Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2023 m. balandžio 24 d. apie 22.17 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminiame garaže (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su D. T. metu E. R. rankomis sudavė D. T. ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė D. T. odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, kakle, kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvas viršutinėje lūpoje su kraujosruva ir nubrozdinimu lūpos gleivinėje, akių vokuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu E. R. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dienos vakare jis buvo namuose ir laukė po darbo grįžtančios žmonos. Žmona grįžo apsiverkusi, visa drebanti. Paklausta, kas įvyko, žmona paaiškino, kad ją garaže užsipuolė kaimynas: ji norėjusi pasistatyti automobilį ir kaimyno gražiai paprašiusi, kad šis patrauktų savo automobilį, tačiau kaimynas ją užsipuolė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kaimynas ją išvadino visokiais žodžiais, kažką šnekėjo apie automobilį. Taip pat žmona pasakė automobilyje palikusi telefoną ir prašė jo nueitų ir paimti telefoną. Nusileidęs į garažą jis pamatė atrakintą kaimyno garažą, pastarajame buvo kaimynas. Norėdamas išsiaiškinti jis užėjo į kaimyno garažą ir kaimyno paklausė „Kas atsitiko, kaimyne? Kas vyksta, jei žmona atvyko strese, verkdama?“. Kaimynas jį užsipuolė visokiais žodžiais. Jis pasakė kaimynui, kad šis nusiramintų ir paaiškintų, kas yra, tačiau kaimynas griebė jam už rankų, užlaužė pirštus ir prasidėjo konfliktas, kurio metu jie stumdėsi, mušėsi. Jis ir gynėsi, ir puolė kaimyną, tačiau jis negali nurodyti, kokiais veiksmais jis gynėsi - turbūt suduodamas kaimynui. Jis prisimena, kad jis sudavė kaimynui kumščiu į veidą daugiau nei vieną kartą - kaimynas jam davė, ir jis kaimynui davė. Kaimynas jam sudavė į veido sritį, jam buvo išlaužtas ar išnarintas pirštas, dar ir dabar neatsistatęs, taip pat buvo mėlyna jo akis, nes kaimynas jam sudavė į paakį, be to, ant nugaros ir rankos buvo mėlynės. Jie buvo nukritę ant žemės ne vieną kartą. Jiems išsiridenus iš garažo kaimynas prie savo automobilio, stovėjusio šalia garažo, jį smaugė ir netrukus konfliktas baigėsi, kaimynas jį paleido. Į gydytojus jis kreipėsi tą pačią dieną, gydytojai jam nustatė piršto išnarinimą ir mėlynes po akim. Apie šį įvykį policijai jis pranešė kitą dieną ir manė, kad dėl kaimyno veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat jis vyko pas teismo medicinos ekspertus, tačiau jis nežino, koks sveikatos sutrikdymas buvo jam nustatytas. Jo ūgis yra 174 cm.

3. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. apie 22.10 val. jis buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Panašiai tokiu laiku iš darbo grįžo jo žmona B. R.. Jis iš karto pamatė, kad žmoną yra ištikęs šokas - ji visa drebėjo. Paklausta, kas atsitiko, žmona papasakojo, kad namo požeminiame garaže tarp jos ir kaimyno D. T., gyvenančio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas: atvykusi į požeminį garažą jų šeimai priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žmona negalėjo prisiparkuoti į savo vietą, nes jai trukdė stovintis kaimyno D. T. automobilis; paprašytas patraukti savo automobilį, nes šis jai trukdo prisiparkuoti, kaimynas D. T. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Žmona pasakojo, kad kaimynas D. T. su ja bendravo agresyviai, liepė jai nusipirkti mažesnę geldą, kad ji galėtų tinkamai prisiparkuoti. Po šio žodinio konflikto žmona grįžo namo ir viską jam papasakojo, taip pat pasakė iš nervų ir streso automobilyje palikusi savo mobiliojo ryšio telefoną. Jis pasisiūlė žmonai nueiti ir iš automobilio paimti jos paliktą mobiliojo ryšio telefoną, kad jai vėl netektų matytis ir konfliktuoti su kaimynu D. T.. Nusileidęs į požeminį garažą jis pamatė, kad D. T. yra garaže (duomenys neskelbtini). Užėjęs į minėtą garažą jis kaimyno pasiteiravo, kas įvyko, kodėl jo žmona grįžusi namo po žodinio konflikto su kaimynu buvo taip stipriai susijaudinusi, taip pat pasiteiravo kaimyno, kokios buvo konflikto priežastys. Kaimynas į jo frazes sureagavo agresyviai, ėmė jį įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais. Kalbėdamas su D. T. jis gestikuliavo, abi savo rankas laikė sulenktas per alkūnę ir ištiesęs priešais save. D. T. staiga griebė jam už kairės rankos pirštų ir šiuos užlaužė, dėl ko vienas iš pirštų (bevardis) per slankstelį buvo iššokęs iš vietos, dėl šio veiksmo jis patyrė fizinį skausmą. Kuria ranka kaimynas griebė jam už pirštų, jis nepamena. Po to kaimynas pradėjo jį stumdyti, tarp jų įvyko abipusis apsistumdymas, kadangi jis bandė gintis nuo kaimyno veiksmų. Konflikto metu jie vienas kitam sudavė smūgius rankomis - smūgiavo tiek jis, tiek kaimynas. Kuria ranka, į kurias kūno vietas ir kiek kartų jis sudavė kaimynui, jis nepamena, bet tikrai tyčia nesmūgiavo kaimynui į veido sritį ir nesudavė šiam dešimties smūgių į veidą. Abipusio stumdymosi metu D. T. sudavė jam smūgius kažkuria ranka. Šiuo metu jam ant kairės akies yra mėlynė, skauda rankų alkūnes, nugarą, kairės rankos pirštus, plaštaką, krumplius, nes jis su kaimynu buvo abu nukritę ant betoninio grindinio. Šis jų fizinis konfliktas truko labai greitai (apie dvi minutes). Nustojęs su kaimynu stumdytis jis pastebėjo, kad jam nuo kaklo buvo nuplėšta auksinė grandinėlė bei suplėšyti marškinėliai. Kaimynas iš savo garažo pradėjo spardyti jo auksinę grandinėlę į bendro garažo patalpas. Pakėlęs grandinėlę jis pamatė, kad ši suplėšyta į daug dalių. Pasibaigus konfliktui jis išėjo į namus, D. T. taip pat pasišalino iš garažo. Po kurio laiko į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo apie su kaimynu D. T. įvykusį konfliktą. Policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai. Po to jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas kairės plaštakos IV-o piršto sumušimas (bylos tomas 1, lapai 138-141, 162-165).

4. Teisiamojo posėdžio metu B. R. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 22.00 val. ji grįžo iš darbo. Jai reikėjo pastatyti automobilį, tačiau kaimynas buvo užstatęs pravažiavimą – ji bandė įvažiuoti, bet jai nepavyko. Tuomet ji gražiai kaimyno paprašė, gal šis galėtų patraukti automobilį. Kaimynas tylėjo, nereagavo. Ji sėdėjo ir laukė. Kaimynas prieidinėdamas pasakė „Nusipirk mažesnę geldą, tuomet įvažiuosi“. Jai buvo šokas. Kaimynui neskubiai einant ji atsidarė automobilio dureles ir pasakė „Ė, tu, klausyk“. Kaimynas atsakė „Kas tau yra?“ ir nuėjo bei patraukė automobilį. Ji visa sėdėjo, purtėsi, pasistatė automobilį, išlipo ir kaimynui pasakė „Mužikas“. Grįžusią namo ją kaip visuomet pasitiko vyras. Kadangi ji stovėjo ir purtėsi, vyras jos paklausė, kas yra. Ji vyrui atsakė, kad kaimynas ją užpuolė ir ji išsigando. Vyras klausė, gal ji perdeda, bet ji jam atsakė, kad ji visa purtosi. Nusiavusi batus ji vyrui pasakė automobilyje pamiršusi telefoną. Vyras nuėjo į apačią ir grįžo po 10-15 min. Vyro viduriniai pirštai buvo atlenkti, išsukti į kitą pusę, marškinėliai buvo suplėšyti, po akimi buvo mėlynė, rankoje – mėlynė, perdrėkstas šonas. Paklaustas, kas buvo, vyras jai papasakojo, kad atėjęs į garažą jis sumanė su kaimynu pasikalbėti, pasakyti „Ką čia puldinėji“, tačiau kaimynas jį puolė, po ko ir jis kaimyną puolė, jam kaimynas ranką užlaužė. Ji nesigilino ir prašė vyro kviesti medikus, važiuoti į ligoninę. Vyras pats pirštus atsistatė į vietą, sakė daugiau negalįs laukti. Tuomet atėjo policijos pareigūnai, kuriems jos vyras davė parodymus, po ko ji su vyru iš karto nuvažiavo į ligoninę. Po šio įvykio su kaimynais ji nekalbėjo, su kaimynais nebuvo jokių santykių tiek prieš nagrinėjamą įvykį, tiek po jo.

