- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- eI3-2389-1066/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09745-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „MV steel group“ teismo skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. S-(7-133/2022) (toliau – Komisijos Sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1A-105 (toliau – Departamento Sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2022 m. sausio 10 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM320005M (toliau – Patikrinimo ataskaita).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde paaiškina, kad Kauno TM atliko pareiškėjos teminį mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo ataskaitą ir remdamasi joje nustatytomis aplinkybėmis nutarė: 1) keisti pareiškėjos importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Korėjos (KR) į Taivaną (TW), preferencijos kodą iš „120“ į „100“; 2) taikyti prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis papildomo apsaugos muito tarifą 25 %, galutinio antidempingo muito tarifą 6,8 %; 3) perskaičiuoti pareiškėjos importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, papildomą apsaugos muitą (A20), galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (BOO); 4) apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 96 449 Eur papildomo apsaugos muito (A20), 24 402 Eur antidempingo muito (A30), 58 036 Eur importo PVM (BOO) pagal muitinės deklaracijas; 5) apskaičiuoti muito delspinigius (812), t. y. 6 840 Eur; 6) skirti pareiškėjai 20 % baudą (894), t. y. 35 779 Eur, už neteisėtai mokėtino mokesčio sumažinimą.
2.1. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Kauno TM ir Departamento pozicija dėl prekių kilmės šalies pakeitimo iš Korėjos į Taivano, t. y. su konstatavimu, jog ginčo prekės yra ne Korėjos Respublikos, o Taivano kilmės prekės. Nurodo, kad iš Kauno TM Patikrinimo ataskaitos turinio matyti, jog pareiškėjos importuotų prekių kilmė (būtent šis aspektas nulėmė pareiškėjos mokestines prievoles ir jų apimtį) buvo identifikuota tik Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) 2021 m. liepos 16 d. pranešimu Nr. OCM(2021)21606 (toliau – ir OLAF pranešimas), kuriame nurodyta, kad prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „L. K. Metai Industrial“ į Europos Sąjungą įvežė l priede nurodytais konteineriais nerūdijančio plieno lakštus, o pareiškėja juos importavo tais pačiais minėtais konteineriais, t. y. Departamentas padarė išvadą, kad „OLAF tyrimo metu nustatė neginčijamus faktus, kad UAB „MV Steel Group“ iš Taivano importuoti nerūdijančio plieno lakštai yra Taivano, o ne Korėjos kilmės“. Pasak pareiškėjos, mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos importuotų prekių kilmės nustatytu, apsiribojo OLAF pateikta informacija, kurią Departamentas ir Komisija traktavo neginčijamai pagrįsta. Tačiau pareiškėja su tokia išvada nesutinka ir, vadovaudamasis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jurisprudencija, teigia, kad pati OLAF ataskaita neturi jokios juridiškai privalomos galios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms (Pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje M. C. Grau prieš Komisiją, T-309/03; Pirmosios instancijos teismo 2004 m. liepos 13 d. nutartis byloje Comunidad Autónoma de Andalucia prieš Komisiją, T-29/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2006 m. kovo 9 d. sprendime byloje Nr. C-293/04, aiškindamas mokesčių administratoriaus veiksmus gavus OLAF tyrimo ataskaitas, yra pažymėjęs valstybės narės mokesčių administratoriaus pareigą atlikti savarankišką tyrimą, atsižvelgiant į OLAF pateiktą informaciją. Taigi, OLAF ataskaita ar pranešimas negali būti laikoma prima facie (visų pirma, iš pirmo žvilgsnio) įrodymu. Identiška teisės taikymo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos teisinėje jurisprudencijoje: OLAF ataskaita ir jos išvados bei rekomendacijos nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojami, kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-144/2014).
2.2. Teigia, jog patikrinimo metu pateikė prekių gamintojo – Korėjos Respublikos bendrovės W. I. Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštišką patvirtinimą, iš kurio yra akivaizdu, kad prekių gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas naujo produkto pagaminimu. Pareiškėja taip pat teigia, kad Kauno TM patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, paneigiančių Korėjos Respublikos bendrovės W. I. Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. patvirtinime dėl prekių kilmės ir perdirbimo nurodytus faktus. Pasak pareiškėjos, Kauno TM, gavusi raštiškus įrodymus, kurių turinys akivaizdžiai prieštarauja OLAF pateiktai informacijai, siekdama paneigti prekių gamintojo W. I. Co. Ltd. nurodytą prekių kilmę, turėjo pareigą pašalinti šiuos prieštaravimus arba įrodyti kitokių aplinkybių egzistavimą.
2.3. Nurodo, kad Kauno TM Patikrinimo ataskaitos išvada, kurią patvirtino Departamentas ir Komisija, jog gamintojo W. I. Co. Ltd. išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie yra pateikti ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės W. I. Co. Ltd., yra nepagrįsta ir prieštarauja pačioje Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje pateiktam teisiniam reglamentavimui.
2.4. Paaiškina, kad su patikrinimu susijusioms prekėms pareiškėja pateikė prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių kilmės šalį – Korėjos Respubliką. Korėjos Respublikos gamintojo „W. I. Co. Ltd.“ išrašyti bendrosios formos kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika.
