Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-5010-982/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
A2.1.-5010-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04200-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-5010-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04200-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 40.1.2.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. gegužės 19 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Prisma“ įrengtame atrakcionų parke, žaidimų atrakcione dirbo L. V.. Prieš įsigyjant bilietus, paslaugos gavėjams ji smulkai paaiškino kaip reikia lošti ir kokį prizą galima laimėti įsigijus bilietus. L. V. už 1,50 Eur pardavė tris bilietus „Laimingų širdelių žaidimui“. Bilietai nežymėti ir nenumeruoti. Paprašius, pinigų paėmimą patvirtinančio buhalterinės apskaitos dokumento neišrašė. Nustatyta, kad žaidimų atrakcionai ir jame esantys prizai priklauso R. J., veiklą vykdančiai su verslo liudijimu. Tokiu būdu L. V. atrakcione dirbo nesudariusi su R. J. darbo sutarties, prašymo įsidarbinti nerašė. Su darbo tvarka atrakcione L. V. supažindino R. J.. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 p., 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-6), Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad patikrinimo metu, atrakcionų parke žaidimų atrakcione dirbo L. V.. Prieš įsigyjant bilietus, L. V. paslaugos gavėjams smulkiai paaiškino kaip reikia lošti ir kokį prizą galima laimėti įsigijus bilietus. L. V. už 1,50 Eur pardavė tris bilietus. Žaidimų atrakcione esantys prizai priklauso R. J.. L. V. atrakcione 2015-05-19 dirbo nesudariusi su R. J. darbo sutarties, prašymo įsidarbinti nerašė. Su darbo tvarka atrakcione L. V. buvo supažindinta (b. 1. 7), L. V. paaiškinimas iš kurio matyti, kad 2015-05-19 ji pardavė 3 loterijos korteles už 1,50 Eur. Prie atrakcionų buvo R. J. prašymu. Su darbo tvarka ją supažindino R. J.. Verslo liudijimo neturi, kitu būdu veiklos įregistravusi nėra (b. 1. 8), R. J. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2015-05-19 paprašė savo sesers L. V. pabudėti atrakcionų parke įrengtame žaidimų atrakcione. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, ji pati buvo trumpam išvykusi į namus, persirengti. Atrakcionų parke esantys atrakcionai, bilietai ir prizai priklauso jai. Patikrinimo dieną gautus 1,50 Eur už parduotus 3 bilietus, L. V. jai atidavė. Ateityje užtikrins, kad L. V. nedirbtų (b. 1. 9), R. J. verslo liudijimas (b. 1. 10).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad L. V. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. atrakcionuose, jos vadovaujama ir jos naudai, tačiau nesudarius darbo sutarties, t.y. R. J. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo padaręs pažeidimą gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad R. J. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jį pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelegalus darbas truko neilgą laiką, o ji pati dirbanti su verslo liudijimu, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 41³ str. 1 d. numatyta sankcija, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti už nelegaliai dirbusią L. V. – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6020.Atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).