Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-719/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
1A-67-719/2017
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00485-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas (pirm.), Valdas Meidus, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. P., E. K., G. K., Ž. S., M. Ž.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-719/2017Proceso Nr. 1-79-1-00485-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorei Jūratei Mociškienei,nuteistajam A. P.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš K. G.) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš M. M.) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. L.) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam A. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu A. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. J. turto įgijimo apgaule) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti E. K., G. K., Ž. S. ir M. Ž., tačiau apeliaciniai skundai dėl to nepaduoti.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. K., G. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu:

1.1. 2015 m. vasario 18 d. apie 20.33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas nuteistojo E. K. nurodymą, internetiniame tinklapyje patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį, 2015 m. vasario 19 d. apie 9.37 val. nukentėjusiajam K. G. skelbime nurodytu telefono numeriu, kurį nusikalstamai veikai vykdyti perdavė nuteistasis A. P., susisiekus su automobilio pardavėju, nuteistasis E. K., vykdydamas bendrą susitarimą, nukentėjusiajam prisistatė tariamu automobilio pardavėju G. ir iš anksto žinodamas, kad automobilio neparduos, nes jo neturi, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo K. G. pasitikėjimu, nurodė į nuteistojo G. K. sąskaitą, kurią nuteistajam E. K. nusikalstamai veikai vykdyti davė nuteistasis G. K., pervesti 300 eurų avansą už įsigyjamą automobilį; nukentėjusysis K. G. 2015 m. vasario 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pervedė 300 eurų avansą į nuteistojo G. K. sąskaitą, kuriuos nuteistasis G. K. tą pačią dieną apie 17 val., nuteistojo E. K. nurodymu, paėmė bankomate ir 2015 m. vasario 19 d. apie 18 val., vykdydamas nuteistųjų E. K. ir A. P. nurodymus, perdavė I. A., taip suklaidinus nukentėjusįjį, jog automobilis bus jam parduotas, tačiau susitarimo neįvykdžius, apgaule įgijo svetimą turtą ir nukentėjusiajam K. G. padarė 300 eurų turtinę žalą;

1.2. 2015 m. vasario 18 d. apie 20.33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas nuteistojo E. K. nurodymą, internetiniame tinklapyje patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį, 2015 m. vasario 19 d. apie 10.41 val. nukentėjusiajam M. M. skelbime nurodytu telefono numeriu, kurį nusikalstamai veikai vykdyti perdavė nuteistasis A. P., susisiekus su automobilio pardavėju, nuteistasis E. K. nukentėjusiajam prisistatė tariamu automobilio pardavėju G. ir iš anksto žinodamas, kad automobilio neparduos, nes jo neturi, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo M. M. pasitikėjimu, nurodė į nuteistojo G. K. sąskaitą, kurią nuteistajam E. K. nusikalstamai veikai vykdyti davė nuteistasis G. K., pervesti 300 eurų avansą už įsigyjamą automobilį; nukentėjusysis M. M. 2015 m. vasario 19 d. apie 13.34 val. pervedė 300 eurų avansą į nuteistojo G. K. sąskaitą, kuriuos nuteistasis G. K. tą pačią dieną apie 17 val., nuteistojo E. K. nurodymu, paėmė bankomate ir 2015 m. vasario 19 d. apie 18 val., vykdydamas nuteistųjų E. K. ir A. P. nurodymus, perdavė I. A., taip suklaidinus nukentėjusįjį, jog automobilis bus jam parduotas, tačiau susitarimo neįvykdžius, apgaule įgijo svetimą turtą ir nukentėjusiajam M. M. padarė 300 eurų turtinę žalą;

1.3. 2015 m. balandžio 14 d. apie 17.35 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas nuteistojo E. K. nurodymą, internetiniame tinklapyje patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį, 2015 m. balandžio 15 d. apie 11 val. nukentėjusiajai A. L. skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekus su automobilio pardavėju, nuteistasis E. K. nukentėjusiajai prisistatė tariamu automobilio pardavėju G. ir iš anksto žinodamas, kad automobilio neparduos, nes jo neturi, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios A. L. pasitikėjimu, nurodė į nuteistojo G. K. sąskaitą, kurią nuteistajam E. K. nusikalstamai veikai vykdyti davė nuteistasis G. K., pervesti 200 eurų avansą už įsigyjamą automobilį; nukentėjusioji A. L. 2015 m. balandžio 15 d. apie 11.13 val. pervedė 200 eurų avansą į nuteistojo G. K. sąskaitą, kuriuos nuteistasis G. K. tą pačią dieną apie 18.57 val., nuteistojo E. K. nurodymu, paėmė bankomate ir 2015 m. balandžio 16 d. apie 14.32 val., vykdydamas nuteistųjų E. K. ir A. P. nurodymus, per AB (duomenys neskelbtini) skyrių 170 eurų pervedė T. S.-Š., taip suklaidinus nukentėjusiąją, jog automobilis bus jai parduotas, tačiau susitarimo neįvykdžius, apgaule įgijo svetimą turtą ir nukentėjusiajai A. L. padarė 200 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. iš esmės prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti jį iš visų jam pareikštų kaltinimų. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad telefonų nusikalstamai veikai vykdyti jis niekam neperdavė, o juos pardavė. Be to, iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis negavo jokių pinigų ir šių veikų padaryme nedalyvavo, visuose trijuose epizoduose pinigai jam buvo perduoti už parduotus telefonus, o ne kaip nusikalstamų veikų rezultatas. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis A. P. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu bei paskyrė jam bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje nuteistasis A. P. ginčija savo kaltę dėl veikų, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl neišeidamas už apeliacinių skundų ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

7. BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis A. P. neginčija telefonų perdavimo nuteistajam E. K. fakto, tačiau savo kaltę neigia tvirtindamas, jog jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo, o telefonus nusikalstamoms veikoms daryti jis neperdavė, o juos pardavė. Tokios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį nuteistojo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir juo nesivadovauja, nes tokia nuteistojo A. P. pozicija iš esmės paneigta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

10. Antai, pats nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam buvo žinomos nuteistojo E. K. veikų aplinkybės (girdėjo, kaip nuteistasis E. K. kalbėjo telefonu su nukentėjusiaisiais, kuriems nurodydavo pinigus pervesti į savo pusbrolio sąskaitą, nuteistasis E. K. pasakojo apie kartu su nuteistuoju M. Ž. anksčiau tokiu pačiu būdu išviliotus pinigus ir t. t.). Taip pat nuteistasis A. P. žinojo, kad nuteistasis E. K. pinigus gauna iš sukčiavimų ir pastarasis, gavęs pinigus, pasakydavo jam. Be to, nuteistasis A. P. patvirtino, kad jis kalbėjo su nuteistuoju G. K., davė jam nurodymus dėl pinigų paėmimo, prašė liudytojo L. S. padėti dėl pinigų išgryninimo, kuris surado moterį, pas kurią pinigus saugojimui nuvežė nuteistasis G. K., o vėliau tuos pinigus iš moters paėmė liudytojo L. S. brolis, kuris papildė jo (nuteistojo A. P.) telefono sąskaitas ir pervedė jo (nuteistojo A. P.) nurodytiems asmenims, kuriems jis buvo skolingas. Jis nuteistajam E. K. padėdavo, nes žinojo, jog jis pinigų tikrai gaus (7 t., 187–188, 196–197 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. P. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir nurodė, kad jis žinojo, jog nuteistasis E. K. sukčiauja, kad jis jam (nuteistajam A. P.) atiduodavo pinigus. Taip pat jis prašė liudytojo L. S. dėl pinigų paėmimo, o pinigus paėmęs L. S. brolis pinigus pervedė jam, o taip pat jo nurodymu žmonėms, kuriems jis (nuteistasis A. P.) buvo skolingas. Taip pat nuteistasis A. P. patvirtino, kad jis buvo paėmęs telefoną iš nuteistojo E. K. tam, kad pakalbėtų su nuteistuoju G. K. (11 t., 90–91 b. l.).

11. Tokius nuteistojo A. P. parodymus iš esmės patvirtino nuteistasis E. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis A. P. buvo su juo kartu vienoje kameroje ir žinojo, kam jam reikalingi telefonai, parūpindavo jam telefonus, už kuriuos jis sumokėdavo nuteistajam A. P. iš nusikalstamu būdu gautų pinigų. Taip pat nuteistasis A. P. prašė liudytojo L. S. padėti dėl pinigų išgryninimo ir liudytojas L. S. surado moterį (I. A.), kuri sutiko pasaugoti nusikalstamu būdu gautus pinigus. Taip pat nuteistasis A. P. prašė pinigus perduoti kitiems asmenims (7 t., 120, 130–133 b. l.). Be to, nuteistojo A. P. parodymus patvirtino ir liudytojas L. S., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nuteistasis A. P. prašė jo surasti žmogų dėl pinigų paėmimo (11 t., 154 b. l.).

