Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio jis gerai neprisimena, nes jis buvo labai girtas, tačiau galėjo būti taip, kaip papasakojo jo sutuoktinė – jis iš tikrųjų galėjo ją parversti ir peiliu perpjauti jai koją. Su sutuoktine jis konfliktuoja dažnai, savo veiksmus jis vertina neigiamai.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji su A. G. gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant A. G. pargriovė ją ant lovos, atsikėlęs iš (duomenys neskelbtini) užgriuvo ant jos ir sugriebė jai už kairės kojos ir rankose turėtu peiliu įpjovė jai į koją prie kelio. Gindamasi ji dešine ranka griebė peilį ir taip įsipjovė į delną. Po šio įvykio ji su A. G. susitaikė, stengiasi nekonfliktuoti, ji A. G. atleido. Nuo Naujųjų metų A. G. nebevartoja alkoholio, ji pati irgi stengiasi negerti.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. G., kuris yra (duomenys neskelbtini), tačiau A. G. yra buvęs (duomenys neskelbtini), taigi yra labai stiprus. 2020 m. balandžio 12 d. apie 07.00 val. jai ir A. G. begeriant alkoholinius gėrimus A. G., prisiminęs anksčiau buvusį konfliktą, paėmė iš virtuvės spintelės peilį medine rankena, privažiavo prie jos, pargriovė ją ant kambaryje esančios lovos, atsikėlęs iš (duomenys neskelbtini) užgriuvo ant jos, sugriebė jai už kairės kojos ir peiliu prapjovė jai kairės kojos šalia kelio sąnario srities esančią odą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Gindamasi ir bandydama iš A. G. atimti peilį, pastarąjį ji sugriebė dešinės rankos delnu už ašmenų ir taip susipjaustė dešinės rankos delną. Atėmusi peilį pastarąjį ji įmetė į virtuvėje esančią kriauklę, tada užspaudusi ranka stabdė iš kraujuojančios žaizdos bėgantį kraują ir iškvietė medikus. Atvykę medikai iškvietė policijos pareigūnus, o ji su medikais išvyko į ligoninę (b. l. 38-40).

5. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. balandžio 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje nurodyta, kad į ligoninę greitosios medicinos pagalbos medikų buvo pristatyta A. G., kuriai diagnozuota kairio kelio žaizda bei dešinio riešo žaizda. Specialioji būklė: dešinio kelio virš girnelės pjautinė žaizda, dešinio riešo paviršinė žaizda (T. 1, b. l. 69).

6. Specialistas, apžiūrėjęs A. G. medicininius dokumentus, nustatė, kad A. G. nustatytos dvi pjautinės dešinio kelio srities ir dešinio riešo žaizdos, kurios padarytos pjaunančių savybių ašmenis ar aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. A. G. padarytos rankos ir kojos žaizdos savęs pačios žalojimui nebūdingos. Žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais. Abi A. G. padarytos žaizdos – tiek kiekviena atskirai, tiek abi kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 72-73).

7. Alkoholio kiekio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 12 d. 11.27 val. A. G. iškvepiamame ore nustatyta 1,12 promilių alkoholio (T. 1, b. l. 94).

8. Nors teisiamojo posėdžio metu A. G. nurodė nagrinėjamo įvykio tiksliai neprisimenantis, tačiau teismas pažymi, kad A. G. nurodė, jog su sutuoktine konfliktuoja išties dažnai bei neneigė šio konflikto metu galėjęs sutuoktinę A. G. pargriauti ir peiliu įpjauti šiai į koją. Šiuos A. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina tiek A. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, tiek kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada bei alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 07.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu iš virtuvės spintelės paėmęs peilį, pargriovė sutuoktinę A. G. ant kambaryje esančios lovos, užgriuvęs ant A. G. sugriebė rankomis už jos kairės kojos ir peiliu prapjovė kairės kojos šalia kelio sąnario srities esančią odą. Gindamasi A. G. dešine ranka sugriebė peilį už ašmenų ir įsipjovė dešinės rankos delną. Tokiu būdu A. G. padarė A. G. dvi pjautinės kairio kelio srities ir dešinio riešo žaizdas, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. A. G. smurtaudamas – pargriaudamas A. G., peiliu įpjaudamas šiai į koją, o pastarajai bandant gintis ir peilį atimti susipjausčius kairę ranką, padarė A. G. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamo įvykio metu A. G. buvo ir šiuo metu yra A. G. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. G. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus (T. 1, b. l. 88-92), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. G. yra recidyvistas, o tai yra A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11.1 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dvejų metų ir dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

