- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 1-242-743/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas:
1) 2014 m. lapkričio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2018 m. gegužės 17 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu;
3) 2018 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
4) 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. lapkričio 16 d. apie 18.15 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę V. S., kuriai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, sudavė vieną smūgį žarstekliu į dešinę ranką ir vieną smūgį į dešinės rankos pirštus, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo padarydamas dešinės plaštakos II piršto sumušimą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 16 d. jis su žmona V. S. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, maždaug apie 18 val., jis pasigedo pinigų ir pradėjo priekaištauti žmonai, kad juos paėmė, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji neigė paėmusi pinigus. Konflikto metu jis žmonai sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą ir pasiėmęs žarsteklį, sudavė du smūgius į ranką. Vieną kartą pataikė į pačią ranką, o antru smūgiu pataikė į pirštus dešinės rankos. Žarstekliu norėjo tik pagąsdinti žmoną, tačiau neapskaičiavo ir juo pataikė žmonai. Po jo smūgių žmona išbėgo. Po kažkiek laiko atvažiavo policija, jis pripažino smurtavęs prieš žmoną. Jis supranta, kad nuo jo suduotų smūgių jo žmona galėjo jausti fizinį skausmą ir jai galėjo atsirasti sužalojimai. Alkoholis yra pagrindinė jų šeimos visų bėdų priežastis, kai buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, viskas buvo gerai. Turi priklausomybę alkoholiui, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Dėl smurtavimo prieš žmoną gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido (t. 2, el. b. l. 82).
Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kurių metu (duomenys neskelbtini), savo namuose, parodė gyvenamojo namo kambaryje esančią sofą, ant kurios sėdinčiai žmonai sudavė vieną kartą su kumščiu į veidą. Parodė vietą virtuvėje, iš kur pasiėmė žarsteklį, kuriuo, grįžęs į kambarį, smūgiavo žmonai. Parodymų patikrinimo metu rastas ir paimtas metalinis žarsteklis (t. 1, b. l. 159–164).
Nukentėjusioji V. S. patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 16 d. ji kartu su vyru namuose gėrė. Virtuvėje tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, bekonfliktuodami jie nuėjo į kambarį, kur jai sėdinčiai ant sofos vyras kumščiu trenkė į veidą, smūgis buvo stiprus jai skaudėjo. Iš karto po šio smūgio jis atsistojo nuo lovos, ji irgi atsistojo, stovėjo kambaryje. Vyras iš kambario išėjo ir, nepraėjus nei minutei, grįžo iš virtuvės, rankoje turėjo metalinį žarsteklį. Su juo jis jai trenkė į dešinę ranką, iš karto trenkė dar kartą, pataikė į dešinės rankos pirštą. Jai skaudėjo pirštą, buvo stiprus sumušimas, buvo kraujosruva. Ji iš karto išėjo pas netoliese gyvenantį brolį R. M., kuris gyveno su mama, tačiau netrukus po įvykio mama mirė. Ji papasakojo apie įvykį, pasakė, kad vyras ją sumušė žarstekliu. Netrukus į jos mamos namus atvažiavo policijos pareigūnai, ji buvo pristatyta pas medikus. Dėl šio sužalojimo ji niekur nesigydė, vaistų nepirko, turtinės žalos nepatyrė. Supranta, kad tai jau ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja, tačiau ji jam atleido (t. 1, b. l. 100–106).
Liudytojas D. K. patvirtino, kad tarnybos metu, 2021 m. lapkričio 16 d., iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) moteris prašo policijos pagalbos, nes vyksta kažkoks konfliktas. Dėl prasto ryšio, pokalbis nutrūko, prisiskambinti nepavyksta. Vykstant į nurodytą vietą buvo kelis kartus skambinta į pranešėjos telefoną, tačiau niekas telefonu neatsiliepė. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), kur vyko ir pagal ankstesnius pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, namo duris atidarė vyriškis, kaip vėliau nustatyta A. S. Paklausus, ar yra žmona namie, šis atsakė, jog jie su žmona, kaip vėliau nustatyta V. S., vartojo alkoholį, susipyko, apsistumdė ir žmona išėjo pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, namuose rado V. S., kuri paaiškino, jog išgertuvių metu, gyvenamojo namo kambaryje, jos vyras ją apkaltino, jog ji paėmė pinigus, priėjęs prie jos, trenkė kumščiu į kairės pusės žandikaulį, po to, pasiėmęs žarsteklį, kelis kartus, trenkė per dešinę ranką įvairiose vietose. Ant moters kairės pusės žandikaulio matėsi ištinimas, taip pat buvo ištinęs dešinės rankos smilius. Jie vėl sugrįžo pas A. S., rado jį pasislėpusį už malkinės (t. 1, b. l. 121–124).
Liudytojas R. M. patvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena vienas, ankščiau gyveno su mama, bet ji (duomenys neskelbtini) mirė. 2021 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare, jau buvo tamsu, pas juos į namus atėjo jo sesuo V. S., ji buvo neblaivi, verkė, skundėsi, kad žarstekliu ją vyras sumušė. Kaip ir kas ten vyko jis nesigilino, pas sesę aplinkybių neklausė, sesers šeimoje muštynės nėra pirmas kartas. Jiems būnant namuose, į namus atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė jis nežino, pareigūnai sesę išsivežė į ligoninę (t. 1, b. l. 129–131).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamojo namo kambarys ( t. 1, b. l. 23–32).