5. Teisiamojo posėdžio metu D. T. parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. vakare jis nuėjo į garažą pasiimti daiktus, susitvarkyti. Išvaręs iš garažo automobilį pastarąjį jis pastatė kuo arčiau sienos, kad automobilis netrukdytų kaimynams, ir nuėjo tvarkytis garaže. Tuomet grįžo kaimyno žmona, kuri vieną sykį pamėgino pastatyti automobilį, tačiau nepavykus tai padaryti atsidarė duris ir pradėjo šaukti, kad jis patrauktų automobilį. Į tai sureagavęs jis pasakė „Per didelę geldą nusipirkai, kad neįparkuoji“ ir daugiau nieko nekomentuodamas nuėjo patraukti savo automobilį. Patraukus automobilį kaimynė pastatė savo automobilį, tuomet jis vėl pastatė savo automobilį į tą pačią vietą. Tuomet kaimynė, greičiausiai sureagavusi į jo žodžius, atsidariusi savo automobilio duris, išvadino jį pederastu. Į tai sureagavęs eidamas garažo link atsisukęs jis pasakė „Dink, žiurke, iš čia“ ir nuėjo tvarkytis toliau. Kaimynei nuėjus namo po 10-15 min. atėjo E. R.. Pastarasis atėjo tiesiai į jo garažą, joks žodinis konfliktas prieš tai su kaimynu nevyko. Vieninteliai E. R. žodžiai buvo „Kas yra, kaimyne?“, į ką jis kaimynui atsakė, kad šis eitų susitvarkyti su savo žmona. Jam pasakius šiuos žodžius kaimynas sudavė jam smūgius tiesiai į veidą. Nuo pirmo smūgio jis apsisaugojo, tačiau vėliau jis tik gaudė kaimyno rankas, siekdamas gauti kuo mažiau smūgių. Jam kaimynas sudavė daugiau nei penkis smūgius, įnirtingai jį boksavo. Jam kaimynas sudavė į smilkinio sritį, krūtinę, taip pat jam skaudėjo raktikaulį, burnos sritį, akis buvo pamušta. Parvirtę ant žemės ir išsiridenę iš garažo jie tikrai nebuvo. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad jis E. R. išstūmė iš garažo prie savo automobilio. Jis E. R. nesudavė nei vieno smūgio, taip pat nelaužė E. R. pirštų. Konflikto metu vienintelis jo noras buvo parversti E. R. ant žemės ir šį užspausti, bet jam to nepavyko padaryti. Jis E. R. nesmaugė. Vaizdo medžiagoje matosi, kaip E. R., būdamas prie automobilio, mėgina jam suduoti. E. R. padusus jų konfliktas baigėsi. Visų muštynių metu bandydamas suimti kaimynui už rankos jis sakė „Ką darai, filmuoja kameros“. Po konflikto jis nuėjo tvarkytis toliau. E. R. pradėjo kažko ieškoti; vėliau paaiškėjo, kad buvo nutraukta E. R. grandinėlė ar raktai. E. R. atėjus pasiimti grandinėlės jis išspyrė lauk E. R. daiktus, likusius pas jį garaže. Tuomet jis įsivarė automobilį į garažą ir nuėjo namo, o E. R. liko ieškoti savo grandinėlės, kurią jis išspyrė. Su šiais kaimynais jis nebendrauja, anksčiau irgi nebendravo, konfliktinių situacijų anksčiau tarp jų nebuvo kilę. Taikytis su E. R. jis nemato prasmės, nes jam buvusiam užpultam savo garaže ir vėliau prieš vaikus vaikščiojus visam mėlynam, porai savaičių dingus iš darbo, taikytis nėra jokios prasmės. Jo ūgis yra 182 cm.

