo argumentų apeliantas nepateikia, o tik nurodo, kad atlyginti neturtinę žalą jis atsisako. Tačiau ir šį klausimą teismas, kolegijos nuomone, išsprendė teisingai. LR CK 6.276 str. 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kita, teismo įvertintus pinigais. To paties CK straipsnio 2-je dalyje nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje D. L. padarė labai sunkų nusikaltimą, nužudė kitą žmogų, todėl privalo atlyginti ir tuo nusikaltimu padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Taip pat nėra jokių abejonių, kad nužudytojo seseriai, nukentėjusiąja šioje byloje pripažintai R. Ž. buvo padaryta neturtinė žala. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad brolio laidotuvėmis besirūpinusiai R. Ž. dėl to pablogėjo sveikata, dėl brolio nužudymo ji patyrė emocinę depresiją, išgyveno stresą ir nepatogumus. Todėl teismas jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino pagrįstai. Šio atlyginimo suma nėra ir per didelė. Teismas atsižvelgė į nepilnamečio nuteistojo amžių ir jo turtinę padėtį. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos dydžiui labai svarbios reikšmės turi ir kitos aplinkybės, tarp jų ir žalos padarymas nusikaltimu bei žalą padariusio asmens kaltė. D. L. neturtinę žalą padarė labai sunkiu nusikaltimu, nužudęs nukentėjusiosios brolį veikdamas netiesiogine tyčia. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į jau besiformuojančią teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai priteista 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma nužudymo byloje tikrai negali būti laikoma per didele. Nurodytą sumą teismas priteisė iš paties nepilnamečio nuteistojo, tačiau nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistajam neturint turto ar uždarbio, žalos atlyginimo suma turi būti išieškota iš nuteistojo rūpintojos civilinės atsakovės A. B. .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.