- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- II-363-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01495-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. Č. 2019 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9449-2019 (administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: 19103518460).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. Institucijos 2019 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9449-2019 nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 13.50 val. vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas judėti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Hyundai I30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Po įvykio apgadinti abu automobiliai. Be to, V. J. vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 226 punktų reikalavimus. Už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, V. J., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 90 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
Skunde Kauno apylinkės teismui V. J. prašo nutarimą panaikinti. Teigia, jog baudą jau sumokėjęs, tačiau nejausdamas kaltės, nenori mokėti draudimui išlaidų už smulkų apgadinimą (jo automobiliui jokių nuostolių nėra, o kitam automobiliui nežymiai įbrėžtos dešinės pusės abi durelės). Nurodo, jog nuo įvykio vietos jis jau buvo pajudėjęs tiesiai apie 10-12 m., pradedant judėti, jam iš kairės jokios kliūties nebuvo, abu automobiliai rodė posūkį į dešinę, „Hyundai“ automobilis atvažiavo iš kiemo, turėjo kliūtį iš dešinės ir per greit darė posūkį į dešinę, privalėjo praleisti pareiškėją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į V. J. skundą Institucija prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais. Kaip matyti iš pareigūno tarnybinio pranešimo, 2019 m. liepos 15 d. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Nuvykus rado du apgadintus automobilius. Vairuotojai pasakojo skirtingas įvykio aplinkybes, todėl, kilus ginčui, buvo paimti raštiški vairuotojų paaiškinimai. Įvykį matė du liudytojai, kurie taip pat parašė paaiškinimus. Liudytojai patvirtino „Hyundai“ automobilio vairuotojos versiją. Išanalizavus visą medžiagą, buvo nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas V. J., nes jis prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to kliudė stovintį automobilį. Patikrinus centrinėje duomenų bazėje, paaiškėjo, kad „Renault Megane“ nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus – įvertinus eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į asmenų paaiškinimus, pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apeliantas sutinka, jog neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taip pat apeliantas sutiko su paskirtos baudos dydžiu – ją sumokėjo.
Teismo posėdžio metu V. J. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad pareigūnų nutarimas yra vienašališkas. Liudytojai atsirado tik surašius protokolą. Dėl įvykio paaiškino, jog pareiškėjui privažiavus prie šiukšlių dėžės, kuri buvo apie 10-12 m. atstumu iki automobilių susidūrimo vietos, nurodytos schemoje, įlipo liudytoja S. R., tada jis važiavo palei „bortą“ tiesiai, nes norėjo sukti į dešinę, į Partizanų g. Per kairę pusę pamatė lygiagrečiai važiuojantį kitą automobilį, kuris taip pat norėjo sukti į dešinę ir šis automobilis sukdamas į dešinę susidūrė su jo automobiliu. Automobilių susilietimas įvyko toje vietoje, kaip parodyta eismo įvykio vietos plane – prie įvažiavimo į gatvę. Iš kurios vietos „Hyundai“ automobilis atvažiavo, jis nematė. Jų greičiai nebuvo dideli ir tikriausiai pareiškėjo automobilio šone ant sparno ties durelėmis esančia posūkio lempute buvo perbrauktos kito automobilio dešinės pusės priekinės ir galinės durelės. Įbrėžimas prasidėjo ties galinių durelių viduriu ir tęsėsi iki priekinių durelių vidurio. Įlenkimo nebuvo. Nuostoliai nedideli: merginos automobilio perbrauktos dešinės pusės durelės, jo automobiliui beveik nieko. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta „Hyundai“ automobilio vairuotoja, kuri turėjo praleisti pareiškėją, nes jis jai buvo kliūtis iš dešinės. Pagal KET 104 punktą, persirikiuojant automobiliams, kyla pareiga praleisti kliūtį iš dešinės, tačiau pareigūnai to neįvertino, iš karto atvykę dėl įvykio ėmė kaltinti pareiškėją. Civilinės atsakomybės draudimu buvo neapsidraudęs per neapdairumą. Sekančią dieną draudimą pratęsė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.
Liudytoja M. V. parodė, kad ji, išvažiuodama iš kiemo, pamatė stovintį automobilį „Renault Megane“. Automobilis stovėjo be avarinių šviesų, be posūkio signalo, neužvestas šalia pėsčiųjų tako, šalia bortelio. Ji atvažiavo pareiškėjo automobiliui iš galo. Įsitikino, kad automobilis nevažiuoja, įjungė kairio posūkio signalą ir aplenkė automobilį. Sustojo ties sankryža, nes norėjo sukti į Partizanų g. į kairę. Aplenkusi sustojo ir laukė, kol galės įsukti. Tada pajuto smūgį į keleivio pusę. Išlipusi pamatė, kad į jos automobilį įvažiavusi kita mašina. Iš pareiškėjo automobilio išlipo moteris, per keleivio pusę išlipo pareiškėjas, nes per savo pusę negalėjo išlipti, ėmė šaukti ant jos. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tada pareiškėjas siūlė susitari, kad nebūtų kviečiama policija. Ji nesutiko ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai paėmė jos, pareiškėjo paaiškinimus, o taip pat ir kaimynų, kurie per langus matė įvykį, paaiškinimus. Parodžius eismo įvykio vietos schemą, liudytoja patvirtino, kad ji nubraižyta teisingai. Paaiškino, kad jos automobilis buvo šiek tiek pakrypęs į dešinę, nes aplenkus pareiškėjo automobilį, nebuvo galimybės išsitiesinti – ji lenkė kliūtį, ruošėsi sukti į kairę ir nenorėjo užstoti kelio įvažiuojančioms į kiemą mašinoms, nes ten nėra vietos trims automobiliams.
Liudytoja S. R. paaiškino, kad pareiškėjas yra jos pažįstamas, o M. V. kaimynė. Įvykio metu liudytoja važiavo kartu su pareiškėju V. J., sėdėjo keleivio pusėje šalia vairuotojo. Sustojo abu automobiliai. Kai ji išlipo, jai pasakė, kad buvo užkliudyta mašina. Jokio didelio smūgio nebuvo. Kito automobilio ji nematė. Kurioje vietoje įvyko susidūrimas, ji nežino. Kas į ką atsitrenkė, ji nežino. Kas buvo priekyje automobilio, ji nematė, nežiūrėjo. Kur įvyko susidūrimas – prie šiukšliadėžių ar už jų, liudytoja nežino. Važiavo į gatvę ir įvyko susidūrimas. Iš kur atvažiavo M. V. automobilis, ji nematė.
Liudytojas R. G. parodė, jog eismo įvykio dalyvių asmeniškai nepažįsta. Turi butą trečiame (duomenys neskelbtini) namo aukšte ir vieno kambario langas yra į kiemo ir (duomenys neskelbtini). pusę. Įvykio dieną tvarkė butą ir stovėdamas su žmona prie lango pamatė automobilyje sėdinį pareiškėją. Automobilis stovėjo aikštelėje. Jis laukė moters. Sulaukęs moters, pareiškėjas iš aikštelės išvažiavo atbulas, kad galėtų važiuoti iki sankryžos, sustojo. Tuo metu iš kito kiemo privažiavo mergina, apvažiavo pareiškėją ir sustojo prie sankryžos norėdama sukti. Į kurią pusę ketino sukti, nepamena. Tuo metu pareiškėjas pradėjo judėti ir riedėdamas atsirėmė į tos merginos automobilį, kairę pusę. Jis per langą lauke buvusiems žmonėms (merginos draugui ar pažįstamui) pranešė, kad viską matė, kad galės paliudyti. Parodžius liudytojui eismo įvykio schemą, jis patvirtino, kad schemoje viskas nubraižyta teisingai. Paaiškino, kad pareiškėjas atbulas išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ties vieta, kuri schemoje pažymėta numeriais 3 ir 4, sustojo. Tada jį apvažiavo iš kito kiemo iš galo atvažiavusi mergina ir sustojo, o pareiškėjas pradėjo riedėti ir atsitrenkė į merginos automobilio dešinę pusę. Anksčiau sakė į kairę pusę, nes priklauso nuo to, iš kurios pozicijos žiūrėsi, jei iš pareiškėjo – į kairę pusę, jei iš merginos – į dešinę pusę. Schemoje viskas nubraižyta taip, kaip buvo. Po įvykio iki atvykstant pareigūnams, automobiliai liko stovėti savo vietose, kaip nubraižyta schemoje.
