- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- eI2-1006-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03231-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis (pirm.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- "Florenta"
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Diržytei-Venslovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. ATK2-127/19 (toliau – ir Nutarimas), arba sumažinti Nutarimu paskirtą baudą.
2. Pareiškėja skunde teismui paaiškino, kad Nutarimu pareiškėja buvo nubausta už tai, kad jai priklausančios kavinės patalpoje buvo rasti tabako gaminiai be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio ženklų – banderolių. Departamentas taip pat nustatė, kad įmonės kavinėje laikomų rūkomųjų tabako gaminių ženklinimas neatitiko Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų, t. y. valstybine kalba nebuvo pateikti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai.
3. Prieštaraudama Nutarimo teisėtumui nurodo, kad rasti gaminiai buvo įsigyti ir įvežti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Departamentas į tai neatsižvelgė, o pažeidimą fiksavo formaliai įvertindamas, kad tabako gaminiai buvo laikomi ne pakeliuose, kuriuose jis buvo įsigytas ir atvežtas. Departamentas neįsigilino, kad perpilti tabako gaminius iš vieno plastikinio konteinerio į kitą yra svarbu ir patogu, nes taip neprarandamas tabakas ir greičiau aptarnaujami klientai. Be to, atsakovui yra žinoma tokia praktika, kad tabako gaminiai yra perpilami iš vienos taros į kitą. Šiuo atveju tabako gaminiai buvo įsigyti legaliai, tik patogumo dėlei buvo perpilti į kitą talpą.
4. Nesutiko, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą. Atsakovas patikrinimo metu negalėjo žinoti, kokią medžiagą su vandens pypke rūkė klientai. Nebuvo atlikta medžiagos, naudojamos vandens pypkėse, ekspertizė. Taigi, nebuvo įrodyta, kad įmonės patalpose buvo rūkomas tabakas.
5. Pažymėjo, kad kreipėsi į Departamentą, prašydama, kad būtų atliktas papildomas tyrimas, kurio metu būtų nustatyta ne tik, ar tiriama medžiaga yra tabakas, bet ir identifikuota tiksli, konkreti tabako rūšis. Nustačius konkrečią tabako rūšį būtų galima patvirtinti, arba paneigti faktą, ar aptiktas tabakas yra tas tabakas, kurį pareiškėjas įgijo ir laikė legaliai. Tačiau atsakovas tokius veiksmus atlikti atsisakė. Pareiškėjos nuomone, atsakovas apskritai kvestionuoja tą faktą, kad tabakas buvo įsigytas legaliai. Taip pat, būtent prašomos atlikti ekspertizės metu būtų atsakyta, ar plastikiniuose konteineriuose aptiktas tabakas atitinka sąskaitose nurodytą įsigytą tabaką. Tuo tarpu tabako perpylimą, kaip veiksmą, būtų galima vertinti kaip mažareikšmį. Pareiškėja taip pat prieštaravo ir dėl nepagrįstai didelės baudos, kuri yra neproporcinga padarytam pažeidimui, paskyrimo.
6. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ atstovas bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje metu nedalyvavo, kliūčių bylai nagrinėti atstovui nedalyvaujant nenustatyta.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
8. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Departamentas nepagrįstai nesutiko atlikti tabako gaminių ekspertizės, nurodo, kad papildomos ekspertizės metu nors ir būtų nustatyti tabako gaminių rūšis, sudėtis ir kiti parametrai, tai nepadėtų identifikuoti, kad rasti tabako gaminiai buvo įgyti būtent pagal pareiškėjos pateiktą 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą. Pažymėjo, kad Įstatymo 14-1 straipsnyje yra įtvirtinti tabako gaminio atsekamumo elementai, t. y. ant kiekvieno pakelio turi būti nurodytas partijos, kuriai priklauso tabako gaminys, numeris ar jo atitikmuo, pagal kurį būtų galima identifikuoti gaminio pagaminimo vietą ir laiką. Papildoma ekspertizė, kuria siūlė atlikti pareiškėja, nepadėtų konkretų tabako gaminį susieti su konkrečiu juridinę galią turinčiu įsigijimo dokumentu. Dėl to buvo pagrįstai atsisakyta atlikti papildomą ekspertizę.
9. Pažymėjo, kad iš esmės ydinga tokia praktika, kai tabako gaminiai išimami iš pakelių ir laikomi induose be jokio ženklinimo. Atkreipė dėmesį, kad kitų subjektų toks pat elgesys nepanaikina pareiškėjos padaryto pažeidimo sudėties.