2.5. Pasak pareiškėjos, Korėjos Respublikos gamintojo „W. I. Co. Ltd.“ prekių kilmės sertifikatai atitinka visas teisėtumo sąlygas, inter alia (be kita ko) numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 47 straipsnyje, Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (peržiūrėta Kioto konvencija) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Pateiktų kilmės sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys, ir nėra jokio pagrindo abejoti UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilme. ESTT yra išaiškinęs, jog būtent institucija, kuri yra įgaliota išduoti kilmės sertifikatus, turi kompetenciją spręsti dėl kilmės sąlygų įvykdymo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas byloje Nr. C-204/07).
2.6. Pasak pareiškėjos, jeigu atliekant patikrinimą Kauno TM pareigūnams kilo abejonių dėl Korėjos Respublikos gamintojo „W. I. Co. Ltd.“ pateiktų sertifikatų tikrumo ar teisėtumo, Kauno TM turėjo kreiptis į atsakingas Korėjos institucijas ir nustatyti visas aplinkybes, susijusias su šių sertifikatų išdavimu, ir tokiu būdu įvertinti jų tikrumą, tačiau to nepadarė.
2.7. Teigia, kad mokesčių mokėtojui negali kilti neigiami padariniai dėl aplinkybės, jog Lietuvos Respublika (ar Europos Sąjunga) vis dar nėra sukūrusi „administracinio bendradarbiavimo procedūros“, t. y. teisinių mechanizmų, papildomai prekių kilmės dokumentų patikrai su Korėjos Respublika. Tačiau kai OLAF ataskaitoje pateikiami duomenys yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo ir teisingumo, būtent mokesčių administratoriui kyla pareiga patikrinti tokios OLAF ataskaitos duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Pasak pareiškėjos, priešinga Komisijos pozicija aiškiai nesiderina su gero administravimo imperatyvais, su apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniais principais (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą) ir mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.
2.8. Pareiškėja teigia, kad Korėjos prekių gamintojo W. I. Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina, kad minėtų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika bei kad šių prekių eksporto procedūros buvo atliktos gamintojo W. I. Co. Ltd. naudojamame tranzito terminale, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, tas faktas, kad minėtų prekių atkrovimo uostas buvo ne prekių gamybos šalyje, o prekių gamintojo naudojamame kitos šalies tranzito terminale, niekaip neįtakoja nei prekių gamybos vietos, nei kilmės statuso. Taip pat pareiškėja teigia, kad Korėjos prekių gamintojo W. I. Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina ir tai, jog pagal pareiškėjos specifinius individualius užsakymus, naudojant pradinę žaliavą, vėlesniame gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas kaip naujo produkto pagaminimas, t. y. pagal individualius užsakovės UAB „MV steel group“ užsakymus buvo pagamintos ne šiaip standartinės prekės, o būtent individualūs gaminiai (anglų kalba – products).
2.9. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi ir Bendrijos muitinės kodekso 25 straipsniu, teigia, kad Kauno TM, siekdama taikyti antidempingo mokestį, turėjo pareigą įrodyti prekės kilmės šalį ir tai pagrįsti atitinkamais faktais arba faktais pagrįsti prielaidas, kad nebuvo produktas apdorotas Taivane arba, kad jo apdorojimo tikslas Taivane buvo apeiti nuostatas, taikomas Bendrijoje konkrečių šalių prekėms, o ne pakeisti produkto kokybinius rodiklius, atitinkančius Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnio reikalavimus.
2.10. Tuo pačiu nurodo, kad pareiškėja yra pateikusi papildomus įrodymus – Taivano bendrovės „L. K. Metal Industrial“ sąskaitas (anglų kalba – Commercial invoices), kurios patvirtina, kad Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus (kaip pradinę žaliavą) įsigijo iš kitos Korėjos bendrovės H. C.. Pareiškėja daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, jog Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus pardavė Korėjos bendrovei „W. I. Co. Ltd.“, o pastaroji, atlikusi prekių gamybos procesą, vėliau gaminius pardavė Lietuvos bendrovei „MV Steel Group“, pačių nerūdijančio plieno lakštų pradinės kilmės šalis nesikeitė ir išliko Korėjos Respublika. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Komisija nesivadovavo aukščiau nurodytomis Taivano bendrovės „L. K. Metal Industrial“ sąskaitomis, nors jose yra nurodytos tos pačios prekės – tokia pati nerūdijančio plieno lakštų markė ir rūšis (tik didesniu kiekiu), kurios vėliau buvo parduotos pareiškėjai.
