Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat P. V. paskirta BK 67 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį prisiartinti prie nukentėjusiosios D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 11 d. terorizavo nukentėjusiąją D. V., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai ją baugindamas ir grasindamas ją nužudyti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, o būtent:

2008 m. liepos 10 d., tikslus laikas nenustatytas, tikslu įbauginti buvusią savo sutuoktinę D. V., pastarosios laukė grįžtančios į namus jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, o šiai įėjus į minėtą laiptinę ją puolė, žodžiais grasindamas nužudyti;

2008 m. liepos 13 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. prie nukentėjusiosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų grasino jai, sakydamas jog užmuš, nužudys, papjaus;

2008 m. spalio 19 d. apie 15 val., atvykęs prie minėto nukentėjusiosios gyvenamojo buto, grasino nukentėjusiajai sakydamas, jog ją užmuš;

2008 m. lapkričio 9 d. apie 13 val., atvykęs prie minėto nukentėjusiosios gyvenamojo buto, grasino nukentėjusiajai sakydamas, jog ją užmuš;

2009 m. rugpjūčio 9 d. apie 12 val., atvykęs prie nukentėjusiosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastarajai grasino, sakydamas jog užmuš ir siekdamas įbauginti nukentėjusiąją, jog jo ketinimas realus, nuėjęs prie to paties namo balkono kaip psichinę prievartos priemonę į nukentėjusiosios buto langą rodė butelį su skysčiu šaukdamas jai, jog apipils rūgštimi;

2009 m. rugsėjo 5 d. apie 16.30 val., siekdamas įbauginti D. V., pastarosios grįžtančios į namus laukė prie (duomenys neskelbtini), ir pamatęs nukentėjusiąją puolė jai grasinti, sakydamas, jog užmuš ir kad ji negyvens;

2009 m. spalio 11 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžtančios nukentėjusiosios laukė prie (duomenys neskelbtini), o D. V. bandant pasprukti nuo jo, vijosi ją iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų ir, nukentėjusiajai įbėgus į šį butą ir užrakinus durų spyną, spardė šio buto duris, grasindamas nukentėjusiajai, jog ją užmuš, apipils rūgštimi, nužudys, sakydamas „vis tiek išeisi, lauksiu ir užmušiu, vis tiek negyvensi“.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti nuteistajam skirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kadangi dėl šio įpareigojimo nuteistasis, nuolat išvykstantis į tolimąjį plaukiojimą, prarastų darbą. Nukentėjusioji prašė gynėjos nurodytoje dalyje apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį pagal susitarimą ginanti gynėja paaiškino, kad apeliaciniame skunde apeliantas netiksliai ir nepakankamai aiškiai suformulavo savo prašymą „panaikinti nuosprendį ir neskirti jam bausmės“. Pagal jos ir ginamojo suderintą poziciją apeliaciniu skundu nuteistasis, neginčydamas savo kaltės bei teismo sprendimo skirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, prašo nuosprendį pakeisti, panaikinant jam skirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Todėl, laikantis apeliacinio skundo ribų, nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka bus tikrinamas tik dalyje dėl BK 75 str. 2 d. ir 3 d. nuostatų taikymo.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-P-6/2010 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas ir kad taikant BK 75 straipsnio 2 dalį galimi tokie alternatyvūs variantai: 1) baudžiamojo poveikio priemonės ir vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 2) baudžiamojo poveikio priemonės ir kelių iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 3) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas; 4) vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 5) kelių šioje normoje nurodytų įpareigojimų paskyrimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai)“ 15.1. punkte nurodyta, kad iš bausmės vykdymo atidėjimo būtinos sąlygos – pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – turinio kyla teismo pareiga baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio priemones parinkti tokias, kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiojo pažeistų interesų atkūrimą, bet ir nuteistojo nubaudimą, skatintų nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudarytų prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas P. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė ir BK 67 str. 2 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį prisiartinti prie nukentėjusiosios D. V., ir BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kolegijai nekyla abejonių dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, draudimas P. V. prisiartinti prie nukentėjusiosios D. V. yra parinktas itin tinkamai ir neabejotinai padės pasiekti bausmės tikslus - apribos nuteistojo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas prieš D. V.. Tuo tarpu P. V. paskirtas apribojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kuris, kaip jau aptarta, nėra privalomas paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiant į tai, kad P. V. dirba tolimojo plaukiojimo laivuose ir pastoviai ilgam laikui išvyksta iš Lietuvos, yra nepamatuotai apsunkinantis P. V. teisinę padėtį. Pati nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad ji sutinka su tokio įpareigojimo panaikinimu, jai svarbu, kad P. V. nebūtų sudaryta kliūčių išvykti ilgam laikui darbo reikalais iš Lietuvos, nes tik tuo metu, kai P. V. jūroje, ji jaučiasi saugi. Atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurį nuteistas P. V., specifiką ir tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius akivaizdu, jog nuteistojo buvimas kuo toliau nuo nukentėjusiosios kuo ilgesnį laiką maksimaliai atitinka tiek nukentėjusiosos, tiek nuteistojo interesus. Taigi kolegija laiko, kad bausmės tikslai P. V. bus pasiekti ir be minėto įpareigojimo paskyrimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės keičiamas, panaikinant P. V. paskirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam P. V. paskirtas BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.