Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-04 · Byla Nr. ATP-573-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
ATP-573-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00212-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
R. P.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-573-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00212-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 80.3.; 79.2.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. M. 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu R. P. už administracini teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 30 Lt bauda.

Šalies argumentai

2014 m. vasario 28 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas pateikė prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2014 m. kovo 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Vinciūno nutarimu šis prašymas buvo atmestas.

2014 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko A. Katkausko nutarimu atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundas dėl 2014 m. kovo 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Vinciūno nutarimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas R. P. neįrodė, teismas taip pat nenustatė administracinės bylos proceso atnaujinimo pagrindų, nurodytų ATPK 302¹⁷ straipsnyje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas pateiktame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojama, kad R. P. į eismo įvykį papuolė dėl per didelio greičio, jog įvykis nebūtų įvykęs, jeigu R. P. būtų pasirinkęs saugų greitį, jog R. P. nebuvo pakankamai atidus vairuotojas ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko laiku nepastebėjo kelio dangoje susidariusios įdubos į ją įvažiavo. Atkreipiamas dėmesys, kad prieš eismo įvykį pareiškėjo greitis nebuvo užfiksuotas, todėl visiškai nepagrįsta visą atsakomybę perkelti vairuotojui, konstatuojant, kad eismo įvykis kilo dėl greičio bei neatidumo, bet ne duobės kelio viduryje. Pažymima, kad jeigu R. P. būtų važiavęs dideliu greičiu, nebūtų nukritęs tik įvažiavus į duobę - didelis greitis būtų leidęs transporto priemonei iššokti iš duobės, nesukeliant eismo įvykio. Be to, prieš įvykį transporto priemonės greitis buvo apie 30 km/h, kadangi ties šia sankryža, esančia pačiame miesto centre, nuolat vyksta intensyvus automobilių bei pėsčiųjų eismas (ypač vasaros metu), todėl didesnis greitis šioje situacijoje nebuvo įmanomas nei faktiškai, nei vertinant patirtus nuostolius. Pagal Kelių eismo taisyklių 135 punktą, gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, todėl nepagrįsta teigti, kad pareiškėjas pasirinko nesaugų greitį. 50 cm skersmens ir 30 cm gylio duobė ties šuliniu susidarė įsmukus kelio dangai, todėl iš šono žiūrint ją buvo sunku pastebėti, kadangi nei duobės medžiagiškumas, nei spalva nebuvo pakitusi lyginant su visa kelio danga. Teigia, kad R. P. elgėsi pakankamai atsargiai savo ir kitų atžvilgiu, tačiau negalėjo nuspėti toje vietoje esant sunkiai pastebimą duobę ir jos išvengti, todėl byloje nepagrįstai konstatuojamas nepakankamas pareiškėjo atidumas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nukrypo nuo bylos esmės, t. y. pagrindo atnaujinti bylą. Iš esmės nenagrinėti, nepaneigti skundo argumentai, subjektyviai remiantis pareigūno Ričardo Vinciūno parodymais. Analizuojant R. P. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, iš esmės nagrinėjama byla, o ne bylos atnaujinimo pagrindas, todėl teismas nepagrįstai viršijo skundo ribas, dėl to neišsamiai išnagrinėjo skundą.

Be to, teismui, vertinant faktines bylos aplinkybes (ko faktiškai nagrinėjant skundą dėl atnaujinimo neturėjo būti), nebuvo atsižvelgta į priežastis, dėl kurių kilo eismų įvykis. Teismas nutartimi akcentavo pareiškėjo kaltę tariamai viršijus greitį, tačiau neatsižvelgė į faktą, kad jeigu nebūtų buvę kelio nelygumų - duobės, eismo įvykio taip pat būtų išvengta. Todėl šiuo atveju reikėtų kelti dalinės atsakomybės dėl eismo įvykio klausimą, kadangi vienpusiškas kaltės pareiškėjui suvertimas šiuo atveju yra teisiškai nepagrįstas. Jeigu objektyviais įrodymais būtų įrodytas R. P. neatsargumas, neatidumas, sąlygoję eismo įvykio atsiradimą, tai atsižvelgiant į pareiškėjo kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas (CK 6.282 straipsnis). Tačiau teismas situaciją vertino gana formaliai ir subjektyviai, dėl to nutartyje padarytos išvados pažeidžia įstatymų normas bei pareiškėjo interesus.

Skunde taip pat teigiama, kad nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog policijos pareigūnui buvo žinomos įvardintos įvykio aplinkybės. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 60N-2836589-13 šias aplinkybes (prieš duobę nėra įspėjančiųjų kelio ženklų, pareiškėjas važiavo mažesniu nei leistinas toje vietoje greičiu, duobę objektyviai vertinant buvo sunku pastebėti ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio) patvirtinančių ar paneigiančių faktų nėra ir nebuvo užfiksuota. Taigi, objektyviai vertinant administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jos nebuvo žinomos. Manytina, kad teismas pernelyg subjektyviai vertina pareigūno parodymus ir interpretuoja juos jo naudai. Į eismo įvykio vietą atvykęs pareigūnas turėjo fiksuoti eismo įvykio faktą, bet ne surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė ir paskirtoji nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį neatitinka tikrovės. Nurodo, kad protokolą surašęs pareigūnas eismo įvykio vietoje ilgai dvejojo ir nežinojo už ką surašyti protokolą, kaip ir pareiškėjas nežinojo ar nebuvo susipažinęs su galimybe fiksuoti eismo įvykio faktą nesurašant protokolo ir neskiriant nuobaudos, todėl pasirinko universalią visais atvejais tinkančią teisės normą. ATPK 124¹ straipsnio 7 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Kelio duobė nebuvo pažymėta ir nebuvo įspėjančių kelio ženklų, sutvarkyta buvo tik po eismo įvykio, kai R. P. patyrė realią žalą.