2.11. Teigia, kad nei Departamentas, nei Komisija minėtuose pareiškėjos pateiktuose įrodymuose nurodytos informacijos nepaneigė, tačiau jais ir nesivadovavo, nepateikdami jokių motyvų, kodėl minėtuose dokumentuose pateikti duomenys nevertintini sprendžiant dėl ginčo prekių kilmės. Departamentas ir Komisija nepašalino prieštaravimų dėl byloje pateiktų įrodymų, todėl sprendimą, kad Kauno TM tinkamai vertino ginčo prekių kilmę esant Taivaną, o ne Korėjos Respubliką, priėmė objektyviai ir visapusiškai neišgarinėjęs esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių (apie prekių pradinę kilmės šalį), dėl ko skundžiami sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
2.12. Nurodo, kad priešingai nei teigiama Komisijos Sprendime, ne mokesčio mokėtojui, o būtent mokesčių administratoriui (muitinei) kyla pareiga įrodyti muito mokesčio apskaičiavimo pagrįstumą, t. y. kad muito mokesčio pritaikymo ir jo apskaičiavimo momentu egzistavo visos nustatytos sąlygos tokio mokesčio taikymui. Komisijos posėdyje muitinės atstovas neneigė fakto, kad ginčo prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl turėjo būti taikytas 2019 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/1382, kurio 1 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad kai Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 priede nurodytų kategorijų produktams tampa taikytinas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis yra didesnis už atitinkamą 2 priede išvardytų antidempingo ir (arba) antisubsidinių muitų ad valorem (proporcingai kainai) dydį, renkamas tik Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Kadangi ginčo plieno gaminių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl Kauno TM pritaikytas papildomas virškvočio apsaugos 25 % muito tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2.13. Pareiškėja pažymi, kad nei MAĮ, nei teismų praktika nenumato, kad apskaičiuoto mokesčio dydis būtų laikomas baudos skyrimui reikšminga lengvinančia ar sunkinančia aplinkybe. Pasak pareiškėjos, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja visapusiškai bendradarbiavo su Kauno TM (operatyviai teikė paaiškinimus bei pastabas), o pareiškėjos veiksmuose nėra konstatuota jokių piktybiškų veiksmų. Pareiškėjos nuomone, ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutiko su Kauno TM išvadomis ir atskaičiuota muito priemoka, ar kad pareiškėja pasinaudojo jai suteikta teise pateikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo ataskaitos, nėra ir negali būti laikoma nei pareiškėjos „kalte“, nei pagrindu neskirti jai įstatyme nustatytos minimalios baudos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Departamentas, vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 60 straipsniu, numatančiu nelengvatinės kilmės įgijimo taisykles, bei Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 31 straipsniu, numatančiu kokios prekės gali būti laikomos gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje.
Duomenų, jog ginčo prekės buvo pagamintos ar perdirbtos Korėjos Respublikoje, nėra. Nurodo, kad vadovaujantis mokestinėje byloje esančiais įrodymais, OLAF pranešime išdėstytų faktų, ginčo prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ minėtas prekes pardavė Korėjos Respublikos bendrovei „W. I. Co., Ltd.“, kuri jas perpardavė pareiškėjai. Taip pat nustatyta, jog ginčo prekės buvo pakrautos Taivano Kaohsiung uoste ir tiesiogiai atgabentos į Klaipėdos uostą.
3.2. Pažymi, kad ginčo prekės į Taivaną įgabentos deklaruojant Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir KLR) kilmę, tačiau, kaip konstatuota pirmiau minėtame OLAF pranešime, surasti įrodymų apie šio pranešimo I-ame priede išvardintų prekių (t. y. bendrovės „L. K. Metal Industrial“ prekių) perkrovos klastotę iš KLR į Europos Sąjungą per Taivaną buvo neįmanoma. Akcentuoja, kad pareiškėja muitinei nėra pateikusi jokių įrodymų apie galimą ginčo prekių apdirbimą ar pakeitimą tokiu būdu, dėl ko prekės galimai įgijo Korėjos Respublikos kilmę.
Vadovaujasi Sąjungos muitinės kodekso 61 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad, kaip teisingai nurodoma tiek skundžiamame Komisijos Sprendime, tiek muitinės sprendimuose, prekių kilmę įrodančių dokumentų pateikimas ginčo prekių atžvilgiu nėra numatytas, o bendrosios formos kilmės sertifikatai, kuriais remiasi pareiškėja, buvo pateikti ne ginčo prekių muitinio įforminimo metu, o tik pradėjus mokestinį patikrinimą. Taigi, pareiškėjos pateikti kilmės sertifikatai neturi ir neturėjo jokios įtakos nustatinėjant nelengvatinę ginčo prekių kilmę.
3.3. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016, nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad OLAF pateikti duomenys, kurie buvo pagrindu priimti skundžiamus muitinės sprendimus, nepaneigia pareiškėjos importuotų ginčo prekių Korėjos Respublikos kilmės, be to, esant nepakankamiems ir prieštaringiems duomenims, muitinė turėjo pareigą rinkti papildomus įrodymus bei privalėjo kreiptis į pirmiau minėtą valstybę bei patikrinti pareiškėjos pateiktų nelengvatinės kilmės sertifikatų autentiškumą.
3.4. Departamento nuomone, nagrinėjamu atveju OLAF pranešime jokių prieštaravimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF pareigūnai, surašydami ataskaitą, rėmėsi būtent Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis, todėl Departamentas neturi jokio pagrindo abejoti šių duomenų pagrįstumu ir teisingumu. Be to, kaip matyti iš minėto OLAF pranešimo priedų, Taivano muitinė pateikė ir būtinus duomenis apie importuotų ginčo prekių sąsajas su iš Taivano eksportuojamomis prekėmis, t. y. nurodė eksporto deklaracijų datas bei numerius, taip pat konteinerių ir laivų, kuriuose buvo gabenamos eksportuojamos prekės, numerius bei pavadinimus bei šių prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodus.
3.5. Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių apie jos pateiktų bendrosios formos kilmės autentiškumo patikrinimą Korėjos Respublikoje, pažymi, jog šių dokumentų paskesnis patikrinimas gali būti atliekamas tik išimtiniais atvejais. Teigia, kad vadovaujantis Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 58 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į tai, jog Europos Sąjunga atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, tuo pačiu, tokie dokumentai negali būti siunčiami ir patikrinimui į minėtą valstybę.
