Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neregistruotas, teistas:

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią programą išklausyti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2022-04-27 apie 20.47 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu su tėvu A. D. sudavė šiam vieną smūgį delnu į dešinę akį, tokiu būdu nukentėjusiajam – tėvui A. D. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais O. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje O. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, jog tąkart tėvui vos palietė tą galvą, o kai buvo (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje jam pasakė, kad vos ne į akį tėvui davė. Apsipyko su tėvu tiesiog žodžiais, įvyko mini konfliktas ir tiek. Atėjo jis, trenkė tėvui per galvą, nuslydo ta ranka per tėvo akį ir viskas, jis, O. D., nuėjo į savo kambarį, o motina iškvietė pareigūnus. Neprisimena datos, kada šis įvykis nutiko. Gal prieš porą mėnesių. Sutinka, kad galėjo būti jam nustatytas 1.98 promilių neblaivumas. Net neįsivaizduoja, kodėl sukonfliktavo su tėvu, kažkaip žodis po žodžio ir prasidėjo. Jis ne tiesiai į tėvui akį sudavė, tiesiog ranka nuo tėvo galvos nuslydo ir pataikė į akį. Dėl tokių savo veiksmų gailisi, aišku, vis dėlto, šeimos narys. Tai, jog naudotų smurtą buvo anksčiau, bet be muštynių buvo nukritę abu su tėvu kažkada ir viskas. Alkoholis tam įtakos anksčiau turėjo, dabar šiuo metu ne. Dabar kai dirba tokį darbą (duomenys neskelbtini), alkoholis nereikalingas. 2016 m. 2019 m. abu kartus buvo teistas dėl tėvo sumušimo, bet ten prirašė tokius dalykus, kad jie yra vos ne mušeikos. Tiesiog tėvai iškviečia pareigūnus, kad jį pašalintų iš namų. Su arešto bausme nesutinka, nes šiuo metu dirba, antra jo tėvai sergantys yra. Gyvena kartu su tėvais. Jo manymu, jam tinkama bausmė būtų bauda arba viešieji darbai. Jis dirba dvi dienas, turi dvi dienas poilsio, tai galėtų derinti su viešaisiais darbais savo darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-08 d. apklaustas įtariamasis O. D. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvais A. ir G. 2022-04-27 d. apie 20 val. grįžo namo. Prieš tai buvo pas draugą, padėjo šiam išardyti spintą naujame bute, bendraudami gėrė. Grįžus namo, ten buvo tėvai, jie žiūrėjo televizorių. Jis nematė, kad tėvai gėrė, jokio alkoholio nepastebėjo, tačiau iš tėvų elgesio suprato, kad jie abu išgėrę, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jis labai supyko ant tėvo, kad jis girdo mamą, nes jai negalima vartoti alkoholio, jai neseniai buvo insultas. Jis pasakė tėvui, kad šis blogai daro, kilo žodinis konfliktas, tačiau smurto nebuvo. Po apsižodžiavimo jis išėjo valgyti, o jie liko kambaryje. Valgydamas negalėjo apsiraminti dėl tėvo elgesio ir vėl prie jo priėjo, šis sėdėjo ant fotelio. Delnu sudavė tėvui į galvos viršutinę dalį piktai sakydamas „tėti, ką tu darai mamai“, po to apsisuko ir nuėjo į savo kambarį. Iš kambario girdėjo, kad motina iškvietė policiją, nors tėvas buvo prieš. Jis nedavė kumščiu tėvui į akį. Kodėl šis taip nurodė, nežino. Konfliktų jų šeimoje būna, kartais jis kviečia policiją, kartais – tėvai, bet jokių ikiteisminių tyrimų dėl smurto pradėta nebuvo (b. l. 52-55)