Liudytoja I. G. parodė, kad nei pareiškėjo, nei kito įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojos asmeniškai nepažįsta, tik pro langą matė įvykį. Viskas vyko 2019 m. liepos 15 d. Partizanų g. 224 trečiame aukšte ji su vyru turi įsigijusi butą, kuriame vyko remontas. Per svetainės langą, kuris nukreiptas į gatvę, matė kaip pareiškėjas, iš pradžių stovėjęs vienoje vietoje, išvažiavo atbulas ir atsistojo vos ne viduryje gatvės. Tuo metu į jo automobilį įsėdo moteris. Pareiškėjui iš galo atvažiavo mergina, aplenkė pareiškėjo automobilį iš kairės pusės ir sustojo sukti į pagrindinį kelią - Partizanų g. Tuo metu pareiškėjas automobilio priekiu stuktelėjo į merginos automobilio galą, dešinę pusę. Kadangi jie matė įvykį, pro langą pareigūnams sušuko, kad viską matė. Po pusvalandžio atėjo pareigūnai ir paėmė iš jų paaiškinimus. Parodžius eismo įvykio schemą, liudytoja paaiškino, kad viskas nubraižyta teisingai.
Liudytojas N. Č. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną dirbo su kolega A. D.. Gavo pranešimą apie įvykį Partizanų g. Atvykę rado susidūrusius du automobilius. Pareiškėjas teigė, kad išvažiuojant iš kiemo jį aplenkė kitos eismo įvykio dalyvės automobilis ir staigiai sukdamas jį kliudė. Mergina teigė, kad vyriškio automobilis stovėjo, todėl ji apvažiavo jį iš galo ir kai laukė sukti į pagrindinį kelią, ją kliudė vyriškio automobilis. Žmonės antrame namo aukšte tvarkė butą ir sakė, kad matė įvykį, todėl paėmė iš jų paaiškinimus ir pagal neutralių liudytojų paaiškinimus buvo surašytas protokolas bei priimtas nutarimas.
Liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Eismo įvykis įvyko ties įvažiavimu į Partizanų g. Įvykio dalyviai nesutarė dėl kaltės. Vyriškis aiškino, kad jis išvažinėjo ir jį apvažiuojanti mergina staigiai suko į dešinę ir kliudė jo automobilį. Mergina teigė, kad pareiškėjo automobilis stovėjo, ji apvažiavo jį ir ties išvažiavimu praleidinėjo automobilius norėdama sukti į dešinę, ar į kairę, tiksliai liudytojas nepamena, kai į jos automobilį atsitrenkė pareiškėjo automobilis. Liudytojas pats buvo užėjęs į butą, iš kurio liudytojai teigė matę įvykį, ir pats žiūrėjo pro tą langą. Pro langą viskas gerai matosi. Merginos parodymai nesikeitė, o pareiškėjo keitėsi, buvo neaiškūs. Kadangi įvykį matė kiti asmenys, pagal jų parodymus buvo surašytas protokolas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nustatyta, kad V. J. Institucijos 2019 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9449-2019 nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 13.50 val. vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas judėti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Hyundai I30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Po įvykio apgadinti abu automobiliai. Be to, V. J. vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo V. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 101, 226 punktų reikalavimus. Už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, V. J., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas 90 eurų dydžio bauda.
Pareiškėjas neginčija, kad jis vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t. y. neginčija, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, tačiau teigia, jog neteisingai nustatytos įvykio aplinkybės ir jis nepagrįstai pripažintas pažeidęs kelių eismo taisykles ir padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Tam, kad būtų tinkamai pritaikyta administracinė atsakomybė, būtina nustatyti kokiomis aplinkybėmis įvyko automobilių susidūrimas, kokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų privalėjo laikytis abu vairuotojai, kuris vairuotojas ir kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nenumatyta atskira atsakomybė pagal šį kodeksą.
Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyta, jog V. J. pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus. Pareiškėjas teigia, jog jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, nes jis nebuvo pradėjęs ką tik važiuoti, susidūrimo metu nuo sustojimo vietos buvo pajudėjęs apie 10-12 metrų. Pareiškėjo vertinimu, tai kito automobilio „Hyundai“ vairuotoja pažeidė KET 104 punkto reikalavimus.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundo argumentai yra nepagrįsti. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė faktines eismo įvykio aplinkybes ir padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kad tai pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėjo teiginiai, kad jis ir kito automobilio vairuotoja buvusioje įvykio situacijoje persirikiavo, todėl turėjo būti atsižvelgiama į KET 104 punkto reikalavimus, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis prieš ketindamas važiuoti į Partizanų gatvę buvo sustojęs, įlaipino keleivę S. R., pradėjo judėti ir jam judant tiesiai iš kairės pamatė lygiagrečiai važiuojantį M. V. automobilį, kuris suko į dešinę ir taip įvyko šių automobilių susidūrimas, tačiau šių pareiškėjo paaiškinimų nepatvirtina jokie patikimi bylos duomenys, todėl ši pareiškėjo versija laikytina gynybine jo pozicija. Tiesioginiais liudytojų M. V., R. G., I. G., o taip pat ir netiesioginiais policijos pareigūnų N. Č., A. D. parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, neprieštarauja, nustatyta, jog pareiškėjas atbulas išvažiavo iš kiemo (aikštelės), esančio priešais (duomenys neskelbtini) namą į įvažiavimą/išvažiavimą, vedantį link Partizanų gatvės, priekiu statmenai Partizanų gatvei sustojo įlaipinti keleivės, tuo metu iš galo šį automobilį apvažiavo M. V. vairuojamas automobilis „Hyundai“, kuris sustojo priešais V. J. automobilį ketindamas sukti į Partizanų gatvę. M. V. automobiliui stovint ne statmenai Partizanų gatvei, o šiek tiek įstrižai, priekiu labiau pakrypus į dešinę pusę, V. J. vairuojamas automobilis, važiuodamas tiesiai, priekine automobilio dalimi kliudė M. V. automobilio dešinę pusę ir apgadino dešinės pusės galines bei priekines dureles. Tokią įvykio eigą nuosekliai tiek savo paaiškinimuose, tiek ir teisme parodė liudytoja M. V. bei visiškai nešališki liudytojai R. G. ir I. G., kurie parodė ne tik patys per langą matę įvykį, bet ir patys per langą pranešę, kad jie matė įvykį ir gali paliudyti. Liudytojais apklausti pareigūnai taip pat parodė, jog M. V. jiems pasakojusi, jog ji iš galo apvažiavo pareiškėjo automobilį, sustojo ketindama sukti į Partizanų gatvę ir pareiškėjo automobilis įvažiavo į jau stovintį jos automobilį, šią versiją patvirtino ir liudytojai, matę įvykį per langą, kurie buvo apklausti netrukus po įvykio. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojų R. G., I. G., pareigūnų objektyvumu. Jie nei vienas asmeniškai įvykio dalyvių nepažįsta, pagrindo apkalbėti pareiškėją neturi. Liudytojas A. D. parodė, jog jis pats buvo užėjęs pas R. G. ir I. G. į namus ir patvirtino, jog pro jų buto langus iš tiesų matosi įvykio vieta. Abejoti šių asmenų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes liudytojai R. G., I. G., kaip ir pareiškėjas bei M. V., patvirtino, jog įvykio vietos schema nubraižyta teisingai.