Analogiškos nelengvatinės kilmės dokumentų pateikimo bei tikrinimo taisyklės yra išdėstytos ir Europos Komisijos parengtame Nepreferencinės kilmės vadove (anglų kalba –guidance-on-non-preferential-rules-of-origin_en.pdf(europa.eu)). Nepaisant to, kad minėtas vadovas nėra teisės aktas, jame pateikta Europos komisijos pozicija yra aktuali bei taikytina ir nagrinėjamo ginčo atveju.
Motyvuojamoji dalis
3.6. Be kita ko, nurodo, kad MAĮ 67 straipsnis numato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. Patikrinimo ataskaitoje detaliai išdėstė importo mokesčių apskaičiavimo teisinius bei faktinius pagrindus bei jos prieduose pateikė išsamius suvestinius duomenis. Pareiškėja savo skunduose Departamentui, Komisijai bei teismui jokių alternatyvių skaičiavimų dėl įregistruotos skolos teisingumo, išskyrus argumentus dėl virškvočio (apsaugos) muito taikymo, nenurodo, todėl mano, kad mokestinė nepriemoka apskaičiuota teisingai.
3.7. Departamentas palaiko skundžiamame Komisijos Sprendime išdėstytus motyvus, susijusius su virškvočio (apsaugos) muito tarifo ginčo prekėms taikymu bei pažymi, kad minėtas mokestis gali būti netaikomas Taivano kilmės prekėms vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. sausio 31 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir tik tuo atveju, jei nėra viršijama nustatyta tarifinė kvota. Taip pat nurodo, kad ginčo prekės jų importo metu buvo deklaruojamos Korėjos Respublikos kilme, taigi, akivaizdu, jog joms negalėjo būti taikomos Taivano kilmės prekėms nustatytos kvotos. Be to, pareiškėjos argumentas dėl šio mokesčio netaikymo yra prieštaringas, nes viso mokestinio ginčo metu pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos dėl ginčo prekėms taikytinos Korėjos Respublikos kilmės. Departamentas taip pat sutinka su Komisijos Sprendimo nuostata, jog prekių kvotų suteikimas yra nuo mokesčių mokėtojo valios priklausanti diskrecija, kuri po prekių kilmės pripažinimo gali būti realizuojama tik paties mokesčių mokėtojo iniciatyva, laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų.
3.8. Teismo posėdyje atsakovo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (toliau – Reglamentas Nr. 883/2013) 11 straipsnio 1 dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados, įskaitant OLAF rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi, o vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę. Atsižvelgiant į tai, Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, OLAF pranešimas yra vienas iš įrodymų šaltinių, šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę dėl antidempingo muitų ir importo PVM apskaičiavimo, bei pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentą apie tai, kad Kauno TM nepagrįstai OLAF pranešimu rėmėsi kaip įrodymu, nustatydama prievolę.
4.2. Teigia, kad OLAF pranešime nurodyta, jog, prašant pagalbos, buvo susisiekta su Taivano muitine ir Taivano muitinė pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ į ES, Lietuvos bendrovei UAB ,,MV Steel Group“, Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę „W. I. Co., Ltd.“ eksportavo nerūdijančio plieno lakštus. Be to, savo teiginiams pagrįsti OLAF pateikė iš Taivano muitinės gautą susistemintą
informaciją apie UAB ,,MV Steel Group“ konteineriais, nurodytais Patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Taivano bendrovės „L. K. Metal Industrial“ į ES muitų teritoriją įvežtus nerūdijančio plieno lakštus, kurioje nurodyta Taivano muitinėje įformintose eksporto deklaracijose deklaruoti duomenys: eksportuotojo ir prekių pirkėjo pavadinimas (prekių eksportuotojas nurodytas Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“, o pirkėjas nurodytas Korėjos bendrovė „W. I. Co., Ltd.“), paskirties šalis (nurodyta Lietuva), eksporto konteinerio numeris, prekių svoris, TARIC kodas, trumpas prekės aprašymas ir kt.
4.3. Pažymi, kad nerūdijančius plieno lakštus, įvežtus į ES Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais (konteineriai pažymėti ,,*“) Korėjos bendrovė „W. I. Co., Ltd.“ pardavė UAB ,,MV Steel Group“ išrašydama pardavimo sąskaitas, kurių datos yra ankstesnės nei Taivano muitinėje įformintų eksporto deklaracijų, kuriose Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ nurodyta eksportuotoju, o Korėjos bendrovė „W. I. Co., Ltd.“ prekių pirkėja (duomenys, apie UAB ,,MV Steel Group“ iš Taivano bendrovės „L. K. Metal Industrial“ patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais per Korėjos bendrovę „W. I. Co., Ltd.“ importuotus nerūdijančio plieno lakštus, pateikiami patikrinimo ataskaitos 3 priede).
4.4. Mano, kad Komisija, vadovaudamasi minėta LVAT suformuota praktika, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pagrįstai konstatavo, jog ji nenustatė OLAF pranešimu pateiktoje susistemintoje medžiagoje prieštaravimų ar abejonių dėl ginčo duomenų apie prekių judėjimą ir tikrąją jų kilmę pagrįstumo ar teisingumo, nurodydama, jog iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis. Surinkti duomenys patvirtina, kad Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėja, kilmės šalis yra Taivanas.