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 16 d. 18.15 val. gautas moters pranešimas iš (duomenys neskelbtini), dėl vykstančio konflikto. Atvykus į vietą nustatyta, kad pagalbą kvietė V. S., jai nustatytas 2,26 promilių girtumas. Ji nurodė, kad sutuoktinis A. S. ją sumušė. Ji buvo susijaudinusi ir sutrikusi, ant dešinės rankos piršto matėsi patinimas ir mėlynė (t. 1, b. l. 40–43).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 16 d. 20.18 val. V. S. nustatytas 2,26 promilių girtumas, 20.45 val. A. S. nustatytas 1,57 promilių girtumas (t. 1, b. l. 44–47).
Specialisto išvada V. S. kliniškai nustatyta dešinės plaštakos II piršto sumušimas, sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 51).
Daikto apžiūros protokolas patvirtina, kad išklausius Bendrojo pagalbos centro garso įrašus girdėti, kaip asmuo atsiliepia ir nekalba, vėliau ji prašo sujungti su Lazdijų policija, pranešama apie galimą smurtą (t. 1, b. l. 69–72; t. 2, priedas Nr. 1).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas nusikaltimo padarymo įrankis – žarsteklis; žarsteklis yra metalinis, pilkos spalvos su rankena, jo ilgis 51 cm (t. 1, b. l. 73–77).
Nešiojamų kamerų vaizdo ir garso įrašai patvirtina šias aplinkybes. Vaizdo ir garso įrašo (2021_1116_195255_010.MP4) trukmė – 5.02 min., jame matyti, kaip pareigūnai 2021 m. lapkričio 16 d. 19.52 val. atvyksta į (duomenys neskelbtini), beldžiasi į duris, duris atidaro vyras, matosi, kad jis yra neblaivus, prisistato A. S., pareigūnams paklausus kur jo žmona, šis nurodo, kad jie susipyko ir ji išėjo. Paprašius patikslinti nurodo, kad ,,...išgėrėm, išsimušėm ir viskas“, kad žmona po konflikto išėjo pas savo motiną; vaizdo ir garso įrašo (2021_1116_195255_010.MP4) trukmė – 5.03 min., jame matyti pareigūnai nuvykę į (duomenys neskelbtini), duris atidaro R. M.; matyti, kad kambaryje sėdi moteris, kuri prisistato V. S., moteris neblaivi, kalba nerišli, pokalbio metu ji pradeda verkti ir pasakoja, kad ją vyras sumušė, nurodo, kad ,,...iš pradžių daužė į burną, paskui paėmė kačergą ir trenkė“ (t. 1, b. l. 80–84).
Pažyma patvirtina, kad A. S. ir V. S. yra sutuoktiniai, V. S. iki santuokos – M. (t. 2, b. l. 1–2).
Motyvuojamoji dalis
I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, taip pat žarstekliu sudavė du smūgius į dešinę ranką, dėl ko nukentėjusioji juto fizinį skausmą ir kreipėsi pagalbos. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo namuose, jis kartu su nukentėjusiąja buvo neblaivūs. Tai, kad V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės plaštakos II piršto sumušimo ir kad dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad A. S. tyčia smūgiuodamas V. S. į veidą, vėliau du kartus žarstekliu į dešinę ranką, ją nežymiai sužalojo ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas sutuoktinės atžvilgiu, ji yra šeimos narys, A. S. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
II. Dėl bausmės paskyrimo
A. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat savo noru atlygino ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. S. anksčiau teistas, turi keturis neišnykusius teistumus (t. 2, b. l. b. l. 3–9), už analogišką nusikalstamą veiką taip pat, jam paskirtos su laisvės atėmimus nesusijusios bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, po jų atlikimo jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir ši jo padaryta veika nėra atsitiktinė. Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas nebus pakankamos tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas šias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis linkęs pažeidinėti teisės normas, ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Tačiau įvertintina ir tai, kad kaltinamasis pripažino atlikęs nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nusikaltimas padarytas spontaniškai, smurtas nebuvo intensyvus, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės, atleido kaltinamajam. Viso šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam už šią nusikalstamą veiką skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei nustatytas vidurkis, kuri bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Gynėjo argumentai, kad ta aplinkybė, kad nukentėjusioji kartu girtavo su kaltinamuoju leidžia paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, atmestina kaip nepagrįsta. Vien tai, kad nukentėjusioji kartu girtavo su kaltinamuoju, niekaip nelengvina kaltinamojo atsakomybės. Svarbu ir tai, kad 2014 m. lapkričio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. vasario 27 d. kaltinamasis buvo nuteistas už smurtą sutuoktinės atžvilgiu, jam buvo skirtas ir laisvės apribojimas ir viešieji darbai, tačiau tai kaltinamojo elgesio nepakeitė. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad tik terminuota laisvės atėmimo bausmė gali pasiekti aukščiau nurodytus, BK 41 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintus bausmės tikslus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme.
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės, po šios nusikalstamos veikos A. S. kitų teisės pažeidimų nepadarė, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 38), jo nusikalstamus veiksmus sąlygojo alkoholis, kuriam kaltinamasis turi priklausomybę, jis išreiškė pasiryžimą gydytis nuo šios priklausomybės. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.
III. Dėl kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 1–79, 159–164), sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dvi kompiuterinės laikmenos (t. 2, priedas Nr. 1), saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje pateikta pažyma dėl 143,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. (t. 2, b. l. 79–81). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš nutarties matyti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 ir 6 punktais, įpareigoti A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. (vieną parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį sunaikinti, dvi kompiuterines laikmenas, saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.