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-05 d. papildomai apklaustas O. D. parodė, kad 2022-04-27 vakare, tikslaus laiko nepamena, galimai įtarime nurodytu laiku, grįžęs namo pamatė, kad tėvai yra girti. Jis supyko ant tėvo, nes šis leido mamai G. D. gerti, o ji po insulto ir jai gerti negalima. Tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi kurį laiką, smurto nebuvo, tik apsižodžiavimas. Po to jis jau sėdėjo savo kambaryje, o tėvai buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Jis išėjo iš savo kambario, priėjo ir sudavė tėvui vieną kartą į veido sritį, galimai pataikė į dešinę akį. Sudavė kumščiu, bet tas smūgis buvo lengvas, tėvas nuo smūgio nebuvo nukritęs ar praradęs sąmonės, taip ir liko sėdėti ant fotelio. Iš karto po smūgio jis išėjo į savo kambarį ir uždarė duris nenorėdamas daugiau konfliktuoti. Girdėjo, kad mama kviečia policiją, nors tėvas to nenorėjo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Toks konfliktas tarp jų ne pirmą kartą. Santykiai su tėvu gan sunkūs, nes abu greitai susipyksta, tačiau pyktis taip pat greitai atslūgsta ir jie vėl draugiškai bendrauja. Kodėl pirmos apklausos metu neprisipažino dėl smūgio, paaiškinti negali, dar kartą kartoja, kad labai gailisi (b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomoje apklausoje nukentėjusysis A. D. nurodė, kad 2022-04-27, vakare, tiksliai laiko nepamena, sūnus grįžo išgėręs namo, kur jis prieš tai buvo ir su kuo gėrė nežino. Kad jis išgėręs suprato iš to, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie tuo metu su žmona G. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ramiai žiūrėjo televizorių. Kai jis praėjo pro juos, žmona pasakė sūnui ,,vėl grįžo girtas namo‘‘, jis labai supyko dėl to ir pradėjo juos kaltinti, kad jie neva girti, ypatingai pradėjo pykti ant jo, neva jis duoda mamai (žmonai G.) gerti. Nukentėjusysis nori pabrėžti, kad jo žmona G. po insulto, jai gerti uždrausta. Jie nėra alkoholikai ir beveik negeria. Tačiau tą vakarą jis buvau išgėręs prieš valandą iki įvykio vieną bokalą alaus su draugu, daugiau sau gerti neleidžia, neturi net materialinių galimybių tam, yra su žmona invalidai. Kai sūnus pradėjo juos kaltinti dėl to, kad neva jie girti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, vienu metu apsižodžiavimas baigiasi. Jie toliau su žmona žiūrėjo televizorių, tačiau vienu metu sūnus priėjo jo sėdinčio ant fotelio ir viena kartą delnu davė į dešinę akį, pirminės apklausos metu jis nurodė kad kumščiu dėl susijaudinimo. Kai sudavė, žmona iš karto pašoko, išsigando, kad prasidės muštynes tarp jų ir pradėjo iš karto skambinti policijai, o sūnus tuomet išėjo pas save į kambarį. Nors sūnaus veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą, jis jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Po smūgio mėlynių, jokių žymių neliko, į medikus nesikreipė ir nesikreips, kūno tyrimą atsisako daryti. Šiuo metu sūnus O. gyvena su jais, jie susitaikė ir bendrauja šiuo metu draugiškai. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 15-18)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. nurodė, kad 2022-04-27, vakare, apie 20.30 val., jiems su vyru būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), jų sūnus grįžo namo. Jam grįžus iš karto suprato, kad jis yra išgėręs ir apie tai garsiai pasakė. O. labai supyko ir pradėjo kaltinti jos vyrą ir savo tėvą A., kad jis pats girtas ir dar duoda jai gerti (ji yra po insulto ir visai negeria), tarp vyro ir sūnaus prasidėjo žodinis konfliktas, vienu metu sūnus O. apsiramino ir išėjo, jie su vyru liko kambaryje žiūrėti televizorių, tačiau labai greit sūnus sugrįžo, priėjęs prie vyro viena kartą jam delnu sudavė į veido sritį. Ji šalia sėdėjo, viską matė, labai išsigando, kad tuoj prasidės muštynes ir pradėjo skambinti policijai. Sūnus O. po smūgio iš karto nuėjo pas save į kambarį ir iki policijos atvykimo ji jo nematė. Policija kvietė dėl to, kad jau buvo vieną kartą muštynes, sūnus sumušė vyrą, dėl to sūnui yra teistumas, todėl buvo pakankamas pagrindas jai išsigąsti. Kai policija atvyko, sūnus buvo išvežtas, o vyras bendravo su policija, o apie ką tiksliai bendravo nežino. Šiuo metu sūnus gyvena pas juos, su tėvu jie susitaikė. Daugiau neturi ką papasakoti (b. l. 30-33).