7. Teisiamojo posėdžio metu G. T. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 21.30 val. jos sutuoktinis D. T. išėjo į garažą susitvarkyti daiktus. Po kurio laiko ji sunerimo, kodėl D. taip ilgai užtruko: nuėjusi pasižiūrėti į daviklį, rodantį, ar pakelti vartai, ji matė, kad vartai pakelti, taigi D. buvo vietoje. Po kurio laiko D. grįžo. Dar nematydama D. pastarojo ji paklausė „Kur taip ilgai užtrukai?“. D. jai nieko neatsakė, įėjo į kambarį ir nieko nesakydamas atsistojo prieš ją. Ji matė, kad D. buvo šoko būsenoje, jo lūpa ir akis buvo ištinusios, marškinėliai suplėšyti. Paklaustas, kas nutiko, D. papasakojo, kad jį užpuolė kaimynas. Paklaustas, ar jis irgi mušėsi, D. tai paneigė. Tuomet ji ištraukė ledukų, nes stipriai tino D. veidas. Paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu ji papasakojo aplinkybes, nurodė, kad kaimynas smurtavo prieš jos sutuoktinį, kaimynas buvo išgėręs, nes jos vyras sakė, kad nuo kaimyno sklido alkoholio kvapas; paklausta, ar reikia medikų pagalbos, ji D. šūktelėjo, ar jam reikia pagalbos, tačiau D. atsakė, kad jie vėliau nuvažiuos pas medikus, ir tuo pokalbis baigėsi. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Vaikams ryte atsikėlus, tėčio įvaizdis šiuos sutrikdė, reikėjo pameluoti, kas atsitiko, kodėl tėtis mėlynas. Atvykusiems policijos pareigūnams ji parodė vaizdo medžiagą. Vaizdo kameros yra įrengtos jų bendruomenės, kameros stebi kiemo teritoriją, garažą. Tą vakarą D. ji klausė apie įvykio aplinkybes, D. jai paaiškino, kad atvyko kaimynė, kuri negalėjo pastatyti automobilio ir atsidariusi automobilio dureles pradėjo šaukti „Patrauk savo mašiną“. Kaip ji suprato, jeigu kaimynė būtų D. paprašiusi gražiu tonu, greičiausiai nieko nebūtų buvę. Sutuoktinis jai pasakojo patraukęs automobilį ir kaimynė pasistačiusi savo automobilį, po ko jis automobilį grąžino atgal; pasistačiusi automobilį kaimynė išlipusi šūkavo, jie apsikeitė gražiais epitetais ir išsiskirstė, D. grįžęs į garažą; po kurio laiko atėjęs E. R., kuris jį puolęs, smūgiavęs, šokinėjęs „kaip skėrys“ prieš jį. D. jai sakė negalėjęs atlaikyti kaimyno smūgių, nors yra fiziškai pajėgus, nes smūgių buvo daug - visa tai matėsi ant D. veido. Vyras jai sakė visą laikė stengęsis vengti smūgių, ją patikino pats kaimynui nesmūgiavęs, visą laiką stengęsis suimti kaimynui už rankų, norėjęs kaimyną pargriauti arba išstumti iš garažo. Kaip ji supranta, D. pavyko kaimyną išstumti iš garažo, atremti prie automobilio (kas matosi ir vaizdo įraše). Kadangi garaže buvo nukritusių kaimyno daiktų (matyt, nuo grumtynių nukrito grandinėlės dalis), jos vyras šią grandinėlę išspyrė, automobilį pastatė į garažą ir grįžo namo. Ji su vaikais jaučiasi nesaugiai eidama į garažą, nenorėtų sutikti šio kaimyno garaže. Su šiais kaimynais jokio kontakto jie neturėjo.