Įvertinus faktą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nebuvo žinomos visos įvykio aplinkybės, kad prieš duobę nėra įspėjančiųjų ar greitį ribojančių kelio ženklų, pareiškėjas važiavo mažesniu nei leistinas toje vietoje greičiu, duobę objektyviai vertinant buvo sunku pastebėti ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio, pareiškėjas nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 135 punktų, administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Dėl to skundžiama nutartis naikintina kaip visiškai nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais bei pažeidžianti pareiškėjo interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į R. P. atstovo advokato D. Cvetkovo skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresnysis specialistas R. Vinciūnas nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundas turėtų būti atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹⁶ straipsnyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ATPK 302¹⁷ straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindai. R. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašė atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Šiame punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Apygardos teismas, išsamiai įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra jokio pagrindo. Kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės skunde nurodoma tai, kad prieš duobę nebuvo įspėjančių ar greitį ribojančių kelio ženklų, R. P. važiavo mažesniu nei leistinas toje vietoje greičiu, duobę objektyviai vertinant buvo sunku pastebėti ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio. Tačiau susipažinus su teismui pateikta medžiaga pritartina Palangos miesto apylinkės teismo išvadai, kad visos šios aplinkybės buvo žinomos pareigūnui, nagrinėjusiam administracinę bylą, todėl jas pripažinti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nėra teisinio pagrindo. R. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas teigia, kad teismas, priimdamas 2014 m. birželio 17 d. nutartį, nesprendė administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimo, o iš esmės nagrinėjo tai, ar R. P. yra kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau pažymėtina, kad R. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą ir savo skunduose būtent ir nurodo esą naujai paaiškėjusias aplinkybes, tuo ginčydamas R. P. kaltę dėl eismo įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. P. atstovo advokato D. Cvetkovo skundą ir pasisakė dėl šių skunde nurodytų esą naujai paaiškėjusių aplinkybių ir kokią reikšmę jos turi nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo teisėtumui. Tai, kad teismas analizavo R. P. atstovo advokato D. Cvetkovo skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakė, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nukrypo nuo bylos esmės.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir eismo įvykio nuotraukų matyti, kad policijos pareigūnas, sudaręs šią schemą bei surašęs R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, matė ir žinojo, kad prieš duobę nebuvo įspėjančių ar greitį ribojančių kelio ženklų, todėl ši skunde nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Skunde taip pat nurodoma, kad duobę objektyviai vertinant buvo sunku pastebėti, tačiau iš byloje esančių eismo įvykio nuotraukų matyti, kad kelyje esanti duobė yra objektyviai matoma, todėl atmestini deklaratyvūs skundo argumentai, kad ją buvo sunku pastebėti. Tai, kad duobė buvo sutvarkyta tik po eismo įvykio, kai R. P. patyrė realią žalą, taip pat neturi jokios reikšmės R. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui.

Skunde taip pat teigiama, kad kita naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, kad R. P. neviršijo leistino greičio, tačiau pažymėtina tai, kad R. P. ir nebuvo kaltinamas, kad jis viršijo greitį, protokolas R. P. surašytas dėl to, kad jis vairuodamas transporto priemonę (motociklą), nepasirinko saugaus greičio, nepastebėjo kelyje esančios duobės ir dėl to apvirto. Akivaizdu, kad jeigu R. P. būtų pasirinkęs saugų greitį, tai jis būtų spėjęs pamatyti kelyje esančią duobę ir suvaldyti savo vairuojamą motociklą, tačiau jis to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. P. nebuvo pakankamai atidus vairuotojas ir nepasirinko saugaus greičio, dėl to laiku nepastebėjo kelio dangoje susidariusios įdubos į ją įvažiavo. Skunde daug dėmesio skiriama R. P. važiavimo greičiui, tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad neturi reikšmės, ar R. P. važiavo skunde nurodytu 30 km/h greičiu, ar didesniu, esminė aplinkybė yra tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę (motociklą), nepasirinko saugaus greičio, dėl to jo nesuvaldė ir apvirto.

ATPK numatyta proceso atnaujinimo procedūra yra vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Pateikdamas prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo R. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas iš esmės ginčija pareigūno, surašiusio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atliktą įrodymų vertinimą ir iš esmės nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl faktinių aplinkybių, o tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu. R. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas išsako subjektyvų nesutikimą su administracinio teisės pažeidimo byloje priimtais sprendimais, deklaratyviai teigia, kad R. P. nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, tačiau nenurodo teismui kitų tuo metu nebuvusių ar nežinomų aplinkybių, kurios įrodytų, kad R. P. yra nekaltas dėl administracinės teisės pažeidimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Įvertinus visas aplinkybes, Palangos miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo atskirojo skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė