- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-516-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00546-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Skolininkas
- K. G.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko K. G. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „LITESKO“ filialas „Telšių šiluma“ prašymu dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (1 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, skolininko K. G. ir jo sutuoktinės R. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatyti bendraturčių dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nurodė, kad antstolio V. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2007-12-27 vykdomąjį raštą dėl 983,80 Lt skolos išieškojimo iš skolininko K. G. išieškotojo UAB „LITESKO“ filialas „Telšių šiluma“ naudai. Antstolis V. D. nustatė, jog skolininko K. G. sutuoktinė R. G dirba (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi (33–34 b. l.) pareiškėjo UAB „LITESKO“ filialas „Telšių šiluma“ prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui K. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, darbo užmokesčio bei kitų jam prilyginamų išmokų, gaunamų iš sutuoktinės R. G. darbinės veiklos.
Teismas nurodė, kad 2007-11-27 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių iš atsakovo K. G. buvo priteista skola UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ už pateiktą šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-06-01 iki 2007-03-22, t. y. už laikotarpį iki minėto buto pardavimo. 2007-03-22 sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį, pardavėjas, t. y. K. G., atstovaujamas I. J. patvirtino, kad visi su butu susiję mokesčiai, tarp jų ir mokesčiai už buto eksploatavimą, susidarę iki šios sutarties pasirašymo dienos yra sumokėti. Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, pardavėjas per septynias dienas įsipareigojo juos apmokėti savo lėšomis. K. G., sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė neteisingus duomenis, kad įsiskolinimo už butą nėra. Sutartyje nėra numatyta jokių pirkėjos įsipareigojimų sumokėti K.G. skolas. K. G. nedirba, turto neturi, 2009-08-21 jis susituokė, todėl turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas K. G. atskiruoju skundu (39 b. l.) prašo išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą. Atskirajame skunde nurodė, kad mirus jo motinai, butas, esantis (duomenys neskelbtini) atiteko jam. Kadangi jis gyveno ir dirbo Vilniuje, butą nusprendė parduoti. Buto pardavimo reikalus tvarkė jo atstovė I. J., kuri pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, jog įsiskolinimo nėra. Butas buvo parduotas 2007-03-22. Telšių rajono apylinkės teismas skolos išieškojimą nukreipė į sutuoktinės R. G. turtą, nors skola išieškotojui susidarė iki santuokos įregistravimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (59–60 b. l.) išieškotojas UAB „LITESKO“ filialas „Telšių šiluma“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad skolininko atskirasis skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti atmestas. Apeliantas atskirajame skunde turėjo nurodyti ar jis skundžia visą nutartį, ar tik jos dalį bei pateikti tai pagrindžiančius motyvus, tačiau iš atskirojo skundo galima suprasti, kad apeliantas skundžia ne nutartį, o 2007 m. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1483-671/07, kuriuo priteista 983,80 Lt skola. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektualinės veiklos. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju antstolis V.D., vykdydamas Telšių rajono apylinkės teismo 2007-12-27 vykdomąjį raštą dėl 983,80 Lt skolos iš skolininko K. G. išieškojimo išieškotojo UAB „LITESKO“ filialas „Telšių šiluma“ naudai, nustatė, kad skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2014-01-22 raštu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (2 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą jį tenkino ir nustatė, kad K. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R.G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, darbo užmokesčio bei kitų jam prilyginamų išmokų, gaunamų iš sutuoktinės R.G. darbinės veiklos (33–34 b. l.). Skolininkas K. G. nurodo, kad skola išieškotojui yra atsiradusi 2007 metais, kai jis dar nebuvo įregistravęs santuokos su R. G., todėl išieškojimas iš sutuoktinės darbo užmokesčio yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šiuo apelianto argumentu.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. LR CK 3.110 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad skolininko K. G. argumentas, jog 2007 metais susidariusi skola yra asmeninė jo prievolė ir išieškojimas iš jo sutuoktinės darbo užmokesčio yra negalimas, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar K. G. sutuoktinės R. G. asmeninio turto, o iš skolininko K. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Antstolis V. D. pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, konstatavęs, jog skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o skolininko sutuoktinė dirba, areštavo jos darbo užmokestį (apribojo disponavimo juo teise) ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentas, jog K. G. prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į apelianto sutuoktinės darbo užmokestį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirasis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.