- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-39-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. B., S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, - Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai S. B. ir K. B. 2008-05-14 Vilniaus rajono apylinkės teismui padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l.1-3). Pareiškėjai taip pat pateikė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.4-5). Bylos šalys, be kita ko, susitarė, kad abu mažamečiai vaikai lieka gyventi su motina, o pareiškėjas moka kiekvienam iš jų po 500 Lt/ mėn. išlaikymą. Pasak pareiškėjų, abu žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė K. B. nuosavybė, nes jie įgyti iš dalies ir už pareiškėjos motinos dovanotas lėšas, o S. B., kaip Rusijos Federacijos pilietis, pagal LR Konstitucijos 47 str. neturėjo subjektinės teisės įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemę. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sutartyje padalinta taip, jog K. B. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 87,06 m² bendro ploto 3 kambarių butas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su garažu (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), o S. B. – automobilis LEXUS IS 200, v/n (duomenys neskelbtini) Pareiškėja įsipareigojo per 12 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti S. B. 71 967 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto natūra dalį. Sutartyje numatyta, kad S. B. savarankiškai ir asmeniniu turtu įvykdys piniginę prievolę kreditoriui V. V. pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-05-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-1597-41/ 06, o K. B. neatsako prieš V. V. ar S. B. nei tiesiogiai, nei solidariai, nei subsidiariai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-10-01 sprendimu (b.l.61-63) patenkino pareiškėjų prašymą visiškai, t.y. nutraukė bylos šalių santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V.V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-10-01 sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l.66-67). Apeliacinį skundą motyvavo tuo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu jo naudai iš S. B. buvo priteista 70 000 EUR paskola, 4 000 EUR palūkanų su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis bei 7 065 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 275 347,55 Lt. Šiuo metu Vilniaus m. 1-jame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-1474-728/08) dėl S. B. turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl šių priežasčių. Pirma, kompensacijos suma yra aiškiai per maža, nes buto vertė siekia 220 000 Lt, garažo – 10 000 Lt, be to, teismas nesiaiškino, ar pareiškėja finansiškai pajėgs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Antra, į dalintino turto sąrašą pareiškėjai be pagrindo neįtraukė 0,1521 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Trečia, tvirtindamas sutartį teismas nevertino, kad S. B. atitekusios turto dalies neužteks įvykdyti piniginius įsipareigojimus kreditoriui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.72-73) su skundu nesutiko ir prašė skundžiamą Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008-10-01 dienos sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas buvo informuotas apie savo skolininko (S. B.) santuokos nutraukimo bylą (CK 3.126 str.), bet pats į ją pareikšdamas savarankiškus reikalavimus neįstojo. Kadangi apeliantas nepareiškė jokių reikalavimų, teismas objektyviai negalėjo į juos atsižvelgti. Dar daugiau, teismas negali ir neprivalo aiškintis sutarties įvykdymo galimybių, t.y. ar K. B. turės piniginių lėšų atsiskaityti su S. B.. Juolab kad įmanomos įvairios sutarties vykdymo modifikacijos, pvz., K. B. mokėtina kompensacija gali būti įskaityta kaip S. B. pareiga mokėti vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės.
Pareiškėja K. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.74-77) skundo irgi nepripažino, prašydama skundžiamą Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą. Teigia, kad S. B. prievolė grąžinti paskolą kreditoriui yra asmeninio pobūdžio. Kaip matyti iš Vilniaus raj. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1144-02/ 2004 eigos, prievolės atsiradimo metu (2004-04-29) pareiškėjų šeima faktiškai buvo iširusi: jie nebevedė bendro ūkio, siejo konfliktiški santykiai. Apie paskolą K. B. nežinojo, o gauta paskola nebuvo panaudota tenkinti šeimos poreikius. Tokiu atveju S. B. prievolių kreditoriui vykdymas gali ir turi būti nukreiptas į jo asmeninį turtą ir/ ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje. K. B. atiteko apie ?, o S. B. - ? (72 000 kompensacija ir automobilis už 35000 Lt) bendro turto dalys. Nukrypimas nuo turto lygių dalių principo yra pateisinamas tuo, jog su pareiškėja lieka gyventi 2 mažamečiai vaikai. 0,1521 ha ploto žemės sklypą kaip bendrą turtą pareiškėjai ne nuslėpė, o jo dėl išvardintų argumentų neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Tuo tarpu apeliantas nepaneigė, kad žemės sklypas būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Galiausiai akcentavo, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme nereiškė savarankiškų reikalavimų, todėl teismas neturėjo teisinio nei faktinio pagrindo atmesti pareiškėjų prašymą tiek, kiek jis susijęs su apelianto turtinių interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, visiškai nevertino jos sąlygų atitikimo įstatymo reikalavimams, nors yra kilęs ginčas su kreditoriumi, apeliantu V. V., šios savo sprendimo dalies visiškai nemotyvavo ir neargumentavo, t.y. nepagrindė savo išvados byloje esančių įrodymų analize (CPK 270 str. 4 d.), tinkama procesine forma neišsprendė apelianto teismo posėdyje pareikšto prašymo (savarankiško reikalavimo) (b.l. 52), grąžindamas jį V. V. be jokios nutarties, ką apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir tame teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja K. B..