Susipažinus su O. D. charakterizuojančiais duomenimis nustatyta, kad jis yra nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitoje byloje O. D. nuteistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-7 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.

2022-04-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusysis į medikus po įvykio nesikreipė, greitojo pagalba nebuvo kviesta, į kitas medicininės įstaigas taip pat nesikreips, į TMI su paskirta užduotimi atlikti kūno tyrimą nevyks, nes jokių žymių po smurto neliko. Pažymoje nurodytu adresu gyvena jis su žmona ir sūnumi- įtariamuoju O. D., jokių kitų žmonių ten negyvena, kitų smurto aplinkoje liudytojų nebuvo. Sūnus O. D. smurtauja prieš tėvą ne pirmą kartą, dažnai taip būna kai sūnus yra išgėręs, tačiau nurodė, kad sūnaus nebijo. Sūnus yra nedirbantis ir pilnai išlaikomas tėvų (b. l. 34)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyti vaizdo įrašai.

Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2022_04_27_210655.008.MP4‘‘. Matome kaip policijos pareigūnai patenka į butą, juos pasitinka nukentėjusysis A. D., pareigūnai užėję klausia kur sūnus, vyras rodydamas ranka į duris sako, kad ten, girtas. Po to sako, kad jis jo nebijo. Pareigūnas prieina prie durų, išeina įtariamasis O. D. pasisveikina, pasiūlo užeiti į kambarį ir papasakoti kas atsitiko, jie užeina į kambarį ir O. D. pradeda pasakoti pareigūnui, kad grįžo namo su maistu ir pamatė, kad tėvai girti, labai supyko, kad tėvas gėrė su mama, nes jai to daryti negalima. Po to O. D. pareigūnui atsako, kad 34 metus gyvena su tėvu, prisipažįsta pareigūnams, kad trenkė tėvui. Pasakojo, kad kalėjime niekada nesėdėjo, tačiau baustas buvo. Po to jis pasakojo pareigūnams, kad tėvas su peiliu kažkada ėjo prieš jį, rodo pareigūnui randą. Pareigūnui išėjus ir priėjus prie nukentėjusiojo A. D. pareigūnai klausia nuo ko viskas prasidėjo, nukentėjusysis sako, kad jis žiūrėjo televizorių, sūnus priėjo ir be jokios priežasties trenkė jam į akį. Pretenzijų turi, fizinis skausmas buvo, rašys pareiškimą. Policijos pareigūnui paklausus ar buvo smurto atvejis, atsako teigiamai, kreipėsi į policiją.

Antro apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas yra ,,2022_0427_211156.009.MP4‘‘. Pareigūnais toliau bendraudamas su pareiškėju prašo parodyti kur viskas įvyko. Kažką bando pasisakyti bute esanti moteris (iš pokalbio supratome, kad tai yra nukentėjusiojo žmona ir įtariamojo motina) , tačiau pareigūnas prašo jai netrukdyti, sako kad ji yra išgėrus, tuomet išeina sūnus iš kambario ir piktai vėl sako tėvui, kad jis girdo mamą, o jai to daryti negalima. Pareigūnas ramina visus. Nukentėjusysis labai nepatenkintas, kad pareigūnai įtaria, kad jo žmona išgėrusi, prašo pareigūnus už tokius įtarimus atsiprašyti. Grįžta išėjęs pareigūnas, atneša alkotesterius. Pirma prieina prie nukentėjusiojo, paaiškino, kad reikia patikrinti blaivumą, tačiau nukentėjusysis atsisako, prašo rašyti iš jo žodžių.

Trečio apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas yra ,,2022_0427_211655_010.MP4‘‘. Pareigūnas dar kartą siūlo patikrinti blaivumą nukentėjusiajam, tas kategoriškai atsisako. Tada jis prieina prie moters ir siūlo, aiškino ką reikia daryti. Ji bando du kartus pūsti, tačiau jai neišeina. Pareigūnas išeina. Prieina prie įtariamojo O. D., sako, kad jis bus sulaikytas ir važiuos su pareigūnais. Vėliau prieina prie nukentėjusiojo ir klausia, ar jis tikrai nesutinka pūsti, nukentėjusysis vėl atsisako. ?

Ketvirto vaizdo įrašo pavadinimas yra ,,2022_0427_212154.001.MP4‘‘. Pareigūnas toliau kalbėdamas su nukentėjusiuoju dar kartą klausia kur viskas įvyko, A. D. rodo į fotelį, kad jis įvykio metu sėdėjo ten. Pareigūnas daro nuotraukas. Vėliau matome, kaip išeina moteris ir nepatenkintai bendrauja su pareigūnais, aiškino, kad jis negirta, o yra po insulto. Po to nukentėjusysis sako, kad jis norėjo, kad pareigūnai tik išvežtų iš buto sūnų. Nepatenkinti pareigūno veiksmais. Nukentėjusysis aiškino, kad nori, kad jie (pareigūnai) tik išvežtų sūnų, o daugiau nieko nenori. Pareigūnas aiškino, kad be pagrindo tai padaryti negali. ?

Penkto vaizdo įrašo pavadinimas yra ,,2022_0427_212653.012.MP4‘‘. Moteris sako, kad jai nusibodo tas sūnus, pareigūnai siūlo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Po to kreipėsi į sūnų ir sako, kad jis kuo greičiau iš čia važiuotų, nes atsibodo. Sako tai vartodama keiksmažodžius. Pareigūnas ją sudrausmino. Pareigūnas išveda iš buto įtariamąjį O. D..

Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis sutrikdė sveikatą savo tėvui A. D., su kuriuo gyvena.

Pats kaltinamasis O. D. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę visiškai. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo jo paties parodymai, nukentėjusiojo A. D. išsamūs parodymai, liudytojos G. D. parodymai, tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis tyrimo metu nuosekliai parodė, kaip vyko įvykių eiga, t.y. kaip sūnus prieš jį smurtavo, ką darė, kaip viskas nutiko iki to ir po to. Nukentėjusiojo A. D. parodymus kaip minėta pirmuoju atveju patvirtina liudytojos G. D. parodymai, 2019-04-27 tarnybinis pranešimas, paties kaltinamojo parodymai, vaizdo įrašų medžiaga. Taigi, kaltinamojo O. D. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo O. D. atsakomybę dėl veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam O. D. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: kaltinamasis O. D. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neįgalumo grupės neturi, (duomenys neskelbtin, gyvena su tėvais. Kaltinamasis ankščiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką. Priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė.

Prokurorė pasiūlė baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirti 72 parų arešto bausmę. Kaltinamasis teigia esąs dirbantis, su tėvais susitaikė, gailisi, savo veiką pripažino. Kaltinamasis sutinka, kad jam būtų paskirti viešieji darbai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę.

Be to, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių

O. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

O. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. D. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 27 d. 21.15 val. iki 2022 m. balandžio 28 d. 11.41 val. (viena para).

O. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

2) viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba;

3) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis;

4) jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas;

5) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.