Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Liudmilai Rožkovai, advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovei T. M. , atsakovės atstovei Marinai Saveljevai, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei T. M. dėl tinkamo prievolės vykdymo ir pagal atsakovės T. M. priešieškinį ieškovei D. V. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kreditorei (ieškovei) D. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 27 d. išdavė teismo įsakymą dėl 100 000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 750 Lt žyminio mokesčio ir 5000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininkės (atsakovės) T. M. .

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. balandžio 13 d. sutartimi, patvirtinta notaro, ieškovė D. V. paskolino atsakovei T. M. 50 000 Lt (b. l. 4), 2006 m. balandžio 13 d. sudaryta paprastos rašytinės formos sutartis, kurioje nurodoma, kad ieškovė atsakovei paskolino dar 50 000 Lt (b. l. 5). Pagal abi sutartis atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2006 m. birželio 13 d. Ieškovė, atsakovei nustatytu terminu skolos negrąžinus, kreipėsi į teismą dėl 100 000 Lt skolos priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl paprastos rašytinės formos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ši sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, nurodė, kad ji buvo kaip užstatas notaro patvirtintos sutarties įvykdymui užtikrinti. Atsakovė notaro patvirtintos sutarties neginčijo, ginčas tarp šalių kilo dėl 50 000 Lt skolos pagal paprastą rašytinę sutartį mokėjimo.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutarties sudarymo teisinės pasekmės pasireiškia tuo, kad paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai ar kitokie rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jo perdavimo momento pereina paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Ieškovė teigė, kad pagal 2006 m. balandžio 13 d. paprastos rašytinės formos sutartį atsakovei paskolino 50 000 Lt (b. l. 5). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad pagal paprastos rašytinės formos sutartį paskolino atsakovei 50 000 Lt, teigia, kad tai patvirtina atsakovės parašas, kad pinigus gavo. Atsakovė teigia, kad šią sutartį, kaip įsipareigojimą mokėti palūkanas bei kaip užstatą notaro patvirtintai sutarčiai, pasirašė bei nusistatė palūkanų dydį – 50 000 Lt, nes neturėjo kitos išeities. Ieškovė tikėjosi gauti atsakovės mokėtinas palūkanas – 50 000 Lt, o atsakovės parašas paprastos rašytinės formos sutartyje vertintinas kaip įsipareigojimas šias palūkanas mokėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrieji šalių ketinimai pagal paprastos rašytinės formos 2006 m. balandžio 13 d. sutartį buvo palūkanų mokėjimas pagal notaro patvirtintą sutartį.

Atsakovė pripažino, kad ginčijama sutartis buvo realiai sudaryta, kad ji pradėjo sutartį dėl palūkanų vykdyti, nes nuosekliai tvirtino, kad pagal ją dalį palūkanų yra sumokėjusi (b. l. 18, 34, 46–47, 50–51, 63–64). Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovės pateiktame skolos grąžinimo ieškovei raštelyje, kuris pridėtas prie bylos, nėra ieškovės patvirtinimo, kad atsakovės nurodytos sumos jai buvo grąžintos, atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad dalis palūkanų sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad skolos dokumentas yra pas ieškovę, o atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad įvykdė prievolę, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė savo prievolės ieškovei neįvykdė (CK 6.65 straipsnis).

Atsakovė teigė, kad paprastos rašytinės formos sutartį sudarė dėl suklydimo, ieškovė apgaule privertė pasirašytį minėtą sutartį. CK 1.90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, jeigu buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs. Esminiu laikytinas suklydimas dėl sandorio pobūdžio, kai šalys skirtingai vertina sutarties paskirtį, dėl sandorio dalyko tapatumo. Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jeigu kita šalis buvo sąžininga, nes motyvai yra už sandorio turinio ribų, o kita šalis paprastai apie juos nieko nežino. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Apgaulė – tai sandorį sudariusio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Pareiga įrodyti, kad buvo suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, tenka atsakovei, tačiau jokių suklydimą ar apgaulę patvirtinančių įrodymų ji nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 bei 1.91 straipsnių pagrindu. Atsakovės paaiškinimai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nenuoseklūs, prieštaringi (b. l. 62–65, 92–96).

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo po termino įvykdyti prievolę praleidimo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų dydis numatytas CK 6.210 straipsnyje, ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydis neviršija įstatyme numatyto dydžio, dėl to jos priteistinos iš atsakovės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 100 000 Lt skolos, 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinis atmestinas.

Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės ieškovei priteistina 4500 Lt žyminio mokesčio (3000 Lt paduodant ieškinį + 1500 Lt už apeliacinį skundą, b. l. 3, 27, 70, 77, CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei iš atsakovės priteistina 3200 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 7, 91, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės T. M. ieškovei D. V. 100 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės T. M. priteisti ieškovei D. V. 4500 Lt žyminio mokesčio, 3200 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priešieškinį atmesti“.