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad V. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į sustojusį M. V. automobilį, po to kai ji jau buvo apvažiavusi V. J. automobilį. Susidūrimas įvyko netrukus po to, kai pareiškėjas įlaipino keleivę S. R.. Tai patvirtino ne tik apklausti liudytojai, bet ir pats pareiškėjas, o taip pat ir šalia jo buvusi S. R.. Visumos ištirtų įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad V. J. automobilio greitis susidūrimo metu buvo nedidelis. Kad susidūrimas įvyko važiuojant nedideliu greičiu, patvirtina ir automobilių apgadinimų pobūdis – jie nebuvo žymūs. Be to, apgadinimų mechanizmas rodo, jog ne M. V. darė staigų manevrą, o pareiškėjas kliudė M. V. automobilį. Pareiškėjas patvirtino, jog įbrėžimas tęsėsi nuo „Hyundai“ automobilio galinių durelių vidurio iki priekinių durelių vidurio. Jei M. V. būtų dariusi staigų manevrą ir neva pareiškėjui „užkišusi‘ kelią su savo transporto priemone, įbrėžimas būtų prasidėję nuo priekinių durelių ir tęstųsi iki galinių durelių. Šiuo atveju buvo atvirkščiai. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog V. J. vairuodamas transporto priemonę kliudė stovintį M. V. automobilį važiuodamas nedideliu greičiu, netrukus po to kai įlaipino keleivę, pavažiavęs vos keletą metrų. Būtent šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas turėjo laikytis KET reikalavimų, įtvirtintų KET 9, 101 punktuose, reglamentuojančių bendrąsias vairuotojų pareigas bei manevravimo pradžią. KET 104 punkto reikalavimai, reguliuojantys transporto priemonių persirikiavimą, neturėjo būti taikomi, nes, kaip jau nustatyta, transporto priemonės ne persirikiavo, o V. J. automobilis atsitrenkė į jau stovintį priešais jį M. V. automobilį. Byloje nenustatyta, kad smūgis buvo staigus, netikėtas, iš ko būtų galima spręsti, kad M. V. manevras galėjo būti staigus ir netikėtas. Be to, pats susidūrimo ir apgadinimo mechanizmas- besitęsiantis durelių įbrėžimas būtent nuo automobilio galinių durelių iki priekinių durelių vidurio, rodo, jog kontaktas buvo lėtas, besitęsiantis ir būtent pareiškėjo vairuojamas automobilis atsitrenkė į „Hyundai“ automobilį, o ne priešingai. Taip pat nenustatyta, jog transporto priemonės ketino persirikiuoti – pareiškėjas nenurodė, kad jis ketino sukti į kairę, dėl ko jam būtų buvęs poreikis persirikiuoti kairiau, nerodė kairio posūkio signalo, priešingai, paaiškino, kad jis važiavo tiesiai, nes ketino sukti į dešinę. Tokioje situacijoje, M. V., net jei ji ir būtų važiavusi lygiagrečiai, nebuvo pareigos praleisti jai iš dešinės esančią transporto priemonę.
KET 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 101 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Esant aukščiau aptartoms eismo įvykio faktinėms aplinkybėms, pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas privalėjo laikytis KET 9, 101 punktų reikalavimų, tačiau to nepadarė, prieš pradėdamas judėti, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Hyundai I30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Už tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsakomybė atskirai ANK nenumatyta, todėl pareiškėjo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos nenumatyta atskira atsakomybė pagal šį kodeksą.
ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicijos analizė leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesioginės tyčios nereikalaujama. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ir esant netiesioginei tyčiai, ir veikiant neatsargiai.
Įvertinus visus anksčiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, todėl tinkamai neįvertino situacijos, dėl ko buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai. Tai rodo, jog pareiškėjas elgėsi neatsargiai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pareiškėjo veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje požymiai, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs šį nusižengimą ir jam pagrįstai skirta bauda.
Teismas pažymi, kad pareiškėjui už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą skirta sankcijos minimumą atitinkanti bauda – 10 eurų, todėl net ir įvertinus pareiškėjo garbų amžių be tai, kad jis yra senatvės pensininkas, pagrindo teigti, kad tokia nuobauda aiškiai per griežta ar neteisinga, nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjui žymiai didesnė, t. y. 90 eurų dydžio, bauda skirta už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. už tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, jog nors ir buvo padarytos kelios veikos, kvalifikuojamos pagal kelis atskirus ANK straipsnius, galutinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta tokio dydžio, kuri atitinka baudą, paskirtą už vieną iš padarytų nusižengimų, o būtent vairavimą transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors tokios nuobaudų skyrimo tvarkos, ženkliai pagerinančios pareiškėjo padėtį, ANK nuostatos ir nenumato. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui paskirtoji galutinė nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar per griežta.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas kvalifikuojant nusižengimus ir skiriant nuobaudą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. Č. 2019 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9449-2019 (administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: 19103518460) palikti nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.