11.2 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareigūnai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nurodydami, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. G. du kartus patikrinimų gyvenamojoje vietoje metu buvo nustatytas girtumas (2018 m. sausio 29 d. nustatytas 1,54 promilių girtumas, 2018 m. gegužės 17 d. – 0,24 promilių girtumas). 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo gyvenamojoje vietoje metu A. G. elgėsi nemandagiai, buvo agresyviai nusiteikęs, kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus, tačiau A. G. atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. apsilankymų A. G. gyvenamojoje vietoje metu jam nustatytas 0,92 promilių girtumas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas buvo atmestas. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad nepaisant nustatytų pažeidimų, tikslinga suteikti nuteistajam dar vieną galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai visgi gali būti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo. Teismas atkreipė nuteistojo dėmesį į tai, kad toks teismo rodomas pasitikėjimas nėra begalinis, todėl pastarajam ateityje nesilaikant įpareigojimų ar darant teisės pažeidimus gali būti visi pagrindai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jei tektų tokį klausimą svarstyti pakartotinai.

11.3 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis pneumatiniu pistoletu iššovė du šūvius A. G. į galvos sritį, taip pat smūgiavo šiai kumščiu bei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilių girtumas) – metaliniais ramentais. A. G. skirta subendrinta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu A. G. skirta bausme A. G. skirta galutinė subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. G. be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį, per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

12. Vertindamas ankstesnį A. G. elgesį teismas pažymi, kad A. G. skirtos bausmės buvo atidėtos du kartus: pirmą kartą atidėjus A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei įpareigojus A. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti alkoholio, A. G. šios pareigos nevykdė, dėl ko probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl A. G. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teismas, atmesdamas probacijos tarnybos teikimą, nutarė suteikti A. G. dar vieną galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai visgi gali būti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo. Nepaisant teismo jam parodyto pasitikėjimo, A. G. jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė tris smurtinius nusikaltimus prieš savo sutuoktinę A. G. (vieną nusikaltimą – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Už minėtų nusikaltimų padarymą A. G. skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dar kartą, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti alkoholio, tačiau A. G. šios pareigos nevykdė: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dar kartą smurtavo prieš savo sutuoktinę A. G. Pažymėtina, kad A. G. veikos pasižymi brutalumu: minėta, kad ankstesniu nuosprendžiu A. G. nuteistas už tai, kad jis pneumatiniu pistoletu iššovė du šūvius A. G. į galvos sritį, tuo tarpu šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. G. padarė naudodamasis žmogaus gyvybei pavojingu daiktu – peiliu. Akivaizdu, kad A. G. ankstesniais nuosprendžiais teismo parodytas pasitikėjimas atidedant skirtų bausmių vykdymą A. G. teigiamo poveikio nepadarė ir šis pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. G. vykdytiną griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant šiek tiek mažesnį už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą šios bausmės vidurkį, ir A. G. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

13. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais ir nutartimi jam parodyto pasitikėjimo A. G. nepateisino (jam skirtų įpareigojimų nevykdė, pakartotinai padarė analogiško pobūdžio smurtinę veiką prieš savo sutuoktinę), pagrindo atidėti A. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. G. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir A. G. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Šiuo nuosprendžiu A. G. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. G. skirta subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – tris mėnesius šiuo nuosprendžiu A. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir A. G. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. A. G. nuo 2020 m. balandžio 12 d. 07.40 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 16.55 val. t. y. dvi paras, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 127-130), taigi A. G. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į A. G. skirtiną bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. ir 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiais įskaitytas A. G. laikinai sulaikytam išbūtas laikas.

V. Civilinis ieškinys

17. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti A. G. nusikalstama veika dėl A. G. gydymo patirtą 39,69 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 76).

18. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, A. G. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 39,69 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu A. G. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. G. nusikalstama veika dėl A. G. gydymo patirtos 39,69 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 39,69 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

VII. Procesinės prievartos priemonės

19. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 110-111), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

20. Dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais ir įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos (T. 1, b. l. 11) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais, ir A. G. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. G. skirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. G. skirta subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – tris mėnesius šiuo nuosprendžiu A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. G. skirti galutinę subendrintą dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. G. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi dienas įskaityti į A. G. skirtą bausmę, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms. Taip pat į A. G. skirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. ir 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiais įskaitytą A. G. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 39,69 eurus ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais ir įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.