Įstatymas leidžia sutuoktiniams nutraukti santuoką supaprastinta, CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Viena tokių sąlygų – sutuoktiniai su prašymu nutraukti santuoką privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o jos turinys turi atitikti CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus ( CPK 539 str. 2 d.). Pareiškėjai tokią sutartį sudarė ir pateikė teismui. Jau minėta, kad sutarties turinys bei jos sąlygų atitikimas įstatymui yra vertinamoji aplinkybė, o tokius vertinimus įtakoja ne vien pačių sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų interesai, bet ir sutuoktinių ar vieno jų kreditoriaus (kreditorių) interesai, jeigu tokių esama. Kitaip tariant, teismas, vertindamas pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepaisant sutarties šalių susitarimo yra įpareigotas patikrinti, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarka, ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių vaikų ar kurio nors sutuoktinio teisių bei teisėtų interesų, ar yra išlaikyta sutuoktinių ir jų vaikų bei sutuoktinių (sutuoktinio) kreditorių interesų pusiausvyra. Šiuo atveju atsižvelgti į esančio kreditoriaus, apelianto V. V. interesus pareiškėjus įpareigojo ne tik atitinkamos teisės normos, bet ir aukštesnės instancijos teismų formuojama teisminė praktika. CPK 540 str. 4 d. suponuoja bylą nagrinėjančiam teismui pareigą spręsti santuokos nutraukimo klausimą tik išsprendus pareikštus kreditorių reikalavimus. Kreditoriaus (išieškotojo) teisę reikalauti tokios skolininko turto dalies, kad iš jos būtų galima išieškoti, numato CPK 667 str. 4 d. Kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos ir CK 3.126 str., nors šiuo konkrečiu atveju apeliantas tokia teise reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo, priešingai nei teigiama atsiliepimuose į skundą, pasinaudoti negalėjo dėl bylos proceso ypatumų – kaip jau minėta, byla nagrinėjama ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka. Jokios teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba jos nepatvirtindamas, t.y. prašymą atmesdamas. Taigi nei CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 str. numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, o ne teismo diskrecijoje. Tačiau, kaip jau nurodyta, teismas netvirtina sutuoktinių sutarties, jeigu toks pasidalijimas prieštarauja įstatymui, viešajam interesui, tame tarpe jeigu akivaizdžiai pažeidžia sutuoktinių ar sutuoktinio (-ių) kreditorių interesus.
Egzistuoja ir dar viena procesinė galimybė - kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, tai sutuoktiniai pagal CK 3.53 str. 4 d. nuostatą yra įpareigojami sudaryti naują sutartį. Šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjęs teismas tokios savo teisės nerealizavo ir nereikalavo pateikti naujos sutarties, nepareikalavo papildomų duomenų, leidžiančių vertinti pareiškėjos K. B. finansines galimybes išlaikyti jai priklausantį bei atitenkantį pagal sutartį turtą, kartu per vienerius metus išmokant S. B. beveik 72 000 Lt piniginę kompensaciją; nepareikalavo jokių duomenų apie asmeninį S. B. turtą ir jo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriumi, esant tokiam ženkliam teismo sprendimu nustatytam įsiskolinimui, ir kartu teikti vaikams po 500 Lt kiekvienam jų išlaikymą. Teismas nepasisakė ir dėl būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo, dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo natūra būdo, kuomet visas nekilnojamasis turtas atitenka tik vienam sutuoktiniui, kitam išmokant piniginę kompensaciją, ir tuo, nesant jokių duomenų apie asmeninį sutuoktinio turtą, visiškai sumenkinant S. B. galimybę per protingą terminą atsiskaityti su savo kreditoriumi. Teisėjų kolegija pažymi, kad 3 kambarių butas yra dalus turtas, taigi iš sutuoktiniui S. B. tenkančios dalies natūra galima būtų išieškoti pagal vykdomąjį raštą. Antra vertus, pareiškėjos ir jos vaiko nuosavybės teise valdomas turtas (žemės sklypas, gyvenamojo namo dalis), kuriame jie realiai ir gyvena, užtikrina vaikų teisę į gyvenamąją patalpą, taigi ir šiuo požiūriu sąlygų tokiam pasirinktam turto padalijimo būdui nebuvo. Teismas turėjo pareigą nustatyti, ar tenkanti skolingam sutuoktiniui, net jeigu prievolę ir būtų galima pripažinti asmenine, bendro turto dalis nepažeidžia jo kreditoriaus teisėtų interesų ir lūkesčių.
Turėjo būti aptarta ir sutarties 1.5 p. išdėstyta sąlyga, kuria vien sutuoktinių susitarimu apsprendžiama prievolės kreditoriui prigimtis, kito sutuoktinio atleidimas nuo jos vykdymo bet kokia forma.
Dėl išvardintų aplinkybių konstatuotina, kad susitarimo, kuris yra pateiktas su pareiškimu nutraukti santuoką, sąlygos neatitinka CK normomis nustatyto teisinio reglamentavimo, prieštarauja teismų praktikai, įtvirtinančiai kreditorių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis c.b. Nr.3K-3-322/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis c.b. Nr.3K-3-482/2008), todėl ši sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta.
Teismas turėjo bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi apelianto skundo argumentai iš esmės pripažintini pagrįstais, tačiau teismo sprendimas negali būti panaikintas tik dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes tinkamai sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jos patvirtinimas teisme yra būtina sąlyga nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK3.53 str. 3 d. ir 4 d.), kita vertus, santuoką nutraukiant tiek ieškinio teisena, tiek minėta tvarka, teismas privalo kartu išspręsti visus su jos nutraukimu susijusius turtinius, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo, sutuoktinų tarpusavio išlaikymo klausimus.
Dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, nevisapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo (CPK 185 str. 1 d. ), byla buvo išspręsta neteisingai, todėl yra pagrindai, numatyti CPK 329 str. 1 d. ir 330 str., teismo sprendimui panaikinti, bylą perduodant naujam nagrinėjimui, įpareigojant sutuoktinius sudaryti naują sutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.