4.5. Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl ginčo prekių kilmės sertifikatų, Kauno TM pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės „W. I. Co., Ltd.“ išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus, kurie vertintini kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, Korėjos bendrovė „W. I. Co., Ltd.“ nerūdijančio plieno lakštus įsigijo iš Taivano bendrovės „L. K. Metal Industrial“, kuri tiesiogiai (tuose pačiuose konteineriuose, nurodytuose patikrinimo ataskaitos 2 priede) eksportavo minėtas prekes į Lietuvą, ir jas tik perpardavė UAB ,,MV Steel Group“. Taip pat pažymi ir tai, kad muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai net nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą ir UAB ,,MV Steel Group“ deklaruodama importuotas prekes, nurodytas patikrinimo ataskaitos 3 priede, jų nepateikė. Šiuos kilmės sertifikatus pareiškėja pateikė 2021 m. spalio 18 d. patikrinimo metu, Kauno TM paprašius pagrįsti minėtų prekių deklaruotą Korėjos kilmę.
4.6. Mano, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, todėl tiek Kauno TM, tiek Departamentas visiškai teisingai konstatavo, kad kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, tuo pačiu negali būti siunčiami ir patikrinimui į Korėjos Respubliką.
4.7. Nurodo, kad pagal OLAF pranešimą ginčo prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ prekes eksportavo (eksporto deklaracijose nurodant ginčo prekių pirkėją – Korėjos bendrovę „W. I. Co. Ltd.“) anksčiau nei prekės pagal pardavimo dokumentus buvo parduotos pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, Kauno TM daro išvadą, kad prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės „W. I. Co., Ltd.“ Korėjoje.
Kauno TM pažymi ir tai, kad sutarčių pasirašytų su Korėjos bendrove „W. I. Co., Ltd.“, eksporto deklaracijų pareiškėjas nepateikė, nurodydamas, kad bendradarbiavimas yra vykdomas pagal atskirus užsakymus, kurie patikrinimo metu taip pat nebuvo pateikti. Be to, dokumentų, pagrindžiančių deklaruotą šalį siuntėją Korėją, pareiškėja taip pat nepateikė.
4.8. Atsakydama į pareiškėjos teiginius, kad Kauno TM turėjo pareigą kreiptis į prekių gamintoją Korėjos bendrovę W. I. Co. Ltd. ar į kompetentingas Korėjos institucijas dėl informacijos apie prekių kilmę pateikimo, Kauno TM pažymi, kad OLAF kreipėsi į Taivano muitinę, kuri pateikė atitinkamus dokumentus, kurie nesudaro pagrindo nepripažinti ar abejoti atlikto patikrinimo rezultatais. Taip pat Kauno TM teigia, kad Komisija Sprendime, vertindama minėtus pareiškėjos teiginius dėl ginčo prekių kilmės vietos, pagrįstai nurodė, jog prekių kilmės įgijimo ir prekių kilmės įrodymo išaiškinimas pateiktas Sąjungos muitinės kodekso 60–61 straipsniuose.
4.9. Atsakydama į pareiškėjos teiginius, kad ji, siekdama pagrįsti savo poziciją, yra pateikusi papildomus įrodymus – Taivano bendrovės „L. K. Metal Industrial“ sąskaitas (anglų kalba –Commercial invoices), kurios patvirtina, kad Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus (kaip pradinę žaliavą) įsigijo iš kitos Korėjos bendrovės H. C., pažymi, šios sąskaitos neįrodo, kad tai buvo tos pačios (ginčo) prekės, ta pati prekių siunta, nes šiose sąskaitose nepateikti duomenys (pvz.: konteinerio numeris, užsakymo numeris), kurių pagrindu būtų galima įrodyti jų tiesiogines sąsajas su ginčo prekėmis, o Korėjos bendrovės H. C. išrašytose sąskaitose pateikti duomenys (prekės aprašymai, išmatavimai) neatitinka duomenų, nurodytų Korėjos bendrovės „W. I. Co., Ltd.“ išrašytose sąskaitose, kurių pagrindu buvo importuotos ginčo prekės.
4.10. Kauno TM nuomone, Komisija, sistemiškai išanalizavusi su tarifinių kvotų suteikimu susijusias teisės normas, Sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, nurodydama, kad prekių kvotų suteikimas yra nuo mokesčių mokėtojo valios priklausanti diskrecija, kuri po prekių kilmės pripažinimo gali būti realizuojama tik paties mokesčių mokėtojo iniciatyva, laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų, o Komisija savo sprendimu, net ir nustačius kvotų likučius, negali įpareigoti Departamento realizuoti prekių kvotų suteikimą.
4.11. Pažymi, kad skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. Šio straipsnio 4 dalyje yra numatytas baigtinis sunkinančių aplinkybių sąrašas. Sunkinanti aplinkybė (didelės turtinės žalos padarymas) įtvirtinta minėto straipsnio 4 dalies 5 punkte.
4.12. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Kauno TM direktoriaus pavaduotojas 2021 m. liepos 12 d. pavedimu Nr. 1KM32043 pavedė patikrinti pareiškėjos ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, susijusią su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu, kai prekės atgabentos tranzito deklaracijomis: Nr. 19LTLU900016761F66 (2019 m. sausio 21 d.), Nr. 19LTLU9000167F1FC6 (2019 m. vasario 13 d.). Nr. 19LTLU9000167F26B1 (2019 m. vasario 13 d.), o 2021 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo užduotis buvo papildyta konteineriais, nurodytais 2021 m. liepos 12 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 1KM32043 1 priede.
