Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „MAXIMA LT“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. J. priteista 91,98 Eur (devyniasdešimt vienas euras 98 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. J. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, 2022 m. spalio 4 d. 10 val. 51 min. UAB „MAXIMA LT“ parduotuvėje „X881 MAXIMA X“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš vaizdo kameromis stebimo alkoholinių gėrimų skyriaus lentynos paėmė ir atvirai pagrobė dėžutėje 0,7 litro talpos butelį konjako „Hennessy VSOP“, kurio kaina 54,99 Eur, ir dėžutėje 0,7 litro talpos butelį konjako „Hennessy Very Special“, kurio kaina 36,99 Eur, kuriuos užsikišęs už dėvimos striukės, išėjo pro įėjimo į prekybos salę duris nesusimokėjęs, o vagystę pastebėjusiam apsaugos darbuotojui prie išėjimo durų bandant sulaikyti ir liepiant atiduoti alkoholį, pasipriešino ir išbėgo iš parduotuvės, tokiais veiksmais atvirai pagrobė UAB „MAXIMA LT“ priklausantį 91,98 Eur vertės turtą.

2. Nuteistasis R. J., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymima, kad nuteistajam 2023 m. lapkričio 21 d. gimė dukra, jo žmona ir kitas sūnus yra neįgalūs, jiems reikalinga priežiūra.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. J., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo jam skirti trumpesnę arešto bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. J. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 90 parų arešto bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę bausmę – trumpesnės trukmės arešto bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam R. J. paskirta teisingai.

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti R. J. arešto bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis R. J. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. J. praeityje teistas 11 kartų (tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas susijusias su vagystėmis). Nors praeityje R. J. buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta trumpesnės trukmės, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės dydžio.

9. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis R. J. prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad R. J. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų neatitinka. R. J. bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas, kadangi arešto bausmė jam yra taikoma jau šeštą kartą.

10. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. paskirta bausmė bei jos trukmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra. Aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir R. J.. Vien šeiminės aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis švelnesnės bausmės skyrimą.

11. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam trumpalaikio laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam R. J., kurias sudaro 187,50 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

14. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis R. J. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam R. J. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu jis nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 187,50 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.