10. Nurodo, kad pareiškėja jokiais įrodymais priešingai neįrodė atsakovo konstatuotų teiginių, kad pareiškėjos kavinėje buvo rūkomas vandens pypkių tabakas. Be kita ko, pareiškėja bylos nagrinėjimo Departamente metu buvo nurodžiusi, kad kavinė viešojo maitinimo veiklos nevykdo, todėl joje gali būti rūkomas vandens pypkių tabakas. Taigi pareiškėja yra pati pripažinusi, kad konkrečiu atveju pareiškėjos kavinėje buvo rūkomas būtent vandens pypkių tabakas.
11. Pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta bauda buvo individualizuota tinkamai.
Atsiliepimas
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. ATK2-127/19 teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tabakas, atlikto patikrinimo metu, Kavinės patalpoje buvo rastas ne pakeliuose, kuriuose buvo įsigytas, o išpilstytas į plastikinius konteinerius. Nors pareiškėja teigia, kad rastas tabakas į Lietuvą buvo įvežtas ir laikomas legaliai, o plastikiniuose konteineriuose tabakas buvo laikomas dėl to, kad yra patogiau tiek klientui, tiek pardavėjui, tačiau tokie pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai ir Tarnybos nustatytų pažeidimų, šiuo aspektu, nepaneigia. Departamentas pagrįstai nustatė, kad Kavinės patalpose laikomi Įstatymo reikalavimų neatitinkantys tabako gaminiai. Minėta, kad pagal jau aptartas Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pakanka nustatyti neteisėtą tabako gaminių laikymą ūkio subjekto patalpose, kuriose jis vykdo ūkinę veiklą, kad būtų pagrindas konstatuoti Įstatymo 14 straipsnyje nustatytus pažeidimus. Įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad ant kiekvieno tabako gaminių vienetinio pakelio turi būti nurodytas partijos, kuriai priklauso tabako gaminys, numeris ar jo atitikmuo, pagal kurį būtų galima nustatyti (identifikuoti) tabako gaminį bei jo pagaminimo vietą ir laiką. Būtent šiais kriterijais remiantis būtų galimybė atlikti išsamią tabako gaminių kontrolę ir tabako gaminius susieti su šio gaminio įsigijimą patvirtinančiais juridiniais dokumentais. Šiuo atveju, tabakas buvo išimtas iš pakuočių (ant kurių turėtų būti nurodyti aukščiau aptarti kriterijai) ir išpilstytas į plastikinius konteinerius, dėl ko objektyviai nebuvo galimybės sužinoti šių gaminių kilmės duomenų, todėl pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, kad plastikiniuose induose supilto tabako kiekis ir kiekis nurodytas įsigijimo dokumentuose sutampa (realiai esančio tabako kiekis nėra didesnis už įsigytą), objektyviai neįrodo, kad dokumentuose fiksuotas tabakas atitinka tabaką, esantį plastikiniuose konteineriuose. Kita vertus, toks tabako gaminių laikymas, kai nėra galimybės nustatyti Įstatymo 14¹ straipsnyje nurodytų duomenų, net ir tuo atveju, jei yra tų gaminių įsigijimą patvirtinantys juridiniai dokumentai, iš esmės yra ydingas Įstatymo nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas nustatęs, kad tabako gaminiai buvo laikomi pažeidžiant Įstatymo nuostatas, pagrįstai konstatavo pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad toks tabako gaminių laikymas yra patogesnis tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, jau aptartų argumentų kontekste, vertintini kaip subjektyvūs ir neesminiai.