5.2. Kauno TM 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (10.20/04)-1B10849 pranešė pareiškėjai apie galimą nepalankų sprendimą, prašydama ją pateikti nuomonę dėl nurodytų priežasčių, informacijos ir dokumentų, kuriais ketinama pagrįsti pareiškėjai nepalankų Kauno TM sprendimą. Pareiškėja 2022 m. sausio 4 d. pateikė nuomonę, jog nesutinka su Kauno TM pateikta informacija apie pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nurodydama, kad pareiškėja pateikė su patikrinimu susijusioms prekėms prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių kilmės šalį – Korėjos Respubliką; faktas, jog gaminių atkrovimo uostas buvo ne prekių gamybos šalyje, o prekių gamintojo naudojamame kitos šalies tranzito terminale, niekaip neįtakoja nei prekių gamybos vietos, nei kilmės statuso. Be to, pareiškėja pateikė gamintojo „W. I. Co. Ltd.“ 2021 m. lapkričio 9 d. raštišką patvirtinimą, kad pagal pareiškėjos specifinius individualius užsakymus, naudojant pradinę žaliavą, vėlesniame gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas kaip naujo produkto pagaminimas. Taip pat nurodė, kad OLAF pranešimas neatitinka objektyvumo, išsamumo ir visapusiško įrodymų ištyrimo reikalavimų.
5.3. Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. surašė pareiškėjos patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM320005M, kuria nusprendė: 1) keisti pareiškėjos importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Korėjos (KR) į Taivaną (TW), preferencijos kodą iš „120“ į „100“; 2) taikyti prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, papildomo apsaugos muito tarifą 25 %, galutinio antidempingo muito tarifą 6,8 % kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 3 priede; 3) perskaičiuoti pareiškėjos importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, papildomą apsaugos muitą (A20), galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (B00), pagal Patikrinimo ataskaitos 3 priedo duomenis; 4) apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 96 449 Eur papildomo apsaugos muito (A20), 24 402 Eur antidempingo muito (A30), 58 036 Eur importo PVM (B00), pagal muitinės deklaracijas, nurodytas Patikrinimo ataskaitos 3 priede, kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede; 5) apskaičiuoti muito delspinigius (812), kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 1 priede, t. y. 6 840 Eur; 6) skirti pareiškėjai 20 % baudą (894), t. y. 35 779 Eur už neteisėtai mokėtino mokesčio sumažinimą, kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede.
5.4. Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad pareiškėja konteineriais, nurodytais patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Korėjos tiekėjo „W. I. Co., Ltd.“ Į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežė nerūdijančio plieno lakštus, kuriems buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra (7100). Po muitinės sandėliavimo pareiškėja minėtas prekes muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 2 priede, deklaravo eksporto (3171) procedūrai arba išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu (4171) procedūrai. Į ES įvežti nerūdijančio plieno lakštai deklaruoti nurodant nelengvatinę Korėjos (KR) prekių kilmę (preferencijų kodai: ,,100“, ,,120“), šalis siuntėja nurodyta Korėja, TARIC kodais: 7219339000, 7219341000, 7219349000, taikant 0 % trečiųjų šalių muito tarifą, 0 % apsaugos muito tarifą, 0 % antidempingo muito tarifą, kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 3 priede.
5.5. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo ataskaita, 2022 m. vasario 7 d. skundu kreipėsi į Departamentą (Departamente skundas gautas 2022 m. vasario 9 d.), prašydama panaikinti Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. Patikrinimo ataskaitą.
5.6. Departamentas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1A-105 „Dėl UAB „MV steel group“ skundo“ patvirtino Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. Patikrinimo ataskaitą.
5.7. Nesutikdama su Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1A-105, pareiškėja 2022 m. birželio 13 d. pateikė skundą Komisijai.
5.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, jį atmetė, o atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas padaręs išvadas, jog ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, neįvertinęs OLAF pranešimo 1 priedo, nurodydamas, kad byloje šis priedas nepateiktas. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad minėtas priedas dėl jo „exel“ formato buvo atskirai pateiktas Komisijai 2022 m. spalio 10 d. el. paštu, o pirmosios instancijos teismui pateiktas kartu su visa mokestine byla. Įvertinus, kad minėtas dokumentas byloje yra, t. y. jis pateiktas kartu su 2022 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku, apeliacinės instancijos teismas mano, kad buvo klaidingai nustatyta, jog minėtas dokumentas nėra pateiktas byloje, ir nepagrįstai netyrė bei nevertino minėto dokumento reikšmės visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir OLAF pranešimu bei kitais jo priedais.
Sąjungos muitinės kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad siekdama muitinio tikrinimo tikslų muitinė gali po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išvežimo bendrojoje deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad atlikdamas šį patikrinimą, tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratoriai privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nepažeidžiant mokesčių mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-427/2011). Įstatymas suteikia mokesčių administratoriui diskreciją pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokią ar kitokią mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimą atliekantis pareigūnas šią kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus reikšmingų aplinkybių visetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-474/2010).