8. Ikiteisminio tyrimo metu G. T. parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. apie 22.20 val. jos vyras D. T. grįžo namo iš požeminio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tvarkėsi. Vyrui dar būnant garaže jai pasirodė keista, kad jis garaže užtruko neįprastai ilgai. Vyrui grįžus namo dar jo nematydama iš kambario ji paklausė, kodėl jis taip ilgai užtruko, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Tuomet vyras pats užėjo į kambarį, kuriame tuo metu ji buvo, ir nieko nesakydamas tiesiog žiūrėjo į ją. Ji matė, kad vyras yra šoko būsenos, keistai sukandęs žandikaulį, nes buvo prakirsta lūpa, jo dėvimi marškinėliai buvo suplėšyti, abi akys ištinusios. Paklaustas, kas nutiko, vyras atsakė, kad jį garaže sumušė kaimynas, gyvenantis virš jų bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios šoko būsenos ji vyrą matė pirmą kartą. Ji greitai iš šaldytuvo išėmė ir padavė vyrui prie veido pridėti ledukus, kadangi matė, kad vyro veidas greitai tinsta. Apie 22.25 val. ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Po skambučio į bendrąjį pagalbos centrą laukdama policijos pareigūnų ji pradėjo kalbinti vyrą ir klausti, kas nutiko požeminiame garaže. Vyras jai papasakojo, kad būdamas savo garaže ir tvarkydamasis jis iš garažo buvo išvaręs automobilį ir pastarąjį pastatęs prie sienos; pravažiavimui ir automobilio pastatymui jo automobilis netrukdė; į požeminio garažo bendrą stovėjimo aikštelę atvažiavo kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo neigiamai nusiteikusi ir pradėjo negražiai šaukti jos vyrui, kad šis patrauktų savo automobilį, nes ji negali pastatyti savo automobilio; vyras dėl jos pikto ir negražaus tono jai atsakė, kad ji nusipirko per didelę geldą, kad negali prisiparkuoti, tačiau patraukė automobilį ir kaimynė priparkavo savo automobilį; išlipusi iš savo automobilio kaimynė bendrose garažo patalpose dar pašūkavo jos vyrui, pastarąjį išvadinusi pederastu, o jos vyras pavadino ją žiurke; kaimynė išėjo ir po kelių minučių į jų garažą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynės vyras E. R. ir jos vyro paklausė „Kas yra, kaimyne?“; jos vyras kaimynui atsakė, kad jis susitvarkytų su savo žmona, ir po šių žodžių kaimynas nieko nesakęs puolė jos vyrą kumščiais, daugiausia smūgiuodamas į galvą ir krūtinę; jos vyras stengėsi apsiginti nuo smūgių, pastaruosius rankomis blokuodamas, bandė sugriebti kaimyno rankas, kad apribotų pastarojo galimybę suduoti smūgius, taip pat bandė kaimyną pagriebti, kad galėtų parversti ir tokiu būdu užbaigti grumtynes; kaimynas labai stipriai smūgiavo, lyg mokėdamas ir darydamas tai ne pirmą kartą, o jos vyras smūgiuoti nemoka ir nenori; jos vyrui pavyko kaimyną išstumti iš garažo ir priremti prie jų automobilio; vyras kaimynui pasakė „Ką darai, juk visur yra kameros“; kaimynui pavargus ir padusus nuo savo smūgiavimų grumtynės baigėsi; grįžęs į garažą vyras išspyrė kaimyno daiktus (galbūt grandinėlę ar raktus), kurie atsidūrė po kaimyno automobiliu ir kaimynas pasilenkęs ieškojo savo daiktų, tuo tarpu jos vyras susitvarkė garažą, įvarė automobilį ir uždaręs garažo vartus grįžo namo. Taip pat vyras jai papasakojo grumtynių metu jautęs nuo kaimyno sklindantį alkoholio kvapą. Atvykus policijos pareigūnams jos vyras pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, po ko nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai. Su kaimynais iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau konfliktinių situacijų ir kontakto nebuvo. Dėl E. R. nusikalstamos veikos tiek dėl savęs, tiek dėl vaikų ji jaučiasi nesaugi, bijo viena eiti į garažą, vengia susidūrimo tiek su E. R., tiek su pastarojo sutuoktine, kadangi jai nėra žinoma, kiek galima prognozuoti šių kaimynų veiksmus (bylos tomas 1, lapai 73-76).

9. Specialistas, 2023 m. balandžio 26 d. apžiūrėjęs D. T. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad D. T. kietu buku daiktu ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros padaryti odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, kakle, kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su kraujosruva ir nubrozdinimu lūpos gleivinėje, akių vokuose. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapai 61-62).

10. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota data ir laikas - 2023 m. balandžio 24 d. 22.08 val. Vaizdo įraše užfiksuotas požeminis garažas, kurio kairėje pusėje yra sužymėtos automobiliams skirtos vietos ir stovintys automobiliai, dešinėje pusėje yra siena, prie kurios stovi automobilis. 22.09.39 val. į požeminį garažą atvažiuoja automobilis, kurio vairuotojas bando atbuline eiga įsiparkuoti į vietą. 22.10.07 val. iš dešinės pusės nuo prie sienos stovinčio automobilio ateina vyras, kuris įsėda į prie sienos stovintį automobilį ir pastaruoju pavažiuoja į priekį. Tuo pat metu į požeminį garažą atvykusio automobilio vairuotojas atbuline eiga prisiparkuoja skirtoje vietoje. 22.11.07 val. į priekį pavažiavusio automobilio vairuotojas atbuline eiga pavažiuoja ir sustoja toje pačioje vietoje prie sienos, iš automobilio išlipa vyras. Iš atbuline eiga prisiparkavusio automobilio išlipa moteris. Vyras ir moteris bendroje garažo patalpoje tarpusavyje kalba. Pokalbis trunka labai greitai ir moteris išeina. 22.11.48 val. vyras įeina požeminio garažo vidų. 22.17.31 val. į požeminio garažo bendro naudojimo patalpas ateina vyras, kuris užeina į požeminio garažo vidų, kur įėjo anksčiau minėtas vyras. 22.18.25 val. abu vyrai iš požeminio garažo vidaus susikabinę ir besistumdydami pasirodo bendro požeminio garažo patalpoje. Aukštesnis vyras prispaudžia ir laiko žemesnį vyrą prie automobilio, stovinčio prie sienos. Prie automobilio prispaustas žemesnis vyras ranka suduoda aukštesniam vyrui į veido sritį ir bando išsprūsti. 22.19.03 val. aukštesnis vyras, prieš tai laikęs žemesnį vyrą prispaustą prie automobilio, abiem rankomis laiko žemesnio vyro rankas. 22.19.15 val. vyrai paleidžia vienas kitą. Aukštesnis vyras užeina atgal į požeminio garažo vidų, o žemesnis vyras stovi bendroje požeminio garažo patalpoje, trumpam nueina prie automobilio, kuriuo atvažiavo moteris, ir vėl nueina į požeminio garažo vidų, į kurį užėjo aukštesnis vyras. 22.20.30 val. žemesnis vyras išeina iš požeminio garažo vidaus, sukiojasi bendro požeminio garažo patalpoje, pasilenkia, lyg kažko ieškodamas ant žemės. 22.22.52 val. aukštesnis vyras įparkuoja automobilį, prieš tai stovėjusį prie sienos, į požeminio garažo vidų. 22.23.24 val. aukštesnis vyras užrakina požeminį garažą ir išeina iš požeminio garažo patalpų, o likęs žemesnis vyras dar sukiojasi bendroje požeminio garažo patalpoje. 22.24.15 val. žemesnis vyras taip pat išeina iš požeminio garažo patalpų. 22.46.42 val. į požeminį garažą ateina žemesnis vyras, kuris prieina prie moters priparkuoto automobilio, įsijungia priekiniai automobilio žibintai. 22.47.17 val. žemesnis vyras išeina iš požeminio garažo.

11. Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi G. T., paprašė iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nes girtas kaimynas garaže užpuolė jos vyrą, suplėšė marškinėlius, trenkė į veidą ir prakirto lūpą, medikų atsisakė.

12. Policijos pareigūno mobiliuoju vaizdo registratoriumi įrašytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai patenka į daugiaaukščio gyvenamojo namo laiptinę ir kyla laiptinės laiptais aukštyn. Policijos pareigūnams buto duris atidaro ir juos pasitinka moteris. Buto viduje yra ir vyras, kurio dėvimi marškinėliai trumpomis rankovėmis prie kaklo yra suplėšyti. Ant vyro kairės akies matoma mėlynė, patinimas. Vyras policijos pareigūnams sako, kad įvyko konfliktas, iš pradžių žodinis, nes jis nešė daiktus į garažą, tvarkėsi ir atvažiavo kaimyno žmona ar sugyventinė; jo automobilis stovėjo kampe, kuris niekam netrukdė; kaimyno žmona/sugyventinė pradėjo jam šaukti, kad šis patrauktų savo mašiną, o jis tiesiog jai pasakė, kad per didelę geldą nusipirko, jog neįvairuoja, tada moteris jį išvadino pederastu, o jis jai pasakė „Tylėk, žiurke“; tada moteris dar pasidraskė, o jis toliau nuėjo į garažą tvarkytis; po kurio laiko į garažą atėjo moters vyras ar sugyventinis, kuris buvo išgėręs, ir be didelių smulkmenų pradėjo jam smūgiuoti kumščiais. Vyras pasakoja, kad kaimynas suplėšė jo marškinėlius, rodo, kad sužalojo kairę akį, lūpą. Vyras sako su šiais kaimynais nebendraujantis, nes šie gyvena viršuje ir dažnai baliavoja. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrina vyro blaivumą, alkotesterio rodmenys rodo 0 promilės. Vyras policijos pareigūnams sako kaimynui nesudavęs. Moteris policijos pareigūnams rodo vaizdo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą iš požeminio garažo. Tada policijos pareigūnai pakyla laiptinės laiptais aukštyn į kitą aukštą. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidaro vyras, dėvįs kamufliažinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurie nesuplyšę. Vyro kairės akies viršutinis vokas yra nežymiai patinęs. Policijos pareigūnų paprašytas papasakoti, kas įvyko, vyras pasakoja, kad žmona grįžo iš darbo verkianti, jis nežino, ką pridarė kaimynas; jis nuėjo į apačią, pabandė šnekėti, kaimynas griebė jam už pirštų, laužė, jam nuo kaklo nutraukė grandinę, jie abu susimušė. Vyro kairės rankos pirštai yra apvynioti baltos spalvos medžiaga. Policijos pareigūno klausiamas „Kas trenkė pirmas?“ vyras atsako, kad ten jau neaišku, kas trenkė, „kipišas“ buvo ir viskas. Policijos pareigūno paklaustas, ar vartojęs alkoholio, vyras atsakė esąs išgėręs alaus. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrina vyro blaivumą, nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. Bute esanti moteris policijos pareigūnams pasakoja, kad garaže ją užsipuolė kaimynas, visaip išvadino, o vyras nuėjęs į garažą paimti jos telefono, namo grįžo suplėšytas ir sudraskytas. Vėliau policijos pareigūnai kartu su pirmuoju vyru nusileidžia į požeminį garažą, ant garažo vartų užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), garažo viduje stovi automobilis. Vyras pasakoja, kad kaimyno smūgiavimai prasidėjo garažo Nr. (duomenys neskelbtini) viduje.

13. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė marškinėlius, kurių apykaklė, ypač prie kairės ir dešinės pusės pečių srityje, yra suplėšyta (bylos tomas 1, lapai 45-56).

14. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad E. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog 2023 m. balandžio 24 d. apie 22.17 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) jis konfliktavo su D. T., su kuriuo jis apsistumdė bei kuriam sudavė į veido sritį. Nors E. R. savo veiksmus vertina kaip gynybinio pobūdžio, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors E. R. nurodė į garažą ėjęs norėdamas paimti iš automobilio sutuoktinės telefoną, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad įėjęs į požeminį garažą E. R. iš karto eina ne į savo automobilį, bet į kaimyno D. T. garažą. D. T. parodė, kad įėjęs į garažą E. R. beveik iš karto pradėjo jam smūgiuoti, tuo tarpu jis – D. T. tik gynėsi, bandydamas sulaikyti E. R. rankas. Nors vaizdo įraše neužfiksuota, kas vyko D. T. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kaip požeminiame garaže D. T. ginasi nuo E. R. veiksmų, prispausdamas E. R. prie automobilio; E. R. suduoda vieną smūgį D. T., kuris laiko E. R. rankas, bandydamas šį sulaikyti ir taip apsiginti nuo E. R. veiksmų. Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina D. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus nuoseklius parodymus, kad E. R. sudavė jam į veido sritį, o jis tik gynėsi nuo E. R. smurtinių veiksmų. Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu prieš D. T. buvo panaudotas fizinis smurtas, jam buvo padaryti sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvadoje, t. y. padaryti odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, kakle, kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su kraujosruva ir nubrozdinimu lūpos gleivinėje, akių vokuose, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas pažymi, kad D. T. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – G. T., iš dalies - E. R. ir B. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto tyrimo metu gauti, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. balandžio 24 d. apie 22.17 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su D. T. metu E. R. rankomis sudavė D. T. ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė D. T. odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, kakle, kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvas viršutinėje lūpoje su kraujosruva ir nubrozdinimu lūpos gleivinėje, akių vokuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

16. E. R. tyčia suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius D. T. į veido sritį padarė D. T. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

17. E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

18. Spręsdamas dėl E. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. R. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas E. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. E. R. neteistas (bylos tomas, 1, lapas 125), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės E. R. neskirtinos. E. R. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė E. R. neskirtina. E. R. dirba (bylos tomas 1, lapas 126), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis (bylos tomas 1, lapai 127-130), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. R. skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – dešimt mėnesių, įpareigojant E. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Civiliniai ieškiniai

19. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti E. R. nusikalstama veika dėl D. T. gydymo patirtą 126,60 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 93-100), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti E. R. nusikalstama veika dėl D. T. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. išmokėtos ligos išmokos patirtą 216,19 eurų dydžio turtinę žalą (bylos tomas 1, lapai 105-119), D. T. pareiškė 2 168,22 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl E. R. nusikalstamais veiksmais jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos (bylos tomas 1, lapai 65-71).

20. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, D. T. gydymas Privalomojo veikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 126,60 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu E. R. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl E. R. nusikalstama veika padarytos 126,60 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš E. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 126,60 eurų dydžio žalos atlyginimas ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

21. Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje bei jo prieduose, D. T. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondas išmokėjo 216,19 eurų dydžio ligos išmoką. Įvertinus tai, jog D. T. buvo nedarbingas dėl E. R. padarytų sužalojimų, šios žalos baudžiamojo proceso metu E. R. neatlygino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl E. R. nusikalstama veika dėl D. T. nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos ligos išmokos patirtos 216,19 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš E. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistina 216,19 eurų.