12. Pirmiau išvardyti duomenys patvirtina tai, jog nuteistasis A. P. žinojo, kokią veiką vykdo nuteistasis E. K., tačiau vis tiek parūpino jam priemones, būtinas šiai veikai vykdyti – telefonus. Neturėdamas telefonų nuteistasis E. K. šiuo konkrečiu atveju nebūtų galėjęs įgyvendinti savo nusikalstamų sumanymų. Ir visiškai nesvarbu, kaip šie telefonai nuteistajam E. K. nusikalstamai veikai daryti buvo perduoti – ar nuomos būdu, ar perduodant nuosavybės teises į šiuos telefonus, ar juos skolinant. Tai, kad telefonus bet kuriuo iš pirmiau išvardytų būdų nuteistasis A. P. perdavė nuteistajam E. K. tikslingai, t. y. žinodamas, kad šis minėtus telefonus panaudos nusikalstamai veikai daryti ir suvokdamas, kad vėliau jis už tai gaus dalį nuteistojo E. K. nusikalstamu būdu gautų pinigų, rodo, kad nuteistojo A. P. tyčia buvo nukreipta ne tik į telefonų perdavimą, bet ir į prisijungimą prie nuteistojo E. K. nusikalstamos veikos bei pasipelnymo iš tokios veikos. Tokią nuteistojo A. P. tyčią patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytas motyvas – jis nuteistajam E. K. parūpindavo telefonus, nes žinojo, jog tikrai gaus pinigų (7 t., 196–197 b. l.).

13. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo A. P. veika neapsiribojo vien tik telefonų perdavimu nuteistajam E. K.. Tiek nuteistasis E. K., tiek apeliantas, tiek liudytojas L. S. patvirtino, jog nuteistasis A. P. ieškojo žmonių, kurie galėtų paimti išgrynintus pinigus ir pervesti juos atitinkamiems žmonėms, pats nuteistasis A. P. bendravo su pinigus išgryninančiu asmeniu ir davė jam atitinkamus nurodymus dėl pinigų perdavimo kitiems asmenims, kurie vėliau tuos pinigus pervesdavo ten, kur jiems nurodė nuteistasis A. P. (pavyzdžiui, žmonėms, kuriems nuteistasis A. P. buvo skolingas).

14. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad veiksmai, kuriais nuteistieji A. P., E. K., G. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prisidėjo prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo, pasireiškė tuo, kad nenustatytas asmuo internete patalpindavo melagingą skelbimą apie parduodamus automobilius, nukentėjusiajam paskambinus į skelbime nurodytą telefoną, kurį tikslingai nusikalstamai veikai daryti parūpindavo nuteistasis A. P., su nukentėjusiuoju bendraudavo melagingu vardu prisistatęs nuteistasis E. K., kuris piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu nurodydavo jiems į nuteistojo G. K. sąskaitą pervesti atitinkamą pinigų sumą kaip avansą, po ko nukentėjusiems asmenims pervedus pinigus nuteistasis G. K. juos išgrynindavo, perduodavo arba pervesdavo kitiems, nuteistųjų E. K. ir A. P. nurodytiems asmenims. Bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek nuteistasis A. P., tiek nuteistasis E. K., tiek kiti nusikalstamose veikose dalyvavę asmenys tarpusavyje derino savo atliekamus kiekvienam priskirtus veiksmus, suprato kokiu būdu pinigai iš nukentėjusiųjų buvo gauti, t. y. kad pinigai iš nukentėjusiųjų buvo gauti neteisėtai, apgaulės būdu, suprato, kokiu tikslu bus panaudotos jų turimos priemonės (telefonai) ir kiekvienas iš jų savo veiksmais pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis A. P. suprato, jog veikdamas bendrai su kitais asmenimis, pasiskirsčius vaidmenimis, kiekvienam atliekant jam priskirtą vaidmenį, neteistai, panaudodami apgaulę ir turimas priemones, užvaldo svetimus pinigus ir jais naudojasi. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių. Todėl laikytina, kad nuteistasis A. P. jam inkriminuotas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (sukčiavimus prieš nukentėjusiuosius K. G., M. M. ir A. L.) padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais jam pareikštame kaltinime nurodytais asmenimis.

15. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo A. P. veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įrodytos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai pripažino nuteistąjį A. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir nubaudė jį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmių individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo A. P. asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir už atskiras veikas paskyrė apeliantui bausmes, atitinkančias jo asmenybės bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Skirdamas bausmes ir jas subendrindamas pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti tokį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Valdas MeidusEvaldas Vanagas