Vadovaujantis Reglamento Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2013) 11 straipsnio 1 dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados. Kartu su ataskaita, kai tikslinga, pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis. Tose rekomendacijose, kai tikslinga, nurodomi institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminiai, administraciniai, finansiniai arba teisminiai veiksmai, kurių reikėtų imtis, ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas, rengiant 1 dalyje nurodytas ataskaitas ir rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir tiek, kiek taikytina – į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. Pagal pirmą pastraipą parengtos ataskaitos kartu su visais jas pagrindžiančiais ir prie jų pridėtais įrodymais laikomos priimtinais įrodymais: a) nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose ir administraciniuose procesuose valstybėse narėse; b) tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos – valstybės narės baudžiamuosiuose procesuose, kai nustatoma, kad jų būtinai reikia, ir joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, bei jos turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip tokios ataskaitos; c) ESTT vykstančiuose teismo procesuose ir administraciniuose procesuose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose.
Europos Sąjungos teisminės institucijos, aiškindamos šias nuostatas, yra pripažinusios, kad OLAF parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ar teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje. Tačiau tik institucijos ar kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kurioms OLAF perdavė ataskaitas ir informaciją, yra visiškai atsakingos už tolesnius veiksmus, kurių minėtu pagrindu jos gali imtis (Pirmosios instancijos teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimo sujungtose bylose Y. F. ir D. B. prieš Komisiją, T-391/03 ir T-70/04, 94 ir 95 p.). Kad OLAF ataskaitoje pateikiami duomenys yra laikytini vienu iš įrodymų šaltiniu, kurie, ginčą nagrinėjant administraciniame teisme, yra vertinami pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies taisykles, yra akcentavęs ir LVAT (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-144/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2442-662/2020 ir kt.).
7. Pareiškėja skunduose Departamentui, Komisijai ir teismui nurodė, kad Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje pareiškėjos importuotų nerūdijančio plieno šalto valcavimo gaminių kilmė pakeista iš Korėjos į Taivano iš esmės remiantis vien tik OALF pranešime pateiktais duomenimis, kurie prieštaringi ir tai nulėmė pareiškėjos mokestines prievoles bei jų apimtį, tuo tarpu neatsižvelgta į prekių kilmės sertifikatus.
8. Patikrinimo ataskaitos 2.1 punkte iš tiesų nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu, atsižvelgiant į OLAF pranešimu pagal OLAF bylą OC/2020/0259/B3 gautą informaciją apie neteisingą nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių gaminių kilmės šalies deklaravimą, patikrinta, ar teisingai deklaruota Patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis deklaruotų 120 prekių (120 muitinės deklaracijų) Korėjos kilmės šalis, muitinė vertė ir PVM apmokestinamoji vertė bei importo mokesčių apskaičiavimo teisingumas.
Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad „Departamentas Kauno TM 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (19.3)38-5075 perdavė OLAF pranešimą pagal OLAF bylą OC/2020/0259183 dėl neteisingo nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių gaminių, kurių kilmės šalis yra Kinija ir Taivanas, deklaravimo. OLAF Pranešime nurodyta, kad, prašant pagalbos, buvo susisiekta su Taivano muitine. Taivano muitinė pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė ,,L. K. Metal Industrial“ į ES, Lietuvos bendrovei UAB ,,MV Steel Group“, Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę „W. I. Co., Ltd.“ eksportavo nerūdijančio plieno lakštus. Savo teiginiams pagrįsti OLAF pateikė iš Taivano muitinės gautą susistemintą informaciją apie pareiškėjos konteineriais, nurodytais Patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Taivano bendrovės ,,L. K. Metal Industrial“ į ES muitų teritoriją įvežtus nerūdijančio plieno 1akštus, kurioje nurodyta Taivano muitinėje įformintose eksporto deklaracijose deklaruoti duomenys: eksportuotojo ir prekių pirkėjo pavadinimas (prekių eksportuotojas nurodytas Taivano bendrovė ,,L. K. Metal Industrial“, o pirkėjas nurodytas Korėjos bendrovė ,,W. I. Co., Ltd.“), paskirties šalis (nurodyta Lietuva), eksporto konteinerio numeris, prekių svoris, TARIC kodas, trumpas prekės aprašymas ir kt. Savo teiginiams pagrįsti OLAF pateikė iš Taivano muitinės gautą susistemintą informaciją apie pareiškėjos konteineriais, nurodytais Patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Taivano bendrovės ,,L. K. Metal Industrial“ į ES muitų teritoriją įvežtus nerūdijančio plieno lakštus, kurioje nurodyta Taivano muitinėje įformintose eksporto deklaracijose deklaruoti duomenys: eksportuotojo ir prekių pirkėjo pavadinimas (prekių eksportuotojas nurodytas Taivano bendrovė ,,L. K. Metal Industrial“, o pirkėjas nurodytas Korėjos bendrovė ,,W. I. Co., Ltd.“), paskirties šalis (nurodyta Lietuva), eksporto konteinerio numeris, prekių svoris, TARIC kodas, trumpas prekės aprašymas ir kt.“
9. OLAF pranešime nurodyta, kad buvo susisiekta su Taivano muitine, siekiant jų pagalbos, ir pateikti, be kita ko: konteinerių, kuriais „L. K. Metal Industrial“ į Taivaną iš KLR konteinerių, kuriuos bendrovė „L. K. Metal Industrial“ eksportavo iš Taivano į ES, sąrašą (OLAF pranešimo 1 priedas, Mokestinės bylos 1 tomo 100 l.). Priimdama skundžiamą sprendimą, Kauno TM ir rėmėsi šiais duomenimis, susiedama juos su turimais duomenimis apie konteinerių, kuriais Bendrovė importavo prekes į ES (per Lietuvą) numeriais (nurodyti skundžiamos patikrinimo ataskaitos 2 priede). Esminė muitinės išvada buvo tokia, kad faktiškai konteineriai buvo pakrauti Taivane, iš kur ir atvyko į Lietuvą. Nors siunčiant konteinerius iš Taivano pirkėju buvo nurodoma Korėjos įmonė „W. I. Co.“, kuri perpardavė juos Bendrovei, tai nekeičia aplinkybės, kad faktiškai prekės išsiųstos iš Taivano tuose pačiuose konteineriuose atkeliavo į Lietuvą. Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip nurodoma, skundžiamoje ataskaitoje, nepateikė jokių eksportą iš Korėjos liudijančių įrodymų. Taigi surinkti duomenys patvirtina, kad Taivano bendrovė „L. K. Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų Prekių, kurias importavo Bendrovė , kilmės šalis yra Taivanas“.
