- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1438-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- Z. S., A. S., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-99-375/2009 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams Z. S., A. S., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovai Z. S. ir A. S. 2009-0310 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 69). Prašyme nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovo P. S. ieškinį, kuriuo ieškovas prašė 1) pripažinti jį gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) statytoju, 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas buvo pastatyti P. S. lėšomis, 3) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96 1996-03-06 išduotą Z. S., pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo ir ūkio pastato adresu (duomenys neskelbtini), 4) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją pašalinti savavališkos statybos padarinius: sudaryti komisiją pastatytiems statiniams, gyvenamajam namui, ūkio pastatui, pripažinti tinkamais naudotis ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2008 m. gegužės 13 d. sprendimu Kauno m. apylinkės teismas nusprendė: patenkinti ieškovo P. S. prašymą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, ieškinį patenkinti iš dalies, pripažinti ieškovą P. S. gyvenamojo namo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių 603 kv.m. žemės sklype 8A, adresu (duomenys neskelbtini), statytoju ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti P. S. lėšomis, juridinis faktas nustatomas ginčo pastatų įteisinimo tikslu. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui P. S., netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr.31-7-96 1996 03 06 išduotą Z. S., pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje reikalavimą atmetė, priteisė iš atsakovų Z. S. ir A. S. po 16,66 Lt žyminio mokesčio ieškovo P. S. naudai bei po 99,99 Lt žyminio mokesčio ir po 23,99 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno valstybės naudai.( 2 t. b.l. 124-137).
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo atsakovų Z. ir A. S. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir 2008 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė: Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti pilnai, atsakovų Z. S. ir A. S. apeliacinius skundus patenkinti dalinai, pakeisti Kauno miesto aplinkės teismo 2008 metų gegužės 13 dienos sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota perregistruoti P. S. netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96, 1996-03-06 išduotą Z. S., pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti statybai gyvenamojo namo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs Z. ir A. S. kasacinį skundą 2009 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė: Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti P. S. lėšomis, panaikinti ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį paliko nepakeistas.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad dėl šios bylos patyrė šias išlaidas:
l) Išlaidos advokato pagalbai apmokėti Kauno m. apylinkės teisme - 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) (t. l, b. 1. 69).
2) Išlaidos už archyvinių pažymų išdavimą - 30 Lt (trisdešimt litų) (t. 2 , b. l. 60).
3) Išlaidos advokatui už apeliacinio skundo surašymą ir už dalyvavimą Kauno apygardos teisme - 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) (t. 2, b. l. l47).
4) Žyminis mokestis – 369 Lt už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 148).
5) Žyminis mokestis už kasacinį skundą - 254 Lt (t. 3, b. l. l).
Paduodant apeliacinį skundą buvo pateikti visi dokumentai patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas ir prašoma jas priteisti (t. 2, b. 1. 160). 2008-09-24 Kauno apygardos teismui rašytame paaiškinime ir vėl buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 184-188), tačiau nei apeliacinės instancijos nei kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi (3 t. b. l. 70) patenkino atsakovų prašymą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo P.S. atsakovų Z. S. ir A. S. naudai bylinėjimosi išlaidas: 2 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, 30 Lt už archyvinių pažymų išdavimą, 623 Lt žyminio mokesčio. Teismas pagal byloje esančią medžiagą nustatė, kad nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme atsakovai apmokėjo 1 000 Lt už advokato pagalbą (1 t. b. l. 69), 30 Lt už archyvinių pažymų išdavimą (2 t. b. l. 60), 1 500 Lt (2 t. b. l. 147) už apeliacinio skundo surašymą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, 369 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 148) ir 254 Lt už kasacinį skundą (3 t. b. l. 1). Kadangi nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismai, priimdami atitinkamus procesinius sprendimus bylinėjimosi išlaidų neperskirstė, teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad tokiu atveju šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. S. (3 t. b. l. 124-125) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į patenkintų ar atmestų reikalavimų dalį. Apeliantas nurodo, kad laimėjusi šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas, susijusias su bylinėjimusi teisme – LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytas principas taikomas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Apeliantas mano, kad jo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl atsakovams turėtų būti priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos, o tik tokia jų dalis, kuri atitinka atmestų ar patenkintų reikalavimų dydį. Patenkinus ieškinį 50 procentų, atsakovai turi teisę gauti iš ieškovo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Tokiais atvejais apskaičiavęs, kiek ieškovei turi sumokėti atsakovas ir kiek atsakovui ieškovas, teismas įskaito šias sumas, priteisdamas šaliai, kuri turėjo gauti didesnę sumą, skirtumą. Kadangi šis klausimas nebuvo išspręstas, būtina priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009 m. kovo 20 d. nutartį į proporcingumą neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsakovai Z.S. ir A. S. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą (3 t. b. l. 128-129). Atsakovai mano, kad apelianto skundas neatitinka skundo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi yra be motyvų. Taip mano todėl, kad skunde nėra nurodyta, kodėl ieškovas mano, jog sprendimu ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, taip pat nenurodo, kokia dalis ieškinio patenkinta. Atsakovų nuomone, ieškinys buvo patenkintas pilnai ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai. Taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Papildomą sprendimą teismas gali priimti tais atvejais, kai neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo, ir šį klausimą turi išnagrinėti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas 2008-05-13 sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau aukštesnės instancijos teismai, keisdami pirmosios instancijos teismo sprendimą, neperskirstė bylinėjimosi išlaidų. Be to atsakovai nurodo, kad atskirąjį skundą P.S. vardu pareiškė įgaliotas asmuo M. Č., tačiau dėl įgaliojimo, išduoto M. Č. atstovauti P. S. bylose, registro Nr. 9171 galimo suklastojimo Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00224-09. Todėl kol vyksta ikiteisminis tyrimas, M. Č. neturi teisės atstovauti ieškovo P. S. ir jo pasirašyto skundo teismas negali nagrinėti, kol nebus išspręstas klausimas dėl įgaliojimo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.
Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.
Pirmosios instancijos teisme turi būti išsprendžiami visi nagrinėjami materialiniai teisiniai reikalavimai, nes teismas paprastai turi pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ginčo dalyką paprastai sudaro apeliacinio skundo ribos. Joje nagrinėjami reikalavimai apibrėžiami ta sprendimo dalimi, kuri yra apskųsta. Bet kokiu atveju šalies naudai ar nenaudai priimamu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo.
Taigi pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.
Paduodamas ieškinį ir patikslintą ieškinį už keturis neturtinio pobūdžio savarankiškus reikalavimus ieškovas P. S. privalėjo sumokėti 400 Lt žyminio mokesčio, sumokėjo tik 50 Lt. Teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu patenkino ieškovo 3 reikalavimus, t.y.patenkino ieškinį 75%, ir atleido ieškovą nuo likusios nesumokėtos 350 Lt žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai patenkinus kasacinį skundą iš dalies, t.y. panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį , kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas , kad gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatas , pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatyti P. S. lėšomis ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukus, o kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį palikus nepakeistas, ieškinys yra patenkintas tik 25%. Kadangi ieškovas paduodant ieškinį buvo atleistas nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, todėl iš atsakovų priteistina po 50 Lt žyminio mokesčio valstybei pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovo priteistina valstybei 36 Lt, o iš atsakovų po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. (CP 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, (48 Lt x 75%=36 Lt ; 48 Lt x 25% =12 Lt ; 12 Lt : 2=6 Lt). Viso iš atsakovų priteistina po 56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovai apeliacine tvarka ginčijo teismo sprendimą teismo patenkintų ieškinio trijų neturtinio pobūdžio reikalavimų dalyje, todėl teisingai sumokėjo 369 Lt žyminio mokesčio.(CPK 80 straipsnio 1dalies 2 ir 5 punktai, 80 straipsnio 4 dalis, 82 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovų apeliacinio skundo vieną reikalavimą, todėl teismas turėjo priteisti iš ieškovo atsakovams 123 Lt sumokėto žyminio mokesčio, tačiau po kasacijos apeliacinės instancijos teisme atsakovai laimėjo 2/3 apskųstų reikalavimų dalyje , todėl iš ieškovo kiekvienam atsakovui priteistina po 123 Lt sumokėto žyminio mokesčio
Atsakovai paduodami kasacinį skundą teisingai sumokėjo 254 Lt žyminio mokesčio. Kasacinei instancijai patenkinus kasacinį skundą iš dalies, t.y. patenkinus kasatorių vieną kasacinio skundo reikalavimą, o kitą atmetus, kasacinis skundas patenkintas 50% , todėl iš ieškovo priteistina atsakovams po 63,50 Lt žyminio mokesčio.( 127 Lt :2 ).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. Jasiūnienė v. Lietuva).
Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos, tačiau pabrėžtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Pažymėtina, kad ieškovo sumokėtos 10000 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme yra pernelyg didelės ir neprotingos, todėl teisėjų kolegija spręsdama atstovavimo išlaidų klausimą remiasi atsakovų sumokėtu 2500 Lt atstovavimo išlaidų dydžiu. Lietuvos Aukščiausiajam teismui patenkinus vieną ieškinio reikalavimą iš ieškovo pareikštų keturių ieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteistina atsakovams 75% jų turėtų atstovavimo išlaidų t.y. kiekvienam atsakovui po 937,50 Lt turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (2500 Lt x 75% = 1875 Lt, 1875 Lt :2 =937,50 Lt), o ieškovui iš atsakovų priteistina po 312,50 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (2500 Lt x 25%=625Lt; 625 Lt :2 = 312,50 Lt. Taip pat iš ieškovo priteistina atsakovams po 11,25 Lt išlaidų už archyvinių pažymų išdavimą (30 Lt x 75% =22,50 Lt , 22,50 :2 =11,25 Lt).
Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama iš ieškovo atsakovams yra 1645,50 Lt. (246 Lt+127 Lt+1875 Lt+22,50 Lt-625 Lt): 2. Kadangi bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos solidariai, iš ieškovo kiekvienam atsakovui pritiestina po 827,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad teismas privalėjo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi aukštesnės instancijos teismai nebuvo išsprendę bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Dėl M. Č. atstovavimo civiliniame procese tinkamumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, jo išaiškinimai teismui yra privalomi (CPK 362 straipsnis), Įstatymo nustatyta tvarka nenustačius, kad įgaliojimas M. Č. atstovauti P.S. bylose, reg. Nr. 9171 yra suklastotas, atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, M. Č. neturi teisės atstovauti ieškovo P. S. ir jo pasirašyto skundo teismas negali nagrinėti, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: iš ieškovo P. S. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti kiekvienam iš atsakovų Z. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir A.S. a/k (duomenys neskelbtini) po 827,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo P. S. priteisti 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Iš atsakovų Z. S. ir A. S. priteisti po 56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.