22. D. T. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl E. R. neteisėtų veiksmų jam padaryta 168,22 eurų turtinė žala: suplėšyti marškinėliai verti 20 eurų; už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. dėl nedarbingumo jis neteko 22,81 eurų pajamų; dėl patirtų sužalojimų sporto klube „gym+“ jis nesilankė dvi savaites, taigi sporto klubo „gym+“ narystės išlaidos sudaro 11,45 eurų (vieno mėnesio narystės kaina 22,90 eurų); 113,96 eurų kuro išlaidos vykstant į gydymo įstaigas/apklausas (77 km x 1,48 Eur/l dyzelino). Taip pat ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų D. T. patyrė 2 000 eurų dydžio neturtinę žalą - jam buvo sukeltas fizinis skausmas, diskomfortas ir emocinė įtampa, dėl patirtų sužalojimų jis buvo laikinai nedarbingas, negalėjo gyventi įprastu rėžimu, buvo apribotas laisvas judėjimas bei bendravimo galimybės, dvi savaites jis turėjo apriboti fizinį kontaktą su žmonėmis, artimaisiais, bendradarbiais, darbovietės klientais, vaikų mokyklos mokytojomis ir darželio auklėtojomis, dėl patirtų sužalojimų negalėjo atlikti begalės rutininių darbų: vežti vaikus į būrelius, bendrauti su draugais, bei artimaisiais, kaimynais ir pan., turėjo meluoti savo artimiesiems ir vaikams, kurių atžvilgiu jis buvo nesąžiningas, nors sąžiningumas jų šeimoje deklaruojamas kaip svarbi vertybė; jis vengdavo vykti į viešas vietas, negalėjo nueiti į parduotuvę bei sporto klubą, nes žmonių žvilgsniai dėl jo išvaizdos jį žemino; slapstydamasis nuo jam įprastos aplinkos jis jautėsi pažemintas, o bendra emocinė būsena buvo įtempta; dėl patirto išpuolio jis nesijaučia saugus, jaučia įtampą, vengia susitikti E. R., nes nežino, ko galima tikėtis iš šio.

23. Vertindamas D. T. civilinį ieškinį teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad D. T. dėl E. R. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. T. dėl važinėjimo į policijos, gydymo įstaigas patyrė turtinės žalos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. T. nurodo nuvažiavęs 77 km, o nuvažiuotą atstumą padauginęs iš degalų kainos - 1,48 Eur/l dyzelino, jis nurodo už kurą sumokėjęs 113,96 eurų. Teismas pažymi, kad tokios D. T. išlaidos už kurą būtų tuo atveju, jei D. T. vairuoto automobilio kuro sąnaudos siektų 100 l/100 km, t. y. jei vieną kilometrą automobilis nuvažiuotų sudeginęs vieną litrą kuro, 77 kilometrus automobilis nuvažiuotų sudeginęs 77 litrus kuro, kas, akivaizdu, nėra logiška. D. T. nepateikė duomenų apie tai, kokios buvo automobilio, kuriuo jis važiavo į policijos ir gydymo įstaigas, kuro sąnaudos, dėl ko nėra galimybės apskaičiuoti, kiek kuro buvo suvartota važiuojant į minėtas įstaigas ir kiek šis kuras kainavo. Teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos.

24. Pažymėtina ir tai, kad, nors D. T. pateikė banko sąskaitos, atidarytos AB „Swedbank“, išrašą (bylos tomas 1, lapas 69), kuriame nurodyti kasmėnesiniai mokėjimai UAB „Gym plius“, tačiau iš minėto išrašo neaišku, už kokias paslaugas D. T. mokėjo UAB „Gym plius“, kas yra teikiamų paslaugų gavėjas, taip pat D. T. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo narystę UAB „Gym plius“, bei dokumentų, kuriose nurodytos narystės sąlygos bei mokėjimo už narystę tvarka tais atvejais, kai sporto klubo narys lankyti sporto klubo negali dėl pateisinamų priežasčių (pavyzdžiui, teismui neaišku, ar D. T., laikydamasis sutarties tarp jo ir sporto klubo sąlygų, turėjo teisę laikinai sustabdyti mokėjimus tuo atveju, jei jis buvo nedarbingas).

25. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko D. T. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

VI. Procesinės prievartos priemonės

26. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 142-144), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 126,60 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 216,19 eurų turtinę žalą.

Pripažinti D. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

E. R. skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.