Šiuo atveju pareiškėja kritikuoja tai, kad muitinė rėmėsi OLAF ataskaita, nurodo, kad tai nėra absoliutus įrodymas. Nepaisant to, pareiškėja nepateikia jokių konkrečių aplinkybių, kurios liudytų šio dokumento vidinį ar išorinį prieštaringumą. Kaip matyti iš OLAF ataskaitos turinio, ji yra pateikta kompetentingos institucijos, joje remiamasi surinkta informacija, nurodomi jos surinkimo šaltiniai. Ji atitinka kitą kontekstinę informaciją – skundžiamos ataskaitoje minimus importo duomenis (ypač 2 priede nurodytus konteinerių numerius, 3 priede deklaracijas, operacijų datas). Pagal aptartą teismų praktiką tokie dokumentai pripažįstami įrodinėjimo priemone. Taigi pareiškėjos teiginiai apie minimo dokumento nepatikimumą yra tik deklaratyvūs ir nepaneigia OLAF ataskaitos turinio.
10.1. Teismas sutinka su Komisija ir Muitinės departamento išdėstyta pozicija, jog pareiškėjos pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys importuotų ginčo prekių kilmę. ES teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą (Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kaip kilmės įrodymą, numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą nenumatyta.
Vadovaujantis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 58 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai pagal specialią nelengvatinio importo tvarką tam tikriems produktams numatyta naudoti šio reglamento 57 straipsnyje numatytą kilmės sertifikatą, tokia tvarka turi būti taikoma su sąlyga, kad yra parengta administracinio bendradarbiavimo procedūra (nebent pagal tą tvarką nustatyta kitaip). ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi. Kaip matyti iš aptarto, kilmės sertifikatai naudojami esant tam tikroms sąlygoms, kurios užtikrina veiksmingą muitinės kontrolę.
10.2. Pačios Korėjos įmonės, dalyvavusios operacijose su Bendrove, pateikti dokumentai (kilmės sertifikatai, 2021 m. lapkričio 9 d. raštas) yra itin lakoniški – juose deklaratyviai nurodoma kilmės šalis (Korėja), šie duomenys nėra pagrįsti jokiais kitais netiesioginiais įrodymais (pavyzdžiui, eksporto duomenimis). Be to, prieštarauja jau aptartai OLAF ataskaitai. Taigi šie dokumentai pagrįstai įvertinti kritiškai.
10.3. Todėl muitinė visiškai teisingai konstatavo, jog kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami. Tuo tarpu pareiškėjos reikalavimas kad muitinė pati rinktų įrodymus Korėjos Respublikoje apie pačios pareiškėjos operacijas, nesant bendradarbiavimo sutarčių, yra neproporcingas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo požiūriu.
Atsižvelgiant į aptartus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė muitinės sprendimuose konstatuotos prekių kilmės vietos.
Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu (20 proc. nuo papildomai apskaičiuotos mokesčių/muitų sumos). Pasak jos, apskaičiuoto mokesčio dydis nelaikytinas sunkinančia aplinkybe.
Baudų skyrimo tvarka yra nustatyta MAĮ 139 ir 140 straipsniuose. Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį (iki 2023 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) - jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 140 straipsnio 5 dalį konkretų asmeniui skirtinos baudos dydį mokesčių administratorius apskaičiuoja ir motyvuotai nustato atsižvelgdamas į šioje dalyje nustatytas baudų skyrimo taisykles: 1)mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau; 2) mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1¬4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio; 3) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio; 4) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį.
140 straipsnio 4 dalyje nustatytos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tarp šių aplinkybių (5 punktas) nurodyta turinė žala biudžetui. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad apskaičiuotų mokesčių suma viršija minėtoje nuostatoje nurodytą ribą (500 bazinių socialinių išmokų dydį).
Taigi šiuo atveju pagrįstai konstatuota sunkinanti aplinkybė. Todėl paskirta bauda, nesiekianti galimos skirti baudos vidurkio (kuris sudarytų 30 proc.) negali būtin laikoma neproporcinga. Mokesčių administratorius tinkamai taikė baudų skyrimą reglamentuojančias MAĮ nuostatas, todėl nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismą.