Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnį, – 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 2017 m. spalio 17 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2019 m. birželio 16 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija, važiuodamas atbulas atsitrenkė į sodybos tvorą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., apie 17.00 val. su J. L. vartojo alkoholinius gėrimus (turėjo du butelius degtinės po 0,5 litro ir du butelius alaus po 1 litrą). Išgėrus alkoholinius gėrimus, J. išėjo, atsisėdo už vairo ir nuvažiavo pas kaimynus. Vėliau iš kaimyno sulaukė skambučio, kad J. L. neblaivi ruošiasi vairuoti automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, kaip paaiškėjo, nuvažiavo su automobiliu nuo kelio į griovį ir pasišalino. Apie 21.00 val. jis, būdamas neblaivus, nuėjo prie automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo perstatyti automobilį, tačiau išvažiuodamas atbulas supainiojo pedalus, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, adresu (duomenys neskelbtini). Kai liudininkai nurodė vietą, kur pasislėpė J., medicinos darbuotojas kartu su pareigūnu nuėjo ir ją surado. Apžiūrėjus J., ji buvo išvežta į RVU ligoninę. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo, dėl padaryto eismo įvykio gailisi (b. l. 52).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., apie 21.30 val., jam patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į krūmus įvažiavo ir bando išvažiuoti galimai neblaivus asmuo su automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus minėtu adresu, pastebėjo apgadintą tvorą ir namo kieme stovinį automobilį „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia buvo vyras, kuris prisistatė S. P. Vyras paaiškino, kad jis vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus. Matėsi, kad S. P. yra akivaizdžiai neblaivus, jam alkotesteriu nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 25-26).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. apie 21.15 val. būdamas savo namuose, kieme (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad maždaug ties (duomenys neskelbtini), kairėje važiuojamosios dalies pusėje krūmuose stovi įvažiavęs automobilis. Aplink būriavosi apie 5-10 žmonių. Iš jų kalbos ir šūkavimo suprato, kad kažkas nemoka vairuoti ir girtas įvažiavo į krūmus. Jis nuėjo namo, o po kokių 15 minučių vėl išėjo į kiemą ir pamatė, kad tas pats automobilis stovi jau dešinės važiuojamosios dalies pusėje krūmuose. Kiek jam iš toli pavyko pamatyti, tai buvo tamsios spalvos „Toyota“ markės automobilis. Tuomet jis apie įvykį pranešė policijai. Kas vairavo automobilį nematė (b. l. 28-29).

Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., kelintą tiksliai valandą pasakyti negali, bet po 20 valandos ji nuėjo pas kaimynus, kurie sėdėjo šalia namo kieme ir gėrė degtinę. Vyrai pasiūlė išgerti, nes ji buvo labai susinervinusi dėl didelės įtampos ir asmeninių priežasčių. Ji sutiko išgerti. Kiek išgėrė pasakyti negali, bet nemažai. Kas vyko toliau neatsimena, pabudo ligoninėje ir negalėjo suprasti kas su ja atsitiko. Ji vartoja receptinius skirtingus antidepresantus. Tą dieną išgėrė viena tablete daugiau, nes negalėjo nurimti. Mano, jog išgėrus alkoholio, įvyko kažkokia reakcija, todėl ji prarado sąmoningumą. Jos automobilis „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas (duomenys neskelbtini) ir ji jo nelietė, tuo labiau tikrai nevairavo. Automobilio rakteliai buvo automobilyje (b. l. 33-34).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., vakare, nuo kelintos valandos tikslaus laiko nurodyti negali, jis kieme pas draugo A. pažįstamus, vartojo alkoholinius gėrimus. Koks tikslus adresas, nežino, ten (duomenys neskelbtini). Jie sėdėdami vartojo alkoholinius gėrimus su A. pažįstamais, kurių jis nepažįsta. Kažkuriuo metu privažiavo moteris automobiliu „Toyota Rav4“, tamsios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, tos moters nepažįsta, matė pirmą kartą. Moteris automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) ir atėjo prie jų kompanijos. Ji atvažiavo viena, buvo blaivi. Kaip vėliau jis suprato, jos vardas buvo L. Ji prisėdo prie jų ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ką moteris tiksliai gėrė, nežiūrėjo, bet jie gėrė alų ir degtinę, kitų alkoholinių gėrimų nebuvo. Kažkuriuo momentu pamatė automobilio „Toyota Rav4“, kuriuo atvažiavo L., galą, automobilis apsisukęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavęs nuo kelio užvažiavo į įkalnę, apaugusią žole ir krūmais. Atstumas nuo jų, kur sėdėjo, iki įkalnės buvo apie 200 metrų. Kas vairavo automobilį nematė, pastebėjo tik šio automobilio galinę dalį ir įvažiuojantį į įkalnę. Jis kartu su buvusiais pažįstamais pamatę, kad automobilis įvažiavęs į įkalnėje esančius krūmus sustojo, nuėjo link šio automobilio. Priėjus prie automobilio, jame nieko nebuvo. Jis ištraukė iš spynelės automobilio raktelį ir ėjo atgal į kiemą, kuriame sėdėjo. Einant link kiemo, jį pasivijo vyras ir pasakė, kad šis atiduotų automobilio raktelius. Minėto vyro jis nepažįsta, kompanijoje, su kuria vartojo alkoholinius gėrimus, to vyro nebuvo. Jis atidavė šiam vyrui, kuris elgėsi neadekvačiai ir buvo piktas, raktelius. Vyras sėdo į automobilio „Toyota Rav4“ vairuotojo vietą, ir užvedęs automobilį apsisukinėjo įkalnėje. Kai jis (liudytojas) nusisuko ir ėjo link kiemo, išgirdo duslų smūgio garsą. Atsisukęs pamatė, kad į namo kiemo tvorą įvažiavo automobilis „Toyota Rav4“, vairuojamas minėto vyro. Atvykus pareigūnams, jis patvirtino, kad automobilį vairavo vyras (b. l. 37-39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas - J. L. (b. l. 11).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Toyota Rav4“ 2006 m. gamybos kaina Lietuvoje be PVM yra 5049 eurų (b. l. 13).

Patikros sertifikatas, alkotesterio rodmenys ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2019 m. birželio 15 d. S. P. pirmojo patikrinimo metu 22.33 val. buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas, antrojo patikrinimo metu 22.58 val. – 2,48 promilės girtumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 40-43).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. birželio 16 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (nustatytas 2,48 promilės girtumas). Jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir asmens neblaivumo nustatymo aktas, VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilį ir jo savininką, kiti bylos duomenys, taip pat paties kaltinamojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

S. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

S. P. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutiko (b. l. 64-66).

Skirdamas bausmę S. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų nusikaltimą, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, važiuodamas apgadino tvorą), į kaltinamojo asmenybę (teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, išvadų dėl savo elgesio nedaro, teigia dirbantis pagal patentą, tačiau tokių duomenų byloje nėra), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį nustatant didesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), kadangi švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Nustatytina, kad arešto bausmė turi būti atlikta pataisos įstaigoje (BVK 21 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. P. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė S. P. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis S. P. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis S. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, apgadino svetimą turtą, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš S. P. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 5049 eurų. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Toyota Rav4“ vertė 2019 m. birželio mėnesį buvo – 5049 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų sumą – 5049 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 15 d. 22.58 val. iki 2019 m. birželio 16 d. 16.27 val. (b. l. 44, 45), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 53).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto, kuri turi būti atlikta pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 15 d. 22.58 val. iki 2019 m. birželio 16 d. 16.27 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą S. P. bus sulaikytas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Rav4“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5049 eurus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti S. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.