18. Pareiškėja neteisi teikdama, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai taikytini tik įmonėms, kurios tabako gaminius įsigyja ir prekiauja nelegaliai. Šios teisės nuostatos taikytinos visiems juridiniams asmenims, kurie parduoda, laiko, gabena, taip pat importuoja tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tabako gaminiai be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių ir tabako gaminių ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Taigi įgytų tabako gaminių įsigijimo legalumo įrodinėti nereikalaujama. Šiose teisės nuostatose nustatytų reikalavimų nesilaikymą galima konstatuoti nustačius, kad nesilaikoma šių teisės nuostatų dispozicijoje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad plastikiniuose konteineriuose išpilstytas tabakas buvo be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, be atitinkamo ženklinimo, taip pat, objektyviai nebuvo galimybės nustatyti tabako gaminių partijos, kuriai priklauso tabako gaminys, numerio ar jo atitikmens, pagal kurį būtų galima identifikuoti tabako gaminį, jo pagaminimo vietą ir laiką, tam, kad būtų galima gaminius susieti su pareiškėjos turimais juridinę galią turinčiais tabako gaminių įsigijimą patvirtinančiai dokumentais. Taigi, nustačius šiuos tabako gaminių trūkumus Departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą. Kaip jau minėta, nesant objektyvios galimybės nustatyti tabako gaminių identifikavimo duomenų (pagaminimo data, vieta, partijos numeris ir pan.), nėra teisiškai reikšmingi ir pareiškėjos argumentai, kad Departamentas nerado didesnio kiekio tabako gaminių, nei pareiškėja buvo įsigijusi (pagal juridinę reikšmę turinčius dokumentus). Pabrėžtina, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs (tabako gaminiams taikomi jų identifikavimo reikalavimai), todėl pareiškėjos prieštaravimai, kad Departamentas nepaisė prašymo atlikti tabako gaminių ekspertizę, tam, kad būtų paneigta arba patvirtinta, kad plastikiniuose konteineriuose yra būtent tas tabakas, kurį įsigijo pareiškėja, laikytini nepagrįstais. Kaip teisingai nurodė Departamentas, net ir nustačius tabako gaminių rūšį, sudėtį ir kitus parametrus, šie duomenys nebūtų pakankamu įrodymu, kad butų konstatuota, jog tirti tabako gaminiai buvo įsigyti būtent pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus.
19. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius, elektronines cigarete) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pareiškėja skunde nors ir prieštarauja, kad atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, kokią medžiagą su vandens pypke rūkė klientai, t. y. pareigūnai patys nebuvo užsisakę vandens pypkių, todėl negalėjo teigti, kad Kavinės klientai rūkė vandens pypkių tabaką, tačiau pareiškėja šių atsakovo teiginių priešingai jokiais įrodymais nepaneigė. Rūkymo fakto neginčija ir pati pareiškėja, tačiau, siekiant paneigti Departamento konstatuotas išvadas, nepakanka vien tik nurodyti, kad pareigūnai negalėjo žinoti ką rūkė Kavinės klientai. Rūkymo faktas buvo nustatytas, tuo tarpu pareiškėja jokiais įrodymais neįrodė, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo.
20. Pareiškėja prašo teismo sumažinti Nutarimu jai paskirtą 2 896 Eur sankciją iki 289 Eur, kaip per didelę ir neproporcingą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas. Ekonominių sankcijų dydžiai nustatyti Įstatymo 26 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tabako gaminių gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies arba 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda. Analogiškos baudos nustatytos ir už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktų pažeidimus (5 dalis). Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Departamentas, pagal kompetenciją skirdamas baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio. Pareiškėja padarė sudėtinį pažeidimą (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimai), todėl pareiškėjai sankcija buvo paskirta sunkesniojo pažeidimo baudų ribose. Nors Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatyta skundą nagrinėjančio teismo teisė skirti mažesnę piniginę baudą nei nustatytos minimalios piniginės baudos, tačiau ši įstatymo nuostata vertintina kaip išimtis, o ne kaip visais atvejais taikytina taisyklė. Departamentas pareiškėjai skyrė minimalią bausmę sunkesnio pažeidimo ribose, atsižvelgdamas į lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėja tokį pažeidimą padarė pirmą kartą. Pareiškėja neįrodė, kad jai paskirta bauda yra neproporcinga ar akivaizdžiai per didelė ir neteisinga, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir įmonės vykdomą veiklą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tokios sankcijos paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokią pat sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-572-2009; 2011 m. kovo 10 d. nutartis Nr. A-261-780/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad Įstatymo pagrindu įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra proporcinga priemonė, nes konstatuoti akivaizdūs įstatyme nustatyti pažeidimai tokioje srityje, kurioje taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas ir kuri tiksliai reguliuojama dėl būtinumo apsaugoti viešąjį interesą – vieną svarbiausių visuomenės vertybių, būtent žmogaus ir visuomenės sveikatą. Departamentas, skirdamas tokio dydžio baudą, atsižvelgė, į lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatė, taigi teismas sutinka, kad paskirtos baudos mažinti pagrindo nėra.
21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti ar pakeisti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Patvirtinus Nutarimo teisėtumą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Florenta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.