- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2-1189-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00604-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4346-619/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Autorovas“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Autorovas“ (toliau – BUAB ,,Autorovas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. G. 158 055,06 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį 158 055,06 Eur vertės turtą, nes, pasak jos, ieškinio suma yra didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tapti neįmanomu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui L. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pingines lėšas, turtines teises, kurių suma ar vertė neviršija 158 055,06 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovės išdėstyti motyvai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą. Įvertinęs tai, kad ieškinio suma yra didelė, o duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikta, konstatavo, jog siekiant užkirsti kelią galimam atsakovo turto iššvaistymui ir turinės padėties pabloginimui, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Teismas taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei atsakovo teisėtus interesus, pirmiausia areštuotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – pinginės lėšos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo. Nors ieškinio reikalavimai formuojami kaip skolos priteisimas, tačiau iš tiesų siekiama žalos atlyginimo iš buvusio įmonės akcininko ir vadovo. Ieškovės bankroto byloje patvirtini 95 915,83 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, tuo tarpu ieškiniu prašoma priteisti 158 055,06 Eur, pagal teismų praktiką reikalaujamos priteisti žalos dydis negali viršyti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumos. Neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, nuslėpti bylai reikšmingi įrodymai, o būtent įmonės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis, kuri patvirtina šalis siejusius paskolinius teisinius santykius ir jo teisę gauti mokėjimus. Teismas nenurodė motyvų, kodėl vien didelės vertės ieškininis reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Vien ieškinio dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė nenurodė, kokie konkretūs atsakovo veiksmai leidžia teigti, jog jis yra nesąžiningas ir vengs ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė BUAB ,,Autorovas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Priešingai nei teigia apeliantas ieškinyje keliamas ne atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo įmonei, o klausimas dėl skolos įmonei priteisimo. Net ir tuo atveju, jei būtų reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, ieškinio suma galėtų viršyti kreditorių patvirtintų reikalavimų sumą. Tai, kad atsakovas pateikė paskolos sutarties kopiją, nepatvirtina fakto, jog joje nurodytos sumos buvo perduotos įmonei, šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nėra įmonės dokumentacijoje, jų nepateikė ir atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jam nėra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas, kvestionuodamas teismo nutartį teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nepateikta įrodymų apie egzistuojančią galimai ieškovei palankus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Kaip teisingai nurodė apeliantas, CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės nuomone, pagrindžia išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinį bei prie jo pateiktus įrodymus, inter alia (be kita ko) pateiktą BUAB ,,Autorovas“ 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad įmonė atsakovui yra pervedusi 137 439,18 Eur, negalima sutikti su apeliantu, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad ieškinys pareikštas ne dėl skolos, o atsakovo kaip įmonė vadovo padarytos žalos atlyginimo, teiginiai, kad prašoma priteisit suma negali viršyti patvirtintų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos bei jo pateikti įrodymai dėl sudarytos paskolos sutarties yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje proceso stadijoje nevertinami. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.)Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutikdamas su teismo išvada, kad jam, fiziniam asmeniui, 158 055,06 Eur ieškinio suma nėra didelė su atskiruoju skundu įrodymų, paneigiančių šią išvadą, nepatiekė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Atsakovui nepateikus minėtų įrodymų, darytina išvada, kad panaikinus areštą ginčo turtui, atsirastų grėsmė, kad ieškovės reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, tinkamas įvykdymas nebebūtų užtikrintas.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.